- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- A-822-12-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui A. K., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Machalui Stasilovič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl arešto akto ir sprendimo panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-17 turto arešto aktą Nr. 15-28-5257 ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618. Paaiškino, kad Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-07-17 turto arešto aktu Nr. 15-28-5257, vadovaudamasi LR mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. l d. 2 p., 101 str., areštavo pareiškėjo A. K. privalomąjį registruoti kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį VW LT 28, v/n (duomenys neskelbtini) pagamintą 1983 m., kurio vertė 2120 Lt., bei lengvąjį automobilį VW LT 28, v/n (duomenys neskelbtini) pagamintą 1992 m, kurio vertė 4910 Lt. Šį turto arešto aktą pareiškėjas gavo Alytaus apskrities VMI patalpose 2007-07-17. 2007-08-09 sprendimu atsakovas nusprendė išieškoti į valstybės biudžetą 22810,15 Lt sumą. Šį sprendimą pareiškėjas gavo paštu 2007-08-13. Pareiškėjo manymu, atsakovo priimti aktai neteisėti, nes užsienio valstybės pareiškėjas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamas suteikti pagalbą, kai buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba buvo išieškota ne visa pinigų suma. Tačiau iš jokios užsienio valstybės pareiškėjas negavo jokio pranešimo ar reikalavimo sumokėti kokias nors pinigines sumas, susijusias su priskaičiuotais mokesčiais. Todėl pareiškėjui akivaizdu, kad užsienio pareiškėjas tokių veiksmų A. K. atžvilgiu nesiėmė ir tokių duomenų nėra pateikęs kompetetingai Lietuvos institucijai. Todėl Alytaus apskrities VMI vien tik dėl šios priežasties negalėjo jų prašymo tenkinti ir priimti sprendimo dėl 22810,15 Lt. išieškojimo, be to, praleistas 3 mėnesių terminas sprendimui priimti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą – reglamentuoja LR mokesčių administravimo įstatymo 101 str., kuris numato sąlygas, kuriomis esant yra taikomas šis mokestinės prievoles įvykdymo užtikrinimo būdas, ir pagal kokias taisykles yra vykdoma turto arešto procedūra. Pareiškėjo manymu, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-07-17 turto arešto aktu pareiškėjo turtui uždėjusi areštą pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymo 1 str., 13 str. bei 101 str. numatytas sąlygas bei reikalavimus, o LR mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. 1 d. 2 p. yra bendro pobūdžio įstatymo normos, numatančios mokesčio administratoriaus teises ir mokestinės prievolės įvykdymo būdus, todėl jos yra tik deklaratyvios formos ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal nurodyto įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad šis įstatymas taikomas reikalavimams, susijusiems su akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus. To paties įstatymo 7, 9 straipsniai reglamentuoja piniginių sumų išieškojimą ir išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymą, kurie vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Alytaus apskrities VMI, gavusi Europos Sąjungos valstybės narės prašymą išieškoti iš A. K. 22810,15 Lt sumą, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 įsakymu Nr.VA-30, 2007 06 20 įsakymu Nr. V-226 bei 2003-10-16 Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymu Nr. IX - 1781. Šio įstatymo 10 straipsnio nuostatos nustato, kad valstybės-pareiškėjos prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamos kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimą vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija. Lietuvos Respublikos mokesčių išieškojimą vykdanti institucija-Alytaus apskrities VMI, gavusi iš valstybės-pareiškėjos dokumentus, padarė šių dokumentų ir jų vertimo kopijos ir 2007-06-12 įteikė asmeniškai pareiškėjui. Šio įstatymo 11 straipsnis teigia, kad sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, šalies pareiškėjos Lenkijos Respublikos dokumentas išieškoti nesumokėtus mokesčius yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be sprendimo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Todėl Alytaus apskrities VMI, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-06-20 įsakymu Nr. V-226 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų abipusės pagalbos išieškant skolas, susijusias su rinkliavomis, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsniu, 29 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 4 punktu, priėmė 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618 dėl išieškų nukreipimo į turtą. Šis Alytaus apskrities VMI sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstolės A. K. kontorai ir išsiųstas pareiškėjui. Šio įstatymo 15 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti reikalavimą, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas tokiomis pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai. Tokių neišieškojimo pagrindų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos teisės aktuose mokesčių inspekcija nenustatė, o ir pats Pareiškėjas jų nepateikė. Šio straipsnio 3 