- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-32-361/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- T. V.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš S. R.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš D. J. kaimo turizmo sodybos) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams ir 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir T. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Iš T. V. priteista: S. R. – 420 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 476,24 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 599,74 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 18 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose pas S. R., pavogė kambaryje sekcijoje buvusius 420 Eur ir kambaryje ant spintelės buvusius mobiliojo ryšio telefonus: „HTC PC 49100“, 6 Eur vertės, ir „SAMSUNG GALAXY Fame Lite GT-S6790N“, 25 Eur vertės, tokiu būdu nukentėjusiajai S. R. padarė 451 Eur turtinę žalą.
Be to, T. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. 19.00 val. iki 2019 m. kovo 28 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini), iš ūkininkei D. J. priklausančios kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ pirties patalpų pavogė televizorių „LG“ su laikikliu bei išmaniuoju pultu, bendros 500 Eur vertės, ir patalynės komplektą, 40 Eur vertės, tokiu būdu nukentėjusiajai D. J. padarė 540 Eur turtinę žalą.
Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 31 d. nakties metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės lango stiklą, įsibrovė į degalinės vidų, iš kur pavogė kasos aparato stalčių, 200 Eur vertės, su jame buvusiais 1 129,82 Eur ir 3 vnt. cigarečių pakelių, kurio vieno vertė 3,60 Eur, bendra vertė 10,80 Eur, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1 340,62 Eur turtinę žalą.
Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 5 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės durų stiklo paketą, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 400 Eur turtinė žala, įsibrovė į degalinės vidų, iš kur sugadinęs kasos aparatą, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 162 Eur turtinė žala, pavogė kasos aparato stalčių su jame buvusiais 31,84 Eur ir pavogė du pakelius cigarečių „CHESTERFIELD Compact Caps“, kurio vieno vertė 2,95 Eur, bendra vertė 5,90 Eur, tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 599,74 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl vagystės iš S. R., ir dėl šios dalies priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Pripažįsta savo kaltę dėl keturių kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesutinka su nuteisimu už tai, kad iš S. R. kambaryje esančios rakinamos spintelės pagrobė jai priklausančius 420 Eur. Prašo iš naujo apklausti liudytojus, nukentėjusiąją S. R.. Taip pat prašo skirti švelnesnę bausmę.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines kvestionuojamos grobimo veikos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. V. kaltės pagrobus iš S. R. kambaryje sekcijoje buvusius 420 Eur ir kambaryje ant spintelės buvusius du jos mobiliojo ryšio telefonus.
5. Apylinkės teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo kaltę dėl kvestionuojamos grobimo veikos padarymo patvirtina bylos įrodymų visuma. Priešingai, nei mano apeliantas, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis, ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Vertindamas įrodymus teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
6. Teisėjų kolegija kaip išgalvotą ir į aktualios grobimo veikos padarymo situaciją neįsikomponuojančią vertina apelianto versiją, jog jis nepagrobė iš S. R. 420 Eur. Neigdamas pinigų vagystės epizodą, apeliantas nutyli ir neįvertina, jog byloje yra pakankamai teisiškai reikšmingų šios nusikalstamos veikos sudėtį jo veiksmuose atskleidžiančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. V. ir S. R. susipažino interneto pažinčių svetainėje ir iki grobimo veikos jis gyveno pas ją tris dienas. Taigi, akivaizdu, jog T. V., beje, anksčiau daug kartų teistas už vagystes, turėjo realią galimybę pastebėti, kur naujoji jo draugė namuose laiko pinigus, telefonus ar kitus vertingus daiktus, ir realią galimybę nematant kitiems asmenims prieiti prie nukentėjusiosios turto. Ginčydamas vien pinigų grobimo epizodą, apeliantas nutyli, jog kartu su šia veika jam inkriminuotas ir S. R. dviejų telefonų vagystės iš to paties gyvenamojo būsto epizodas. Abu nukentėjusiosios telefonai buvo rasti pareigūnų būtent pas T. V., praėjus mėnesiui po vagystės, jo vairuojamame automobilyje Pakruojyje (3 t., b. l. 125). Nors pagrobtų telefonų, kaip, beje, ir daugelio kitų pas T. V. rastų telefonų, SIM kortelių ir kt., pastarasis nuo pareigūnų neslėpė ir ginčo pinigų pas jį nebuvo rasta, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis telefonų ir 420 Eur iš S. R. namų nepagrobė. Atsižvelgtina į tai, kad nuo grobimo veikos padarymo iki nukentėjusiosios pareiškimo policijai praėjo beveik vienas mėnuo, taigi objektyviai pagrobtus pinigus apeliantas galėjo būti jau išleidęs savo poreikiams.
