- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 2-704-630/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- V. M., V. A., L. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovei V. D. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M., V. A. ir L. L. ieškinį atsakovei V. D. dėl leidimo be sutikimo suprojektuoti ir įregistruoti naują turtinį vienetą, trečiaisiais asmenimis byloje esant UAB Šakių komunalinis ūkis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipiasi į teismą ir prašo leisti ieškovams V. M., V. A. ir L. L., be žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendraturtės V. D. sutikimo suprojektuoti ir įregistruoti naują turtinį vienetą pagal parengtą „Trijų butų gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 atskyrimo bei butų Nr. 2 ir Nr. 3 sujungimo į vieną turtinį vienetą projektinį pasiūlymą“ bei priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovei adresuotas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2017 m. kovo 25 d. (b. l. 23), todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 20 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Trečiajam asmeniui UAB Šakių komunalinis ūkis adresuotas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2017 m. kovo 27 d. (b. l. 22), tačiau pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį teismas negavo.
Motyvuojamoji dalis
CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato: ieškovams, trijų butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,18 kv.m., pažymėjimas plane lAl/m, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butai Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 2), ir Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - butas Nr. 3).
Ieškovai nori parengti projektą ir sujungti jiems priklausančius butus Nr. 2 ir Nr. 3 į atskirą turtinį vienetą, tačiau tam reikalingas Žemės sklypo bendraturtės, buto Nr. 1 savininkės, atsakovės V. D., rašytinis sutikimas. Atskirą turtinį vienetą ieškovai nori suformuoti todėl, kad su atsakove vyksta nuolatiniai ginčai dėl bendro naudojimo patalpų, inventorinėje byloje pažymėtų indeksais a-1 (6,48 kv.m.) ir a-2 (4,37 kv.m.). Atsakovė į patalpą a-1 vienasmeniškai užrakino duris ir išėjimu į šią patalpą mums pasiūlė naudotis per langą esantį greta durų.
2013 m. liepos 17 d. pasirašant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. -), 128/489 Žemės sklypo dalys liko įregistruotos nuosavybės teise Lietuvos Respublikai. Rengiant šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, tuo pačiu metu buvo nustatyta ir naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Žemės sklypo plane buvo nurodyta, kad žemės sklypeliu „1“ (722 kv.m.), apibrėžtu posūkio taškais 1, 2, 10, 11,12, 13, 14, 6, 7, 8, atskirai naudosis ieškovai V. M., V. A. ir L. L., o žemės sklypeliu „2“ (256 kv.m.), apibrėžtu posūkio taškais 2, 4, 5, 6, 14, 13,12, 11, 10, 2, atskirai naudosis Lietuvos Respublika. Atsakovė V. D. 2014 m. vasario mėnesį pirkimo-pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos nusipirko 256 kv.m. žemės sklypelį „2“, apibrėžtą aukščiau įvardintais posūkio taškais.
Žemės sklypo riba, apibrėžta posūkio taškais 12, 13, 14, 6, buvo suprojektuota taip, kad taškai 13, 14, 15 žymėtų gyvenamojo namo butų Nr. 2 ir Nr. 1 sienas, atskiriančias šiuos butus vieną nuo kito. Žemės sklypo riba nuo posūkio taško 12 iki posūkio taško 13 kirto bendro naudojimo patalpas „a-1“ ir „a-2“, tuo įtvirtindama bendrų patalpų užstatyto ploto atidalijimą. Žemės sklypo riba tarp posūkio taškų 12 ir 13 bendro naudojimo patalpą „a-1“ natūroje atidalija į dvi nelygias dalis - 1,20 m pločio ieškovams, t. y. 2,90 kv.m. ploto, o atsakovei 2,00 pločio, t. y. 4,84 kv.m. ploto. Bendro naudojimo patalpa „a-2“ natūroje atidalija: atsakovei V. D. 1,80 m pločio šios patalpos, t. y. 3,28 kv.m. (1,80 m x 1,82 m = 3,28 kv.m.) ploto, o ieškovams natūroje atidalija 0,60 m pločio šios patalpos, t. y. l,09 kv.m. (0,60 m x 1,82 m = 1,09 kv.m.).
Atsakovė V. D. ieškovams neleidžia naudotis bendro naudojimo patalpomis „a-1“ ir „a-2“, nes pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, didesnė šių patalpų dalis užstatyta V. D. naudojamo žemės sklypo dalyje „2“.
Ieškovai 2017 m. vasario 14 d. pareiškimu Nr. 19, pasiūlė atsakovei V. D. geranoriškai susitarti ir bendro naudojimo patalpas pasidalinti ne pagal nustatytas ir VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotas naudojimosi žemės sklypu ribas, o pagal ieškovų atstovo advokato J. Skalsko parengtą ir ieškovų pasirašytą bendro naudojimo patalpų atskyrimo schemą, pagal kurią atsakovei V. D. atitenka 6,85 kv.m. bendro naudojimo patalpų ploto, o ieškovams tik 4,00 kv.m., t. y. atsakovei atitenka net 2,85 kv.m. ploto daugiau. Advokatas atsakovei V. D. pateikė ne tik ieškovų pasirašytą bendro naudojimo patalpų atskyrimo schemą, bet ir susitarimą, kuriame buvo nurodyta visa tvarka dėl ginčo patalpų atidalijimo, niekaip nepažeidžianti atsakovės V. D. teisių. Atsakovė V. D. atsisakė pasirašyti ieškovo advokato parengtus pasiūlymus, kurie leistų išvengti teisminio ginčo.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009, kt.).
Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam, šiuo atveju, suprojektuoti ir įregistruoti naują turtinį vienetą, bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip savininko teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, iniciatoriai jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas konkretiems darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimų darbų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.
Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Taigi, atsisakydamas duoti sutikimą, bendraturtis turi motyvuoti savo atsisakymą nurodydamas, kuo numatomi atlikti darbai pažeidžia jo kaip bendrasavininkio interesus, o teismui pripažinus jo atsisakymo motyvus nepagrįstais, projektuotojui gali būti pripažįstama teisė vykdyti darbus be bendraturčio sutikimo teismo sprendimu. Bendraturčių valios pareiškimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-260/2009; Nr. 3K-3-571/2009). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, kuriai šioje byloje atitenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų, jog jos padėtis, ieškovams vykdant projektavimo ir naujo turtinio vieneto įregistravimo pagal parengtą projektą darbus, kaip nors realiai pablogės, šių darbų atlikimas iš esmės pažeis jos teises bei įstatymų saugomus interesus, ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovams išduotinas leidimas be Žemės sklypo bendraturtės V. D. sutikimo suprojektuoti ir įregistruoti naują turtinį vienetą pagal parengtą „Trijų butų gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 atskyrimo bei butų Nr. 2 ir Nr. 3 sujungimo į vieną turtinį vienetą projektinį pasiūlymą“.
Dėl savo pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovai turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinas ieškovų sumokėtas žyminis mokestis. Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 80, 93, 142 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 279, 285-286 straipsniais, CK 6.37-6.38, 6.210 straipsniais, 6.305-6.349 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Leisti ieškovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo suprojektuoti ir įregistruoti naują turtinį vienetą pagal parengtą „Trijų butų gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 atskyrimo bei butų Nr. 2 ir Nr. 3 sujungimo į vieną turtinį vienetą projektinį pasiūlymą“.
Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurų) žyminio mokesčio ieškovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nurodyti atsakovei, kad per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisės po 20 d. nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovai per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.