punkte yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija - tai Alytaus apskrities VMI, privalėtų pranešti valstybei-pareiškėjai, t.y. Lenkijos Respublikai, priežastis, dėl kurių ji atsisako suteikti prašomą pagalbą. Tokio pranešimo kopiją būtų privalu pateikti ir Europos Bendrijų Komisijai. Alytaus apskrities VMI nenustatė aplinkybių, kuriomis galėtų būti neišieškoma skola Lenkijos Respublikai, tokių aplinkybių nenurodė pats A. K., todėl buvo pradėtas išieškojimo procesas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLV1II skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis. Alytaus apskrities VMI, vykdydama aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu pritaikė mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemonę – 2007-07-17 surašė turto arešto aktą Nr. 15-28-5257, kuriuo areštavo pareiškėjui A. K. priklausančias transporto priemones.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2007-05-08 VMI prie FM buvo gautas Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymas Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051 dėl akcizo ir su juo susijusių delspinigių skolos išieškojimo iš Lietuvos piliečio A. K. bei su šiuo prašymu susiję dokumentai (bl. 33-41). A. K. ir jo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad toks prašymas atsirado dėl to, kad pareiškėjui dirbant UAB „Alsatra“ ir vežiojant pašto siuntas į Lenkiją, siuntoje buvo rasta nedeklaruotų cigarečių. Buvo iškelta baudžiamoji byla ir 2006-01-13 nuosprendžiu A. K. buvo paskirta 11200 zl. bauda.
Vykdant Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymą Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-07-17 turto arešto aktu Nr. 15-28-5257 areštavo pareiškėjo A. K. privalomąjį registruoti kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį VVV LT 28. v/n (duomenys neskelbtini) pagamintą 1983 m., kurio vertė 2120 Lt., bei lengvąjį automobilį VVV LT28, v/n (duomenys neskelbtini) pagamintą 1992 m, kurio vertė 4910 Lt. (bl. 8-9), o Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 08 09 sprendimu Nr. 15-19-5618 nusprendė išieškoti į valstybės biudžetą 22810,15 Lt. sumą (b. l. 84).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (toliau - Įstatymas) nustatyta tvarka. Šis Įstatymas buvo priimtas įgyvendinant 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių (papildyta 1979 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 79/1071/EEB), 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 92/12/EEB, 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvą 92/108/EEB ir 2001 m. birželio 15 d. Tarybos direktyvą 2001/44/EB ir 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyvą 2002/94/EB, nustatančią išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių nuostatas.
Įstatymo 1 straipsnyje yra apibrėžta jo taikymo sritis: „šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagalbos teikimą Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų pinigų sumų, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnyje, išieškojimo, taip pat naudojimąsi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba dėl minėtų pinigų sumų išieškojimo“. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą Įstatymas taikomas ir reikalavimams, susijusiems su akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus, taigi ir nagrinėjamam ginčui dėl akcizo už tabako gaminius išieškojimo Lenkijos kompetentingos institucijos prašymu. Įstatymo normose yra įtvirtinta principinė taisyklė, kad Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų pateikti prašymai dėl sumų išieškojimo yra vykdomi Lietuvos kompetentingų institucijų pagal tokias pat jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurios yra taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.
Įstatymo 10, 11 str. suponuoja teiginį, kad išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, pagal Europos Sąjungos valstybės narės prašymą, pagrindas pradėti išieškojimo procedūrą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra prašančiosios šalies kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje. Toks sprendimas pripažįstamas, t. y. sutinkama, jog jis yra galiojantis Lietuvos Respublikoje. Pastaroji Įstatymo norma reiškia, kad kompetentinga Lietuvos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir, nesant teisės aktais numatytų išimčių, jį vykdo. Tačiau vien šio sprendimo imtis išieškojimo veiksmams pagal nacionalinius teisės aktus nepakanka. Būtinas dar vienas sprendimas - Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Tam yra numatytas ne ilgesnis kaip 3 mėnesių terminas nuo pareiškėjo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje dienos. Taigi išieškojimas ir visi su šiuo tikslu susiję veiksmai gali būti atlikti esant dviems sprendimams: 1) prašančiosios šalies ir 2) prašymą priėmusios šalies, kuri vykdys prašančiosios šalies prašyme nurodytų pinigų sumų išieškojimą, pagal tokias pat jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurios taikomos tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti prašymą priėmusios šalies teritorijoje ir esant prašymui suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimui.