7. Nuosprendyje nors ir glaustai, tačiau atskleista nusikalstama 420 Eur grobimo veika. Apylinkės teismas, be kita ko, ištyręs S. R. ir T. V. naudojamų telefono pokalbių turinį (3 t., b. l. 111–121), Daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus T. V. automobilyje rastų daiktų apžiūros duomenis (3 t., b. l. 125–127), kartu įvertinęs liudytojų V. R. (nukentėjusiosios S. R. sesuo), S. R. (nukentėjusiosios S. R. tėvas) ir nukentėjusiosios kaimyno R. Š. rašytinius paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto kaltė padarius dviejų telefonų ir 420 Eur vagystę yra įrodyta. Šiame kambaryje buvo laikomi tiek nukentėjusiosios telefonai, tiek ir pinigai. Taigi dviejų nukentėjusios šeimos narių ir kaimyno buvimas jos gyvenamojoje vietoje pašalina abejones, kad pinigus galėjo pagrobti jos tėvas ar sesuo ar jiems matant tai galėjo padaryti kaimynas. Konkretaus dydžio pinigų sumos bei telefonų nukentėjusioji pasigedo tą pačią dieną grįžusi namo iš stomatologo.
8. Byloje ištirti ir šioje nutartyje plačiau atskleisti aktualios grobimo veikos subjektyvieji ir objektyvieji požymiai yra pakankami įsitikinti, jog T. V. tyčinė kaltė padarius vagystę yra įrodyta patikimais ir leistinais įrodymais. Todėl vien tai, kad apeliantas kaip kaltinamasis neturėjo galimybės apklausti minėtojo R. Š. kaip liudytojo teisme, savaime nesuvaržė jo teisės į gynybą ar esmingai nepažeidė jo procesinių teisių.
9. Iš apylinkės teismo ištirtų S. R. ir T. V. telefoninių pokalbių matyti, jog jis iš tikrųjų nurodė nukentėjusiajai, kad sutinka grąžinti jai būtent 420 Eur dydžio pinigų sumą, tačiau delsė tai padaryti ir todėl nukentėjusioji kreipėsi į policiją: „<...> atvirai pasakyk – paduosiu aš tau pinigus, kaip? Draugausim, kaip buvo? Jo?“, „<...>aš būčiau rytą padavęs pinigus <...>“, „<...> nu vakare aš atmausiu ir paduosiu tuos pinigus <...>“ (2019 m. balandžio 4 d. pokalbiai); „<...> žie, žie, žie, jau kad taip pinigus paduosiu ir viso ir viso, sakysi užmiršk mane jo?“, „<...> Jo aš pavogiau, tu neabejok aš tokio sumos, a girdi aš tau tokios sumos neduosiu, aš nežinau kiek ten dingo <...>“ (2019 m. balandžio 5 d. pokalbis); „Jo kada aš pavogiau pasakyk, bet supranti kiek dingo tau?“, o S. R. jam atsako – „420, nes tu gerai žinai kiek turėjai pasiėmęs“, „<...>man tava daugiau pinigų nereik, man prašau grąžink 420 kur paėmei o daugiau nieka“ (2019 m. balandžio 6 d. pokalbis). Be to, aplinkybę, jog T. V. iš S. R. pagrobė jos faktiškai namie laikytus būtent 420 Eur ir tai nėra tiesiog jos išsigalvota suma, patvirtina nuosekli jos kaip nukentėjusiosios pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkes teisme. Nukentėjusioji aiškiai nurodė tyrėjams ir teismui, kiek iš viso turėjo grynųjų pinigų, jų kilmę ir panaudojimo (dalies) tikslus. Pagrobta būtent inkriminuoto dydžio pinigų suma yra tiksli, nes iš turėtų 500 Eur nukentėjusioji 80 Eur išleido – pirko pašarų gyvuliams, sumokėjo stomatologui už paslaugas. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji taip pat prašė iš T. V. priteisti ne didesnę ar mažesnę, o būtent 420 Eur dydžio sumą (3 t., b. l. 77).
10. Aptartas T. V. nekonstruktyvus, arogantiškas bendravimas su S. R. telefonu, jų gyvenimo kartu nors ir trumpą laiką, tačiau viename būste, S. R. pinigų bei telefonų faktinio turėjimo aplinkybės, taip pat aplinkybė, jog pinigų bei telefonų pasigesta iš karto po T. V. greito pasišalinimo iš S. R. gyvenamosios vietos, pastarajai nesant namuose ir nežinant jo išvykimo priežasčių, laiko ar tikslų, leidžia pagrįstai manyti, jog T. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog grobia svetimą nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį turtą (telefonus ir pinigus), ir norėjo taip veikti.
11. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog teismas formaliai ar netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. V. veiksmuose yra visi būtinieji BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, ir bausmės skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bausmės
13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. V. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, įvertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias (nenustatyta) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BPK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. V. už jo padarytą nusikaltimą skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kadangi švelnesnėmis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, skiriant galutinę bausmę pagrįstai įvertintos aplinkybės, kad iki aktualaus nusikaltimo padarymo T. V. padarė kitą nusikaltimą, už kurį nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 7 mėnesių 25 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, nauju nuosprendžiu skirtos bausmės už penkias atskiras nusikalstamas veikas subendrintos iš dalies jas sudedant ir apimant, o skirta bausmė pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su minėtu nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl nėra pagrindo galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.