- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 1-172-161/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Kaltinamasis
- P. M.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:
2016 m. liepos 2 d., apie 17.44 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.71 promilių girtumas), tyčia pradėjo kabinėtis prie savo dukters K. M., kuriai mėginant išeiti iš namų ir išvengti tokių jo veiksmų, P. M. tyčia abiem rankomis pargriovė nukentėjusiąją K. M. pagrindiniame namo kambaryje ir, jai gulint ant grindų, tyčia nemažiau keturių kartų įspyrė į jos kairį šoną, tuo savo aukščiau nurodytais veiksmais nukentėjusiajai savo dukrai K. M. sukėlė fizinį skausmą kairiajame šone ir veido sumušimą, pasireiškusį veido kairės pusės patinimu, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis P. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis 2016 m. liepos 2 d. visą dieną nuo ryto gėrė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) Maždaug 08.30 val. pradėjo gerti kartu su savo dukra K. ir draugais G. Š. bei A. L., dar atsimena, kad vėliau po pietų, maždaug apie 13.00-13.30 val. pas juos į namus atėjo dukters draugė R. B.. Dienos eigoje, išgertuvių metu, jį dukra K. pradėjo visaip vadinti, vadino ,,pyderastu, debilu“, dar visokiais kitais necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių jis nekreipė dėmesio, bet vėliau dukra pradėjo erzinti, sakė, kad išeitų iš kambario ir nenervuotų. Ir jis K. vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip ,,kekšė, kūrva“. Buvo daug išgėręs, nes jie visi keturi, t. y. jis, K., G. ir A. tą dieną išgėrė 2 butelius degtinės, 0,5 l talpos, keturis ar tai šešis 1 l talpos butelius alaus, 7-8 laipsnių stiprumo. Jis neatsimena, kada tiksliai visa tai įvyko, bet atsimena, kad jau buvo po pietų. Jis negali pasakyti, kaip ir dėl ko jis kabinėjosi prie savo dukters, nes buvo girtas ir neatsimena, dėl ko viskas prasidėjo. Atsimena, kad liepė savo dukrai į ,,tašką“ nueiti nupirkti alkoholio, o ji atsisakė eiti. Tada jis padavė pinigus A. ir šis turėjo išeiti nupirkti alkoholio. Jis neatsimena, kad būtų kabinėjęsis prie savo dukters, bet mano, kad galėjo taip būti, jeigu ji taip sako. Jis atsimena tik tai, kad K. jį išprovokavo, vėl pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais ir jis tikriausiai dėl to užpyko. Jis pasigavo K., norėjusią išeiti į kiemą, tame pagrindiniame kambaryje, kur gėrė visi, ir suplėšė jos suknelę, tačiau kaip suplėšė, nupasakoti negali - neatsimena. Atsimena, kad bandydamas taip pagauti savo dukrą K. ir suplėšęs jos suknelę, abiem rankomis pastūmė savo dukrą iš jos kairės pusės ir ji nugriuvo ant grindų. Tada jis jai gulinčiai ant grindų, nelaukdamas, dešine koja įspyrė kažkiek tai kartų į jos šoną, tačiau kurį - nurodyt negali, neatsimena. Jis neatsimena, kiek kartų įspyrė K. į šoną, tačiau sutinka, kad galėjo įspirti ne mažiau keturių kartų. Jis neatsimena, kad po to, kai suspardė K., būtų ėjęs į lauką ir ten vėl bandęs lįsti prie K.. Jis tikrai neatsimena, kad būtų jai lauke rodęs savo lytinius organus, bet galbūt taip ir galėjo pasielgti, nes buvo tuo metu labai girtas. Nors ir neatsimena, bet tikrai mano, kad K. nebandė stverti už klyno, jis tokių dalykų nedaro, jis nebent galėjo taip pajuokauti. Jis žino, kad šį įvykį matė G., negali pasakyti, ar tai matė K. draugė R., taip pat negali pasakyti, ar tai matė A., nes nežino ar šis buvo išėjęs į ,,tašką“ tuo metu, ar ne. Kiek jis atsimena, po to, kai sumušė savo dukrą K., jis toliau gėrė kambaryje ir po kurio laiko atvyko policija ir jį išsivežė. Tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja prieš savo dukterį, tai jau antras kartas. Pirmą kartą jis smurtavo prieš savo dukterį maždaug prieš trejus metus, buvo pradėtas tyrimas, bet jis su K. susitaikė (b. l. 59-60).