Teismas nustatė, kad atsakovui buvo pateikti prašymo išieškoti (b. l. 35) ir vykdomojo dokumento (b. l. 40), originalai, kurie atitiko Įstatymo 10 str. 1 d. reikalavimus, juos teismas apžiūrėjo posėdžio metu, o išieškojimo pagrindas buvo Suvalkų muitinės departamento viršininko 2006 03 29 sprendimas Nr. 313000-Pa-9110-100/06, kuris pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimu nebuvo užginčytas. Įstatymo 10 str. 2 dalyje numatytų aplinkybių buvimas taip pat yra patvirtintas prie Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos 2007-04-19 prašymo pridėtame pagal 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyvos 2002/94/EB, nustatančios išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos, siekiant patenkinti pretenzijas, susijusias su kai kuriomis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis III priede nustatytą formą parengtame dokumente (b. l. 35). Todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, kad užsienio valstybės pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamas suteikti pagalbą, kai nebuvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, nes direktyvos 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktuose numatytos sąlygos atitinka Įstatymo 10 str. 2 dalyje numatytas sąlygas.
Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 2 d.). Turint omenyje sprendimo dėl mokesčių išieškojimo įsigaliojimo momentą nėra pagrindo teigti apie pasibaigusį priverstinio išieškojimo senaties terminą. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis leidžia Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai atsisakyti patenkinti reikalavimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemonę, jei skolos išieškojimas dėl skolininko padėties Lietuvos Respublikoje lemtų didelius ekonominius arba socialinius sunkumus, toks atsisakymas turi būti pagrįstas tokiomis pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis numato atvejus, kada mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška ir neieškoma dėl turtinės skolininko padėties, nepriemokos dydžio ar išieškojimo senaties terminų. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios atitiktų nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, o ir pareiškėjas nepateikė argumentų, susijusių su jo turtine padėtimi.
Teismas nesutinka su nurodyta aplinkybe, kad praleistas 3 mėnesių terminas sprendimui priimti, kaip numatyta Įstatymo 11 str. 3 d., nes sutinkamai su Įstatymo 3 str. 1 d., LR Vyriausybės 2004-02-23 nutarimo Nr. 194 Dėl Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 3, 21 ir 22 straipsnių nuostatų įgyvendinimo 2.1 p., LR kompetentinga institucija yra valstybinė mokesčių inspekcija, kuri Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymą gavo 2007-05-08, o ginčijamą sprendimą priėmė 2007-08-09. Be to, tai nėra besąlygiška vada ginčijamiems aktams panaikinti. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad Įstatymo 16 str., Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 įsakymo Nr. VA-30, 9 p. išieškojimo negalimumą sieja tik su senaties terminu.
Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymas atitiko Įstatymo 9, 10, 11, 14, 15, 16 straipsnių nuostatas, todėl teisėtai buvo pripažintas ir pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikoje ginčijamu sprendimu ABTĮ 88 str. 1 d.
Įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad pagrįstu pareiškėjo reikalavimu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija laiko išieškojimo užtikrinimo priemonę, garantuojančią išieškojimo įvykdymą. Išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymo tvarką, mastą ir kitus su išieškojimo užtikrinimu susijusius klausimus nustato LR teisės aktai.
LR Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 15 punktas suteikia mokesčių administratoriui teisę, atliekant jam pavestas funkcijas, taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Turto areštas - vienas iš tokių būdų (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p.). Jo taikymą reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis, kuriame pateiktas turto arešto apibrėžimas, kiek, kokio turto ir kokiomis sąlygomis areštuojama. Įstatyme nustatyta, kad turto areštu šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi, disponavimo - priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, areštuodamas pareiškėjui priklausantį turtą, vadovavosi šia nuostata ir konkrečiai ta nuostatos dalimi, kuri nurodo, kad turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčio mokėtojas įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 str. 3 d.), todėl veikė teisėtai o skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymo 1 str., 13 str., 101 str. numatytas sąlygas bei reikalavimus, atmestina, todėl atmestinas skundas dėl šio arešto akto panaikinimo ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.
Šalies argumentai
Aplinkybė, kad pareiškėjas pavėluotai gavo dokumentus išverstus į lietuvių kalbą, nelaikytina reikšminga, nes pareiškėjas sužinojo apie turto areštą laiku, nes laiku kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises.
