- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1-3550-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51089-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- Z. R.
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. R. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2019 m. gruodžio 1 d., apie 20.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taip Z. R. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Z. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.:
- Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 1 d., dienos metu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir 18.00 val. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Išgėrė apie 200 gramų degtinės. Vartojo alkoholį, nes susipyko su žmona. Prie namo stovėjo priparkuotas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra jis. Už automobilį jau moka 2 metus lizingą. Nusprendė važiuoti pas tėvus į (duomenys neskelbtini) ir neblaivus atsisėdo už automobilio vairo. Vairuodamas automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir pastebėjo, kad iš paskos važiuoja kažkoks įtartinas automobilis. Nusprendė sustoti, kad nematytų, kur gyvena tėvai. Kai sustojo, pastebėjo, kad įtartino automobilio vairuotojas prisiparkavo šalia jo automobilio, tarp jų automobilių buvo apie 10 metrų atstumas. Matė, kad kitame automobilyje buvo dar ir keleivis. Maždaug 2 minučių bėgyje atvažiavo policininkai ir jis buvo sulaikytas. Pirmu p8timu įpūtė apie 1,8 promilės, antru p8timu - 1,63 promilės. Dėl įvykio labai gailisi, pripažįsta veiką (b.l. 43 )
- liudytojo – policijos pareigūno E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gruodžio 1 d., apie 20.07 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vairuotojas galimai girtas. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas V. D. kartu su draugu E. M., kurie paaiškino, kad pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. Vilnius, automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo Z. R., įtartinai elgėsi, t.y. buvo susistabdęs kitą automobilį, stovėjo vidury gatvės, buvo su greitosios medicinos pagalbos darbuotojo uniforma. Pranešėjui priėjus prie vairuotojo, šis sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus ir vairuotojas iš karto sėdo į automobilį ir padidinęs greitį pradėjo šalintis. Pranešėjas nuvažiavo paskui BMW iki Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kur vairuotojas sustojo ir išlipęs kartu su pranešėju laukė policijos. Paprašius Z. R. pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad visi dokumentai namuose. Paklausius, ar vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad nevartojo ir sutiko pasitikrinti girtumą. Pirmu patikrinimu jam nustatytas 1,78 promilės girtumo laipsnis, antru – 1,63 promilės. Automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniaus m. (b.l. 12-14);
- BIRT atskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 1 d., 20.09 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Vilniuje, link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus (b.l. 8);
- V. D. 2019 m, gruodžio 1 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad jis su draugu E. M. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir pastebėjo BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdantį Toyota markės automobilį su spec.signalais. Jiems išlipus ir priėjus prie BMW automobilio pasirodė, kad vairuotojas yra neblaivus. Jų akivaizdoje jis negėrė. Jie paskambino į policiją ir pradėjo vytis (b.l. 15);
- VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis automobilio BMW 320d (2005 gamybos metai) vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM - 3750 Eur (b.l. 24, 27);
- VĮ Regitra duomenimis automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Mogo lizingas“, šio automobilio valdytojas – Z. R. (b.l. 25, 26);
- 2019 m. gruodžio 1 d., 20.20 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM 0442, Z. R. nustatytas 1,78 promilių girtumas. Patikrinus jį antrą kartą 2019 m. gruodžio 1 d., 20.42 val. – nustatytas 1,63 promilės girtumas (b.l. 36). Neblaivumo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. gegužės 26 d. (b.l. 35).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad Z. R. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 20.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas. Pažymėtina, kad patikrinus Z. R. neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą 2019 m. gruodžio 1 d., 20.20 val., jam nustatytas 1,78 promilės girtumas. Pakartotinai patikrinus blaivumą alkotesteriu maždaug po 20 min., t.y. 20.42 val., jam buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas. Kaltinamasis su laikytina, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Tad nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Z. R. vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokia Z. R. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios veikos požymiai jo veikoje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Z. R. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tik prašė sumažinti jos dydį, nes turi finansinių įsiskolinimų, per mėnesį moka apie 400 eurų. Kol kas jis nėra (duomenys neskelbtini), alga siekia 700 eurų už 1,5 etato (b.l. 58).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį Z. R.– Lietuvoje neteistas, Vokietijoje teistas už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo, kai teisė vairuoti yra atimta (b.l. 44), per paskutiniuosius penkerius metus du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už automobilio vairavimą, kai nustatytas 0,79 promilės girtumas, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 47), dirba (b.l. 46), byloje nėra duomenų apie Z. R. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad už nesunkų nusikaltimą yra skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda (3750 eurų), atsižvelgus į nustatytą girtumo laipsnį ir į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (baustas administracine tvarka už vairavimą, esant neblaiviam), šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra, nes ji yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu Z. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 1 d., 23.35 val. iki 2019 m. gruodžio 2 d., 12.49 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 52, 54).
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį bei Z. R. turimus finansinius įsipareigojimus, sprendžia esant tikslinga Z. R. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus ir šešis mėnesius.
Z. R. veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri gali būti skiriama kartu su bausme siekiant įgyvendinti bausmės tikslus (BK 67 str. 3 d.).
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, Z. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,63 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad Z. R. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas lengvo girtumo maksimaliai ribai, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo J. K. 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimais, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134¹ straipsniais, Z. R. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b.l. 48, 49-50). Atsižvelgiant į tai, kad Z. R. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2019 m. gruodžio 2 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, be to, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, teismas sprendžia, jog Z. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 2 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, įvertinus, be kita ko, jog duomenų, kad jis būtų pažeidinėjęs kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, teismas neturi.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė Z. R. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 3750 eurų valstybės naudai.
Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Automobilis yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – UAB „Mogo Lt“ (b.l. 25). Atsižvelgiant į Z. R. nustatytą girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš Z. R. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio BMW vertę, t.y. 3750 eurą. Neskirti Z. R. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.
Kaltinamajam Z. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą (b.l. 49-50) ir specialiosios teisės sustabdymą (b.l. 48) – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, minėtą vairuotojo pažymėjimą
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Z. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 3750 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. R. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti Z. R. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. gruodžio 1 d., 23.35 val. iki 2019 m. gruodžio 2 d., 12.49 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t.y. 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų.
Nustatyti vienerių metų ir šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti Z. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 2 d..
Paskirti Z. R. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš Z. R. automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3750 (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) eurų valstybės naudai.
Kaltinamajam Z. R. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, Z. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.