Papildomos apklausos metu P. M. parodė, kad jis tikrai tą dieną, kai sumušė savo dukrą K., nemažiau keturių kartų spyrė jai į kairį šoną, jis jai į veidą tikrai niekuo nesudavė, todėl nežino iš kur pas ją galėjo būti pamuštas veidas, bet mano, kad taip galėjo nutikti, kai jis abiem rankomis pargriovė K. ir ji nugriuvo ant žemės. Jis tiki, kad K. galėjo užsigauti veidą trenkdamasi į grindis, kai jis ją pastūmė ant žemės (b. l. 63-64).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. M. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji K. M. pirminės apklausos metu parodė, kad 2016 m. liepos 2 d., apie 17.44 val. (duomenys neskelbtini) jos tėvas P. M. būdamas namuose neblaivus liepė jai nueiti į „tašką“ ir nupirkti alkoholio, o jai atsisakius, prie jos pradėjo kabinėtis, lįsti, jai bandant išvengti tokių jo veiksmų, ji mėgino išeiti iš namų, tačiau jis ją sučiupo, pargriovė pagrindiniame kambaryje, suplėšė jos suknelę ją bandydamas sulaikyti ir apie keturis kartus spyrė koja jai gulinčiai į kairį šoną. Po smūgių ji greitai spėjo pabėgti į lauką ir atsisėdo ant suoliuko prie virtuvėlės. Tada atėjo iš kambario jos draugai R. B. ir G. Š., kurie buvo su ja tuo metu namuose ir matė kaip viskas vyko. Ji su jais namuose prieš kelias valandas vartojo alkoholį. Jie jai ir liepė skambinti policijai. Po to išbėgo jos tėvas į lauką ir nusimovęs kelnes pradėjo demonstruoti savo lytinius organus visiems matant. Tada jis vėl atsisėdo prie jos lauke ant suoliuko ir bandė sugriebti jai už klyno. Ji nuo jo vėl atsitraukė ir nuėjo atokiau. Jos draugas G. daugiau nebeleido tėvui prie jos lįsti. Tėvas nuolat vartojo tokius necenzūrinius žodžius kaip: „Kale, kurva, blet, nachui, pašol nachui“ ir pan. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir laukė, kol atvyks pareigūnai. Šiems atvykus, pareigūnai sulaikė tėvą ir išvežė į Ukmergės policiją, o ją į ligoninės priimamąjį, nes kaip ją spardė tėvas, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir atsirado sumušimo žymės. Ukmergės ligoninės priimamajame ji sužinojo, kad jai lūžę kairės pusės du šonkauliai. Pas med. ekspertą ji nesikreips, kadangi jos visi smurto atveju padaryti sužalojimai yra užfiksuoti Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje ir padarytas išrašas. Toks smurto atvejis iš jos tėvo pusės pasireiškia pirmą kartą (b. l. 17).
Nukentėjusioji K. M. papildomos apklausos metu parodė, kad jos su tėvu konflikto metu, tėvas, jai pakilus nuo lovos ir einant iš kambario, kažkaip tai pargriovė ją ant žemės, tačiau kaip jis ją pargriovė ant žemės, ji neatsimena, galbūt dėl to, kad buvo tuo metu išgėrusi. Ji atsimena, kad kai pargriuvo ant žemės, tėvas nemažiau keturių kartų įspyrė jai į kairį šoną, jai dėl to skaudėjo šoną. Tėvas jai pats į veidą netrenkė, jis jai spyrė tik į kairį šoną, o kažkokie veido sumušimai galėjo atsirasti nebent tik jai griūnant ant grindų, kai ją pastūmė jos tėvas. Ji negali paaiškinti, kuri tuo metu jos veido pusė buvo pamušta. Ji tuo metu, kai buvo sumušta tėvo, neatkreipė dėmesio į veidą, nes jai labiau skaudėjo šoną, kurį suspardė jos tėvas. Po to, kai tėvas ją sumušė, ji buvo nuvežta pareigūnų į ligoninę, kurioje jai pasakė, kad jai lūžę šonkauliai. Ji manė, kad jos kairės pusės šonkauliai lūžo tada, kai ją spardė jos tėvas. Ji neatsimena, kad jai būtų anksčiau skaudėję šoną, dėl to pas jokius gydytojus nesilankė, todėl nežinojo, ar jai buvo tie šonkauliai lūžę iš anksčiau, dar prieš įvykį su tėvu (b. l. 18-19).
Liudytojas G. Š. parodė, kad 2016 m. liepos 2 d., maždaug apie 09.00 val. ryte nuėjo pas M., adresu (duomenys neskelbtini) kur jį pakvietė P.. Jis alkoholio ten nesinešė, nes alkoholio turėjo P.. Jis atėjęs pas M. į namus, pradėjo girtauti kartu su P. ir K.. Jie visi trys gėrė alų 7.5 laipsnių stiprumo, tačiau kiek jo išgėrė, neatsimena. Jie taip visi trys gėrė gerų keletą valandų jų namuose kambaryje, iki kol įvyko žodinis konfliktas tarp P. M. ir K. M.. Žodinio konflikto metu tiek P., tiek jo dukra K. vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, kurių jis neatsimena. Jis nežino, ar P. liepė nueiti K. į ,,tašką“, nes to negirdėjo. Tada, kai jie pradėjo konfliktuoti, jis išėjo iš namų į lauką ir atsisėdo ant suoliuko, esančio prie lauko virtuvėlės. Jis negali tiksliai nurodyti, kada į M. namus atėjo K. draugė R. B., nes to neatsimena. Jam besėdint ant suoliuko, iš namų išlėkė K. visa verkdama ir atsisėdusi prie jo, pradėjo sakyti, kad ją tėvas muša, kad spyrė jai į kairį šoną, tačiau kiek kartų spyrė, K. jam nepasakė. Tada jiems taip sėdint ant suoliuko, iš namo išbėgo P. ir, pribėgęs prie K., maždaug metro atstumu nuo jos, ištraukė savo lytinį organą, sakydamas: ,,pačiulpk“. Jis tikrai nematė, kad P. būtų bandęs griebti K. už klyno. Jis tada nebenorėjo matyti viso šito įvykio, atsistojo ir išėjo pas M. kaimynus, todėl nebematė, ką jie toliau darė. Pakalbėjęs su pažįstamais vyriškiais, prisiminė, kad pamiršo pasiimti dviratį, todėl grįžo į M. kiemą (b. l. 48-49).