III.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo panaikinimo.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis teikimo ir naudojimosi kitų Europos sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas, įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 str. 2 d. užsienio valstybės pareiškėjas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamos suteikti pagalbą, kai buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba buvo išieškota ne visa pinigų suma, bei kai vykdomasis dokumentas nėra užginčytas pareiškėjo valstybėje. Pagal šio Įstatymo 10 str. 3 d. šių aplinkybių buvimą pareiškėjas privalo patvirtinti savo prašyme. Tačiau iš jokios užsienio valstybės apeliantas teigia negavęs jokio pranešimo ar reikalavimo sumokėti kokias nors nors piniginės sumas, susijusias su priskaičiuotais mokesčiais. Todėl jam akivaizdu, kad užsienio pareiškėjas tokių veiksmų jo atžvilgiu nesiėmė ir tokių duomenų nėra pateikęs kompetentingai Lietuvos institucijai. Teismas, atmesdamas A. K. skundą dėl šių įstatymo straipsnių pažeidimo, nurodė, kad Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos 2007-04-19 d. prašyme buvo nurodyta, jog Europos Komisijos direktyvoje 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktuose numatytos sąlygos yra įvykdytos. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šis Lenkijos kompetentingos institucijos prašymas yra nepasirašytas asmens, nurodyto prašyme, ir jame nėra kompetentingos institucijos antspaudo. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovai pripažino, kad šį prašymą jie gavo ne iš Lenkijos kompetentingos institucijos, o iš Kauno teritorinės muitinės be jokių parašų ir dokumentų vertimų į lietuvių kalbą. Europos Komisijos direktyvoje 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktai kalba apie tų pačių sąlygų buvimą, ką ir numato Įstatymo 10 str. 2 d. Tai, kad šio dokumento originalo neturi nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo, bylos nagrinėjimo metu pripažino tiek Alytaus apskrities VMI atstovas, tiek VMI prie LR FM atstovai.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 11 str. 3 d. yra numatyta, kad atitinkamus sprendimus, kuriais leidžiama išieškoti skolą, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima per 3 mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje gavimo dienos. Byloje yra pateikti duomenys ir šią aplinkybę taip pat pripažino teismas, kad Lenkijos Respublikos Finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 Prašymas Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051, VMI prie LR FM buvo gautas 2007-05-08 d., o ginčijamas sprendimas jo atžvilgiu buvo priimtas 2007-08-09, t. y. praleidus Įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Šią aplinkybę teismas nustatė ir pripažino, tačiau faktiškai jokių motyvų dėl šio įstatymo pažeidimo savo sprendime nenurodė, išskyrus tai, kad LR Finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 d. įsakymu patvirtintos įstatymo įgyvendinimo taisyklės išieškojimo negalimumą sieja tik su senaties terminu.
Įstatymo 15-18 str. numato, atvejus, kai užsienio valstybės pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas bei reikalavimus, keliamus tokiems prašymams. Vienas iš tokių reikalavimų yra dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Priimant Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-08-09 d. sprendimą Nr. 15-19-5618, apeliantas teigia negavęs jokių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą ir praktiškai negalėjęs įgyvendinti savo konstitucinių teisių naudotis valstybine kalba bei mokesčio mokėtojo teisėmis, numatytomis LR mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnyje. Nors teismas savo sprendime nurodo, kad ši aplinkybė yra nereikšminga, nes jis laiku kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo teises, tačiau apelianto teisės turi būti ginamos ne tik teisme, tačiau ir mokestinio patikrinimo bei sprendimo priėmimo metu. Kaip jau minėta, Įstatymo 18 str. imperatyviai numato, kad prie prašymo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą, be kitų dokumentų, turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2007-08-09 d. sprendimą Nr. 15-19-5618 priėmė 2007-08-09 d., tačiau, kaip matyti iš teismui atsakovo kartu su atsiliepimu į jo skundą pateiktos medžiagos, šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą buvo padaryti tik 2007-10-19 d. Atsakovas, norėdamas pavėluotai ištaisyti savo klaidas bei įstatymo padarytus pažeidimus, tik 2007-10-19 d. išvertė šiuos dokumentus į lietuvių kalbą. Todėl teismo nuoroda, kad neišverstų į valstybinę kalbą dokumentų nepateikimas yra nereikšminga aplinkybė, ne tik kad prieštarauja įstatymo 18 str., tačiau taip sudaro galimybes piktnaudžiauti teise bei pažeidžia kertinius teisingumo bei įstatymų visuotinio privalomumo principus.
