Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Maniga“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2020 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos pranešimą dėl V. A., nustojusio eiti Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pareigas, įsidarbinimo UAB „Biseris“, ir įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti UAB „Maniga“ pranešimą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja pranešimuose aiškiai nurodė, kad V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio nuostatas, nes 2020 m. liepos 3 d. V. A. atšaukus iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) vadovo pareigų, jis, nepraėjus vienerių metų „atšalimo“ terminui, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti UAB „Biseris“ vadovu.

Nurodo, kad VTEK neatskleidė, kuris asmuo Direkcijos vardu parengė atsakymą į VTEK paklausimą. Mano, kad Direkcijos atsakymą galėjo rengti Direkcijos darbuotojas, kuris tiesiogiai susijęs su V. A. dėl pavaldumo pastarojo vadovavimo laikotarpiu. Pareiškėjai privalėjo būti pateiktas Direkcijos atsakymas, kadangi taip užtikrinama teisė į efektyvią ir veiksmingą galimai pažeistų teisių gynybą, sudaromos prielaidos savo teiginiams ir motyvams išdėstyti, atskleidžiami VTEK sprendimo motyvai, pašalinamos arba patvirtinamos tam tikros prielaidos, kuriomis grindžiami VTEK atžvilgiu adresuojami suinteresuotų asmenų pranešimai.

Nurodo, kad UAB „Biseris“ – tai viena didžiausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse specializuotų projektinių įmonių grupė, teikianti kompleksines susisiekimo ir civilinės infrastruktūros gerinimo paslaugas. Pagal viešo CVP IS Sutarčių registro duomenis, UAB „Biseris“ su Direkcija daugelį metų sudarinėja įvairias viešųjų pirkimų sutartis, pavyzdžiui, plieninių apsauginių atitvarų projektavimas ir įrengimas pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose; valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai. V. A. ėjo Direkcijos vadovo pareigas ir, nepraėjus vieneriems metams, pradėjo eiti tiesioginį ekonominį interesą turinčios ir su Direkcija per viešuosius pirkimus susijusios UAB „Biseris“ vadovo pareigas. Direkcijos vadovas turi ypatingai plačius administracinius įgaliojimus ne tik koordinuoti ir prižiūrėti Direkcijos veiklą, tačiau gali duoti nurodymus Direkcijos darbuotojams, kurie akivaizdžiai yra pavaldumo teisiniuose santykiuose. Direkcijos vadovas sprendžia šios įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, tarp kurių – viešųjų pirkimų planavimas, organizavimas ir vykdymas, sutarčių sudarymas. Įstatymo 15 straipsnio nuostatos neturėtų būti aiškinamos taip, jog reikalaujama pareiškėjai įrodyti tiesioginį V. A. sprendimą ar dalyvavimą atitinkamo klausimo svarstyme. Tokias aplinkybes turi visapusiškai ir objektyviai ištirti VTEK, kuri turi Įstatymo įtvirtintas teises ir įgaliojimus, pavyzdžiui, gauti atitinkamą informaciją ir dokumentus iš savivaldybių ir valstybės institucijų. Kreipimasis į Direkciją, kad pastaroji atsakytų į klausimus apie buvusio vadovo V. A. veiksmus, nėra visapusiškas pareiškėjos pranešimuose nurodytų aplinkybių įvertinimas. Mano, kad Direkcijos atsakymas galėjo būti subjektyvus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Direkcijos ir UAB „Biseris“ atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimuose ir sutarčių vykdyme.

Pažymi, kad formalus V. A. „neatstovavimas“ buvusioje darbovietėje nepašalina korupcijos ar privačių ir viešųjų interesų supainiojimo rizikos. Esamu atveju yra tikimybė, jog UAB „Biseris“ esamuose ir / ar būsimuose Direkcijos viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti kartu su kitais juridiniais asmenimis, kaip partneris ar subtiekėjas. Nors išoriškai UAB „Biseris“, o tuo pačiu trečiojo suinteresuoto asmens santykis su Direkcija, gali būti maskuojamas per kitą juridinį asmenį (vadovaujantį jungtinės veiklos partnerį ar generalinį tiekėją), tai savaime nereiškia, jog automatiškai išnyktų trečiojo suinteresuoto asmens galima įtaka buvusiems pavaldiniams.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad V. A. vadovavimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos laikotarpiu buvo laikomas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, todėl jam taikytini Įstatymo 15 straipsnyje nustatyti apribojimai dėl įsidarbinimo. Atsakovė teigia, kad negavo duomenų, jų nepateikė ir pati pareiškėja, apie V. A., kaip Direkcijos vadovo, per paskutinius vienerius darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengtus, svarstytus ar priimtus sprendimus UAB „Biseris“, kurioje V. A. įsidarbino baigęs eiti Direkcijos vadovo pareigas, atžvilgiu. Be to, atsakovė negavo duomenų apie V. A. priimtus sprendimus UAB „Biseris“ atžvilgiu ne tik kaip jie reglamentuoti Įstatymo 15 straipsnyje, bet ir iš vis apie jokius sprendimus, kuriuos buvęs Direkcijos vadovas priėmė šio juridinio asmens atžvilgiu ir kurie galėtų būti laikytini tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusiais su UAB „Biseris“.