Liudytoja R. B. parodė, kad 2016 m. liepos 2 d., apie pietus jai parašė K. ir pakvietė pas save. Tada ji maždaug apie 15.00 val. nuėjo pas M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) kaime. Nuėjusi tuose namuose pamatė didžiajame kambaryje sėdinčius G., ,,P.“ t. y. P. M. ir K., jie visi trys gėrė. Ji tada atsisėdo prie jų, parūkė, bet negėrė kartu su jais. Jie visi buvo gerai įkaušę, K. atrodė blaiviausia, kadangi buvo prasimiegojusi šiek tiek. Maždaug praėjus 15 min. po to, kai ji atėjo pas juos, P. pradėjo kabinėtis prie K., pradėjo jai priekaištauti dėl jos berno iš (duomenys neskelbtini) , pradėjo kalbėti apie ,,bybius“. Tuo tarpu K. irgi nenusileido tėvui, pradėjo jam atsikirtinėti, sakydama: ,,iškišk ir savo parodyk“. P. ilgai nelaukdamas atsistojo, priėjo prie jos maždaug metro atstumu ir iškišo savo lytinį organą prieš ją. K. pasišlykštėjo tėvu, pradėjo kalbėti, kaip jis gali savo dukteriai tai rodyti, o P. sakė: ,,prašei, tai ir parodžiau“. Jai būnant savo kambaryje, namuose, maždaug po poros valandų kai grįžo, jai parašė K., klausdama: ,,ar turi parūkyt“, o ji atsakė, kad turi. Tada ji K. paklausė: ,,su kuo esi?“. K. M. jai atsakė, kad sėdi kieme su G.. Tada ji iš karto nuėjo pas juos. Nuėjusi jų kieme ant suoliuko pamatė sėdinčius K. su G., kurie kartu gėrė alų. Ji tada davė K. cigaretę ir pasiūlė stiklinę išgerti. K. jai nieko neminėjo, kad ją būtų mušęs tėvas. Po keleto minučių, kai ji ten atėjo, iš namų atlėkė ,,P.“, jis pradėjo vėl kibti prie K., sakė jai „kalė“ ir tada ištraukė vėl savo lytinį organą (b. l. 51-52).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra P. M. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių žymių ar pėdsakų turinčių reikšmės bylai išspręsti neužfiksuota ir iš įvykio vietos nepaimta (b.l. 9).
Iš Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. liepos 2 d., 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) neblaivus P. M. keturis kartus spyrė gulinčiai dukrai K. M., demonstravo savo lytinius organus, bandė griebti už lytinių organų (b.l. 5, 6).
Specialisto išvada Nr. G 2890/16(01) patvirtina, kad K. M. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs veido patinimu, padarytas paveikus kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-02). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad P. M. 2016-07-02, 17.49 val., nustatytas 2,71 promilių girtumas (b.l. 7).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad K. M. 2016-07-02, 20.09 val., nustatytas 1,92 promilių girtumas (b.l. 7).
P. M. gydytojo psichiatro negydytas ir gydytojo psichiatro (narkologo) įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 86).
Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis P. M. mušdamas savo šeimos narį – dukrą K. M., sukėlė jai fizinį skausmą kairiame šone ir veido sumušimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, prašydamas iš priteisti 42,64 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginti. Byloje esantys įrodymai (b.l. 45) patvirtina, kad P. M. žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).
Kaltinamasis P. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 104-106).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. P. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). P. M. anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka baustas septynis kartus (b.l. 87-91). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir sutinka atlikti nemokamus viešuosius darbus, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmė, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.
Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, P. M. taikytas sulaikymas (b.l. 54, 55) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kadangi P. M. nusikalstamą veiką padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam P. M. taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, baigtinos taikyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti P. M. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.
Paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programų kursą.
Į bausmės laiką įskaityti P. M. sulaikymą nuo 2016-07-02 iki 2016-07-04, t.y. dvi sulaikymo dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam P. M. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-07-04 nutartimi taikytą smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių, pradėjus bausmės vykdymą, baigti taikyti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.