Apelianto reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-17 d. turto arešto aktą Nr. 15-28-5257 yra išvestinis iš jo pirminio reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities VMI 2007-08-09 d. sprendimą. Nr. 15-19-5618, todėl pripažinus neteisėtu šį sprendimą, kartu turi būti naikinamas ir turto arešto aktas.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Alytaus apskrities VMI) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis teikimo ir naudojimosi kitų Europos sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas, įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad šis įstatymas taikomas reikalavimams, susijusiems su akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus. To paties įstatymo 7, 9 straipsniai reglamentuoja piniginių sumų išieškojimą ir išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymą, kurie vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Alytaus apskrities VMI 2007-05-31 gavusi Europos Sąjungos valstybės narės prašymą išieškoti iš A. K. 22810,15 Lt akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) sumą, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 įsakymu Nr.VA-30, 2007-06-20 įsakymu Nr. V-226 bei Įstatymu Nr. IX - 1781 ( Žin., 2003, Nr. 104-4650).
Šio Įstatymo 10 str. nuostatos nustato, kad valstybės-pareiškėjos prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamos kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija. Alytaus apskrities VMI kartu su prašymu gavo Balstogės muitinės departamento direktoriaus 2007-03-26 atnaujintą vykdomąjį pavedimą Nr. 310000-RE-31501-351/06, pagal kurį iš Pareiškėjo ieškoma 25266,80 zlotų akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) suma. Šio Įstatymo 11 straipsnis teigia, kad sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Vadinasi šalies pareiškėjos Lenkijos Respublikos dokumentas, t. y. Balstogės muitinės departamento direktoriaus 2007-03-26 atnaujintas vykdomasis pavedimas Nr. 310000-RE-31501-351/06 pripažįstamas ir Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be sprendimo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Todėl Alytaus apskrities VMI, 2007-05-31 gavusi Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymą išieškoti iš Pareiškėjo 22810,15 Lt akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) sumą, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 str. ir Mokesčių administravimo įstatymo 5 str., 29 str. 3 d., 106 str. 4 p., priėmė 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618 dėl išieškų nukreipimo į turtą. Pareiškėjo teiginys, kad praleistas sprendimo priėmimo terminas nepagrįstas, kadangi pagal Įstatymo 11 str. 3 d., sprendimą dėl išieškojimo Alytaus apskrities VMI turėjo priimti iki 2007-08-31. Įstatymo 3 str. 1 d. apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra „institucija, kuri teikia pagalbą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir naudojasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos teikiama pagalba. (...) Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra valstybinė mokesčių inspekcija (...)“. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 18 str. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro VMI prie FM (centrinis mokesčių administratorius) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai). Vadovaujantis Mokesčių administravimo 26 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, priverstinį mokestinių nepriemokų išieškojimą vykdo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. VMI prie FM mokestinių nepriemokų išieškojimo funkcijų neatlieka. Todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuri teikia pagalbą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir pati tokia pagalba naudojasi, yra Alytaus apskrities VMI.
Šalies argumentai
Šio Įstatymo 17 str. nustato, jog dokumentai ir informacija, kurie pagal šį Įstatymą buvo gauti Alytaus apskrities VMI galėjo būti pateikti skolininkui arba jo prašyme nurodytam asmeniui. Pareiškėjas Alytaus apskrities VMI 2007-06-12 pateikė prašymą dėl valstybės - pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijų gavimo. Kitų dokumentų vertimo lietuvių kalba pareiškėjas neprašė. Šio prašymo kopiją pridedame prie atsiliepimo (1 lapas). Lietuvos Respublikos mokesčių išieškojimą vykdanti institucija - Alytaus apskrities VMI, gavusi iš valstybės - pareiškėjos dokumentus, padarė šių dokumentų ir jų vertimo kopijos (6 lapai) ir pagal pareiškėjo prašymą 2007-06-12 įteikė asmeniškai pareiškėjui, jam atvykus į mokesčių inspekciją.