Pažymi, kad vadinamasis vienerių metų „atšalimo“ laikotarpis taikomas tik asmeniui, priėmusiam bent vieną iš Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų sprendimų. Šiuo atveju apribojimai dirbti taikomi vienerius metus skaičiuojant nuo dienos, kai einant pareigas valstybinėje tarnyboje buvo priimtas Įstatymo 15 straipsnyje minimas sprendimas dėl juridinio asmens, iki įsidarbinimo šiame juridiniame asmenyje dienos. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad V. A. nesilaikė vienerių metų „atšalimo“ laikotarpio ir tokiu būtu galbūt pažeidė nustatytą apribojimą dirbti, VTEK nebuvo pateikta.

Pažymi, kad VTEK, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pranešimuose nebuvo pateikta duomenų apie konkrečius V. A. priimtus sprendimus, kaip jie reglamentuoti Įstatymo 15 straipsnyje, siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl tyrimo (ne)pradėjimo, nusprendė, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pati surinkti papildomus dokumentus ir informaciją. Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-2361-(2.5).

Nurodo, kad Direkcija, atsakydama į VTEK paklausimą, 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2E-9935 pateikė informaciją, jog V. A., eidamas Direkcijos direktoriaus pareigas, per paskutinius vienerius metus tiesiogiai nerengė, nesvarstė ir nepriėmė sprendimų, susijusių su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimų, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitų su turtų susijusių sprendimų (nedalyvavo darbo grupių, viešųjų pirkimų komisijų veikloje, nederino, nevizavo ir nepriėmė galutinių sprendimų ir pan.). Pagal Direkcijos darbo reglamentą sutartis ir raštus Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašydavo tą Direkcijos veikos sritį kuruojantys Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas (atitinkamo departamento direktorius), kuris atitinkamai priimdavo sprendimus, susijusius su šių sutarčių vykdymu ir atlikdavo jų vykdymo kontrolę kompetencijos ribose.

Pažymi, kad Įstatymas nenustato, jog pranešimą VTEK pateikę asmenys yra supažindinami ar turi teisę susipažinti su VTEK atliekant tyrimą ar vertinant gautą pranešimą papildomai gautais ar surinktais dokumentais. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuotos asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, ir pareiškėjo teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad susipažinti su VTEK tyrimo metu gautais dokumentais ir informacija turi teisę asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas. Pažymi, kad šiuo atveju tyrimas netgi nebuvo pradėtas. Tuo tarpu pareiškėja, pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, turi teisę gauti informaciją apie pranešimo nagrinėjimo eigą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja buvo informuota ne tik apie galutinį sprendimą, bet ir tai, jog VTEK, vertindama jo pranešime nurodytas aplinkybes, dėl papildomos informacijos pateikimo kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos (2020 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr.S-2361-(2.5)). Mano, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos.

Pažymi, kad VTEK, priešingai nei teigia pareiškėja, neprašė Direkcijos pateikti nuomonės. Savo kreipimesi VTEK paprašė buvusios V. A. darbovietės, kuri ir disponuoja informacija apie V. A., jam vykdžius vadovo tarnybines funkcijas, priimtus sprendimus, pateikti konkrečią informaciją, t. y. ar V. A. sprendė klausimus UAB „Biseris“ atžvilgiu, kaip jie apibrėžti Įstatymo 15 straipsnyje.

Nurodo, kad VTEK sprendimą nepradėti tyrimo priėmė ne iškarto, o tik po papildomo kreipimosi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kuomet iš šios įstaigos nebuvo gauta duomenų, reikalingų tyrimui pradėti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė ne tik vadovavosi pareiškėjos pateiktais duomenimis, bet ir pati ėmėsi veiksmų tam, kad įsitikintų, ar yra pakankamai duomenų tyrimo pradėjimui. Šiuo atveju nei pareiškėja, nei atsakovė neturėjo pakankamai duomenų tyrimo pradėjimui dėl trečiojo suinteresuoto asmenis įsidarbinimo UAB „Biseris“, pažeidžiant Įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, todėl buvo priimtas sprendimas nepradėti tyrimo.