Šio Įstatymo 18 str. nustato, jog prie prašymo suteikti pagalbą ir dokumentų, kuriais leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Šiuo atveju Alytaus apskrities VMI gavo valstybės-pareiškėjos dokumentus ir jų vertimus, kurių kopijas pridėtos prie atsiliepimo (6 lapai). Pareiškėjui šių dokumentų ir jų vertimo kopijos (6 lapai) 2007-06-12 buvo įteiktos asmeniškai. Taigi pareiškėjas gavo Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento rašto 2007 m. balandžio mėn. Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051 vertimą lietuvių kalba, kuriame išdėstyta visa prašymo esmė ir išaiškinta kada, už ką ir kokia prievolė atsirado pareiškėjui. Todėl pareiškėjas, skųsdamas šį sprendimą jau buvo gavęs valstybės-pareiškėjos atsiųstus dokumentus bei vertimus lietuvių kalba ir turėjo žinoti, kuo remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka ir kada ši mokestinė nepriemoka atsirado. Pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo kokiu pagrindu bei kokiais dokumentais remiantis ši mokestinė nustatyta, yra nepagrįstas. Kitų dokumentų (t.y. Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-16 prašymo Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051 bei su juo susijusių dokumentų), vertimą į lietuvių kalbą 2007-10-11 atliko UAB „Lauva“ ir šių dokumentų vertimai pareiškėjui buvo įteikti 2007-10-23 Kauno apygardos administraciniame teisme, bylos nagrinėjimo metu.
Šio Įstatymo 15 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti reikalavimą tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas tokiomis pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai. Tokių neišieškojimo pagrindų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, mokesčių inspekcija nenustatė, o ir pats pareiškėjas jų nepateikė. Šio straipsnio 3 punkte yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija -tai Alytaus apskrities VMI, privalėtų pranešti valstybei-pareiškėjai, t. y. Lenkijos Respublikai, priežastis, dėl kurių ji atsisako suteikti prašomą pagalbą. Tokio pranešimo kopiją privalėtumėme pateikti ir Europos Komisijai. Alytaus apskrities VMI nenustatė aplinkybių, kuriomis galėtų būti neišieškoma skola Lenkijos Respublikai, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl buvo pradėtas išieškojimo procesas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos MAĮ 101 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su pareiškėjo A. K. apeliaciniu skundu. VMI prie FM teigia, kad pareiškėjas klaidingai supranta, koks ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas suteikti pagalbą yra laikomas prašymu, atitinkančiu 1976-03-15 Tarybos direktyvos 76/308/EEB 6, 7 str. bei 2002-12-09 Komisijos direktyvos 2002/94/EB, nustatančios išsamias Tarybos direktyvos 76/308/EEB taikymo taisykles, 12 str. nuostatas. Komisijos direktyvos 2002/94/EB 12 str. 1 d. nurodyta, kad direktyvos 76/308/EEB atitinkamai 6 ir 13 straipsniuose nurodyti prašymai patenkinti pretenziją arba imtis atsargumo priemonių pateikiami raštu laikantis šios direktyvos III priede pateikto pavyzdžio. Tokie prašymai, kuriuose patvirtinama, kad yra įvykdyti Tarybos direktyvoje 76/308/EEB nustatyti savitarpio paramos procedūros inicijavimo reikalavimai, užantspauduojami oficialiu institucijos pareiškėjos antspaudu ir pasirašomi tokį prašymą pateikti tinkamai įgalioto tos institucijos pareigūno. Pareiškėjas klaidingai mano, kad prašymas suteikti pagalbą yra ne Komisijos direktyvos 2002/94/EB III priedo prašymas, kurio pasirašytą ir patvirtintą antspaudu originalą atsakovas turi (prašyme yra patvirtinta, kad buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota), bet Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 raštas (lydraštis), kuriuo buvo atsiųstas prašymas bei prie jo pridėti dokumentai ir/ar jų vertimai. Pagal Tarybos direktyvos 76/308/EEB bei Komisijos direktyvos 2002/94/EB reikalavimus Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 raštas (lydraštis) yra perteklinis dokumentas (nebūtinas pateikti). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymas yra nepasirašytas ir jame nėra kompetentingos institucijos antspaudo bei tai, kad Lenkijos Respublikos kompetentinga institucija nesiėmė išieškojimo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsti ir dėl to atmestini.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad iki atsakovui priimant 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618 jis nebuvo gavęs jokių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą. Paminėtina, kad Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 rašte (lydraštyje) yra pateikta informacija apie pareiškėjo skolą Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai, šio rašto vertimo į lietuvių kalbą kopiją pareiškėjas gavo iš karto, kai tik paprašė atsakovo pateikti, t. y. 2007-06-12. Iš to seka, kad pareiškėjas dar iki jo atžvilgiu taikytos skolos išieškojimo užtikrinimo priemonės (2007-07-17 turto arešto aktas) ir jos priverstinio išieškojimo (2007-08-09 sprendimas) jau buvo susipažinęs su Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktų dokumentų esmės vertimu i lietuvių kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 17 d. turto arešto akto Nr. 15-28-5257, kuriuo areštuotas pareiškėjo A. K. privalomasis registruoti kilnojamasis turtas: lengvasis automobilis v/n (duomenys neskelbtini) pagamintas 1983 m., kurio vertė 2120 Lt., bei lengvasis automobilis v/n (duomenys neskelbtini) pagamintas 1992 m, kurio vertė 4910 Lt., ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 15-19-5618, kuriuo nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą 22810,15 Lt sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Prašant suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo Kauno teritorinei muitinei buvo pateikti Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007 m. balandžio mėnesio prašymas Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051 dėl akcizo ir su juo susijusių delspinigių skolos išieškojimo iš Lietuvos piliečio A. K., Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymas išieškoti iš skolininko A. K. (b. l. 33-35) ir Balstogės muitinės departamento direktoriaus 2007-03-26 atnaujintas vykdomasis pavedimas Nr. 310000-RE-31501-351/06, pagal kurį iš pareiškėjo ieškoma 25266,80 zlotų akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) suma (išieškojimo pagrindas buvo Suvalkų muitinės departamento viršininko 2006 03 29 sprendimas Nr. 313000-Pa-9110-100/06, kuris pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimu nebuvo užginčytas) (b. l. 39-41).
Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 str. (prašymo suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo reikalavimai) 1 d. nustato, kad pareiškėjo prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamas kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija. Minėta Įstatymo 10 str. 1 d. įgyvendina 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis 7 str. 1 d., pagal kurią prie prašymo patenkinti pretenziją, kurią institucija pareiškėja adresuoja institucijai, į kurią kreipiamasi, būtina pridėti oficialų dokumentą, leidžiantį jos vykdymą, išduotą valstybėje narėje, kurioje yra institucija pareiškėja, arba to dokumento patvirtintą kopiją; be to, kur priklauso, prie prašymo būtina pridėti kitų dokumentų, būtinų pretenzijoms patenkinti, originalus arba patvirtintas kopijas. 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyvos 2002/94/EB, nustatančios išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos, siekiant patenkinti pretenzijas, susijusias su kai kuriomis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis, tam tikrų nuostatų taikymo taisykles, 12 str. 1 d. nustato, kad Direktyvos 76/308/EEB atitinkamai 6 ir 13 straipsniuose nurodyti prašymai patenkinti pretenziją arba imtis atsargumo priemonių pateikiami raštu laikantis šios direktyvos III priede pateikto pavyzdžio. Pagal to paties straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą tokie prašymai, kuriuose patvirtinama, kad yra įvykdyti Direktyvoje 76/308/EEB nustatyti savitarpio paramos procedūros inicijavimo reikalavimai, užantspauduojami oficialiu institucijos pareiškėjos antspaudu ir pasirašomi tokį prašymą pateikti tinkamai įgalioto tos institucijos pareigūno, o pagal to paties straipsnio 12 str. 2 d. prie prašymo patenkinti pretenziją arba imtis atsargumo priemonių pridedamas vykdymą leidžiantis dokumentas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymą išieškoti iš skolininko A. K. (b. l. 33-35) ir Balstogės muitinės departamento direktoriaus 2007-03-26 atnaujintą vykdomąjį pavedimą Nr. 310000-RE-31501-351/06, pagal kurį iš pareiškėjo ieškoma 25266,80 zlotų akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) suma (b. l. 39-41), neturi pagrindo daryti išvados, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 10 str. 1 d., 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB 7 str. 1 d., 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyvos 2002/94/EB 12 str. 1 ir 2 d. reikalavimų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymas išieškoti skolą iš skolininko A. K. (b. l. 33-35) atitinka Komisijos direktyvos 2002/94/EB 12 str. 1 d. antrąją pastraipą, nes jis yra patvirtintas oficialiu institucijos pareiškėjos - Lenkijos Respublikos finansų ministerijos - anspaudu ir pasirašytas įgalioto asmens Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento pavaduotojos Jolantos Nieviadomskos (Jolanta Niewiadomska). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymas išieškoti iš skolininko A. K. (b. l. 35) atitinka minėtos direktyvos III priede nustatytą prašymo pavyzdį. Pažymėtina, kad Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašyme išieškoti iš skolininko A. K. (b. l. 35) nurodyta, kad Tarybos direktyvos 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktuose nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Tarybos direktyvos 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktuose nustatyta, kad institucija pareiškėja gali prašyti, kad būtų patenkinta pretenzija, kai pretenzija ir (arba) dokumentas, leidžiantis jos vykdymą, nėra užginčyti toje valstybėje narėje, kurioje yra ši institucija, išskyrus tais atvejais, kai yra taikoma 12 str. 2 d. antra pastraipa; ir kai remdamasi 1 d. paminėtu dokumentu, ji tinkamai pasinaudojo valstybės narės, kurioje yra ši institucija, pretenzijų patenkinimo procedūromis, tačiau šios priemonės nepadės pilnai atgauti reikalaujamų sumų. Tarybos direktyvos 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktų nuostatos yra įgyvendintos Įstatymo 10 str. 2 d. nuostatomis. Apeliantas teigia, kad užsienio pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Lietuvos Respubliką pagalbos, neįvykdė Europos Komisijos direktyvoje 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktuose numatytų sąlygų ir nesiėmė atitinkamų veiksmų jo atžvilgiu. Iš esmės šiuo apeliacinio skundo argumentu pareiškėjas grindžia Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymo suteikti pagalbą – prašymo išieškoti – neteisėtumą. Tačiau Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymo suteikti pagalbą – prašymo išieškoti – teisėtumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.
Remiantis Įstatymo 11 str. 1 d. ir Tarybos direktyvos 76/308/EEB 8 str. 1 d. Balstogės muitinės departamento direktoriaus 2007-03-26 atnaujintas vykdomasis pavedimas Nr. 310000-RE-31501-351/06 pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Tokia išvada atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą Milan Kyrian, C-233/08, kuriame teigiama, kad valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (44 punktas, pirmoji rezoliucinė sprendimo dalis). Tačiau šiame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad nors iš principo valstybės narės, kurioje yra institucija pareiškėja, institucijų išimtinei kompetencijai priklauso nagrinėti prieštaravimų, susijusių su pretenzija ar vykdomuoju dokumentu, pagrįstumą, neatmestina galimybė, kad išimtiniu atveju valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, institucijos turi teisę tikrinti, ar tokio dokumento vykdymas gali pažeisti, pavyzdžiui, valstybės narės viešąją tvarką, ir tam tikrais atvejais visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti paramą arba teikti ją, tik jei laikomasi tam tikrų sąlygų (42 punktas). Todėl teisėjų kolegija nagrinės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymo suteikti pagalbą – prašymo išieškoti – atitikimu reikalavimams, tik tiek, kiek tai būtina įvertinant, ar nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išimtinė situacija, kai Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymo suteikti pagalbą – prašymo išieškoti – tenkinimas pažeistų valstybės viešąją tvarką ar kitus itin svarbius valstybės viešuosius interesus. Su Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymo suteikti pagalbą – prašymo išieškoti – atitikimu reikalavimams taip pat susiję apelianto argumentai dėl to, kad šis prašymas suteikti pagalbą neatitinka Įstatymo 18 str. reikalavimų, pagal kuriuos prie pareiškėjo prašymo suteikti pagalbą ir dokumento, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, bei kitų susijusių dokumentų pridedami jų vertimai į lietuvių kalbą.
Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau minėtus apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgia į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2010 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas patvirtino, kad jis Lenkijos kompetentingų institucijų sprendimą bandė skųsti Lenkijoje, bei kad pareiškėjui 2007-06-12 buvo įteiktas Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007 m. balandžio mėnesio prašymo Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051 dėl akcizo ir su juo susijusių delspinigių skolos išieškojimo iš Lietuvos piliečio A. K. (vadinamojo lydraščio), kuriame buvo pateikta informacija apie Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų pateiktą pagalbos prašymą ir skundų dėl pretenzijos ir/ar vykdymą leidžiančio dokumento pagal Tarybos direktyvos 76/308/EEB 12 str. 1 d. padavimo tvarką Lenkijoje, vertimą. Apeliantas nepateikė argumentų bei įrodymų, pavyzdžiui, dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė suprasti perduoto dokumento dalyko ir pagrindo bei ginti savo teises, o taip pat kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nesuprato savo teisių ir kt., kurie leistų nagrinėjamos bylos aplinkybėmis konstatuoti išimtinę situaciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo susiklosčiusi išimtinė situacija, kai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos galėjo atsisakyti suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo pagal pateiktą Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų prašymą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-08-09 sprendimas Nr.15-19-5618 yra priimtas nepraleidus Įstatymo 11 str. 3 d. numatyto 3 mėnesių termino, o taip pat su šio teismo pateikta argumentacija šiuo klausimu.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.