- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- eI1-6056-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02670-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje kamerų tipo patalpose Nr. 206, 208, 224, 310, 321 bei Psichiatrijos skyriaus stacionare laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Dėl to jis negalėjo laisvai judėti patalpose, didžiąją laiko dalį turėjo praleisti sėdėdamas arba gulėdamas, o maistą valgė sėdėdamas arba lovoje. Patalpose nebuvo užuolaidų nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl jautė papildomą diskomfortą. Papildomai nurodė, kad duše nebuvo karšto vandens, todėl jautė didelių nepatogumų, negalėdavo išsimaudyti, apsiprausti, o dėl palatose sudužusių veidrodžių – tinkamai apsiskusti, dėl to jautė nepilnavertiškumo jausmą, patyrė dvasinių ir emocinių kančių.
Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpose dirbtinis apšvietimas neatitikdavo normos, o konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnas. Kamerose neveikdavo iškvietimo mygtukai, todėl negalėdavo išsikviesti pareigūnų, kad išvestų į lauką pasivaikščioti, nuvestų paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos. Nurodė, jog neturėjo galimybės rūkyti, įsigyti kavos ir kitų maisto produktų. Akcentavo, kad jam paskirta dieta pagal dietinį valgiaraštį, tačiau būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros paslaugų padalinyje dieta jam buvo prieinama tik kitą dieną po pietų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė dvasinių išgyvenimų, kančių, baimę, didelių nepatogumų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė LKT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovė nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.
Papildomai nurodyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus kamerų tipo patalpose (Nr. 204, 205, 226, 307, 309, 310, 315, 317 ir 321) pareiškėjui buvo suteikta mažiau gyvenamojo ploto, nei numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – KD įsakymas Nr. V-317) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. V-15 (toliau – LKT įsakymas Nr. V-15). kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio kamerų tipo patalpos yra pakankamai šviesios, jose yra atskiros patalpos tualetui, veikia ventiliacija. Todėl nežymus ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl patalpų uždengimo nuo tiesioginių saulės spindulių atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – KD įsakymas Nr. V-245) patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nenumatyta kamerų tipo patalpas aprūpinti užuolaidomis.
Dėl privatumo konsultacijų su gydytojais metu atsakovės atstovė nurodė, kad, apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) bei patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, jog konsultacijų metu su gydytojais būtų buvęs lydintis pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais.
Papildomai nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl karšto vandens tiekimo ir sudužusių veidrodžių į įstaigą nesikreipė. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu karšto vandens tiekimo sutrikimų nebuvo. Teigė, jog visose LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų į įstaigą nesikreipė, o savo reikalavimus dėl jų grindžia tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.
Nurodė, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) tabako gaminių Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje atvykus gydytojo konsultacijai turėti ir įsigyti įstaigoje negalima, o kavos įstaigoje galima įsigyti tik su gydytojo leidimu. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas tokio leidimo neturėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde dėl tabako ir kavos nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus.
Dėl maitinimo atsakovės atstovė pažymėjo, jog nuteistieji maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl maisto išdavimo reikalavimų nesilaikymo, o tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis grindė savo reikalavimus.
Teigė, kad, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės veiksmų ir (arba) neveikimo bei tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinę žalą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto
LKT įsakymo Nr. V-15 1.2.4 papunktyje nustatyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas – 7 kv. m.
Pareiškėjas kelia ginčą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje gyvenamosiose patalpose (palatose-kamerose) jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikdamas bausmę buvo gydomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje ir laikomas pastato 12D3p 12 korpuso Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus kamerose šiais laikotarpiais:
a) nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki gegužės 13 d. (Nr. 224);
b) nuo 2024 m. sausio 8 d. iki sausio 10 d. (Nr. 312);
c) nuo 2024 m. sausio 15 d. iki sausio 19 d. (Nr. 310);
d) nuo 2024 m. sausio 24 d. iki sausio 29 d. (Nr. 205);
e) nuo 2024 m. vasario 19 d. iki vasario 21 d. (Nr. 321);
f) nuo 2024 m. kovo 8 d. iki kovo 13 d. (Nr. 307);
g) 2024 m. kovo 20 d. (Nr. 226);
h) nuo 2024 m. kovo 21 d. iki kovo 25 d. (Nr. 204);
i) nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki balandžio 22 d. (Nr. 315);
j) nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki gegužės 8 d. (Nr. 317);
k) nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki gegužės 29 d. (Nr. 204);
l) nuo 2024 m. birželio 5 d. iki birželio 7 d. (Nr. 208);
m) nuo 2024 m. birželio 21 d. iki birželio 26 d. (Nr. 312);
n) nuo 2024 m. liepos 15 d. iki liepos 17 d. (Nr. 208);
o) nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki rugsėjo 16 d. (Nr. 204);
p) nuo 2024 m. spalio 4 d. iki spalio 7 d. (Nr. 305);
q) nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki lapkričio 6 d. (Nr. 206).
Bylos duomenimis (2025 m. sausio 20 d. pažyma) nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas buvo patalpintas į pastato 11D3P – Psichiatrijos skyriaus 11 korpuso patalpą Nr. 105, nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. gydomas tame pačiame skyriuje, patalpoje Nr. 108. Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. laikomas Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus kameroje Nr. 309.
Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. pažymos apie palatų–kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę Nr. LV-58645 matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio pastato 12D3p Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus kamerose (Nr. 206, 208, 224, 305, 312) bei pastato 11D3P Psichiatrijos skyriaus kamerose (Nr. 105 ir 108), jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas dėl to ginčo nekelia, į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovės atstovė pripažino, jog pareiškėjui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus patalpose Nr. 204, 205, 226, 307, 309, 310, 315, 317 ir 321 teko mažiau gyvenamojo ploto, negu tai numato teisės aktai.
Iš LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. pažymos apie palatų-kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę Nr. LV-58645 matyti, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio pastato 12D3p Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas toks:
a) patalpoje / kameroje Nr. 204, kurios plotas yra 20,00 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,66 kv. m ploto;
b) patalpoje / kameroje Nr. 205, kurios plotas yra 13,85 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,92 kv. m;
c) patalpoje / kameroje Nr. 226, kurios plotas yra 18,77 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,87 kv. m;
d) Patalpoje / kameroje Nr. 307, kurios plotas yra 27,90 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,97 kv. m;
e) patalpoje / kameroje Nr. 309, kurios plotas yra 13,55 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,77 kv. m;
f) patalpoje / kameroje Nr. 310, kurios plotas yra 18,41 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,1 kv. m;
g) patalpoje / kameroje Nr. 315, kurios plotas yra 17,98 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 5,9 kv. m;
h) patalpoje / kameroje Nr. 317, kurios plotas yra 11,72 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 5,86 kv. m;
i) patalpoje / kameroje Nr. 321, kurios plotas yra 20,72 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,90 kv. m.
Tai leidžia daryti išvadą, jog LKT įsakymo Nr. V-15 1.2.4 papunktyje nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus patalpose:
a) Nr. 204 laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. kovo 25 d. (4 paras);
b) Nr. 205 laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. sausio 29 d. (5 paras);
c) Nr. 226 laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 20 d. iki 2024 m. kovo 25 d. (5 paras);
d) Nr. 307 laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. kovo 13 d. (5 paras);
e) Nr. 309 laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. (2 paras);
f) Nr. 310 laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 19 d. (4 paras);
g) Nr. 315 laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. (3 paras);
h) Nr. 317 laikotarpiu 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. (2 paras);
i) Nr. 321 laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. vasario 21 d. (2 paras).
Dėl privatumo konsultacijų su gydytojais metu
Pareiškėjas pažymėjo, kad konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnas.
Atsakovės atstovė paneigė minėtus pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad, apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) bei patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijos su gydytoju metu kartu su juo buvo ir jį lydintis pareigūnas.
Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę, kad konsultacijos su gydytoju metu pokalbyje dalyvavo ir jį lydintis pareigūnas. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė abstrakčiai ir nenurodė, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis dalyvavo pokalbyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų metu. Teismas pažymi, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, jog tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų su gydytoju metu atmetami kaip deklaratyvūs.
Dėl iškvietimo mygtukų
Pareiškėjas nurodė, kad palatose nuolat neveikdavo iškvietimo mygtukai, todėl negalėdavo išsikviesti pareigūnų, kad išvestų jį į lauką pasivaikščioti, nuvestų paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyti nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendrieji reikalavimai. Taisyklių 12.11 papunktyje numatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsakovės atstovė nurodė, kad visose LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų į įstaigą nesikreipė.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateikta informacija, jog kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengta tvarkinga prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kaip tai numatyta Taisyklėse.
Be to, pareiškėjas išsakė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad nesant pareigūnų iškvietimo sistemos negalėdavo išsikviesti pareigūnų, kad jį išvestų į lauką pasivaikščioti, nuvestų paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių, jam siekiant išsikviesti pareigūną, šis neatėjo ir nesuteikė pagalbos (neišvedė į lauką, paskambinti ir kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netvarkingo iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs, ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl netvarkingos iškvietimo sistemos pareiškėjas patyrė išgyvenimų, galinčių būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Dėl dietinio maitinimo neužtikrinimo
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, atsiradusią žalą jis grindžia ir tuo, kad jam atvykus į Sveikatos priežiūros padalinį nebuvo suteiktas dietinis maitinimas tą pačią dieną. Pareiškėjo tvirtinimu, būdamas Sveikatos priežiūros padalinio patalpose, jis dietinį maistą gavo tik kitą dieną po pietų, o kartais iš viso jo negaudavo.
Įstatymuose įtvirtintą nuteistųjų asmenų teisę į aprūpinimą maistu reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtinti valgiaraščiai, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), Teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 1.1 papunkčiu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, įsigaliojusios 2023 m. sausio 1 d., ir kt.
Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis dirbantiems vyrams, o 1.2 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančių Vidaus tvarkos taisyklių 311 punkte įtvirtinta, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga; suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai ginčo laikotarpiu jam buvo skirtas dietinis maitinimas ir kada jis nebuvo suteiktas. Iš į bylą pateiktų LKT duomenų (LKT 2025 m. kovo 24 d. medicininio pažymėjimo Nr. 70110) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. gydytojų dietinis maitinimas pareiškėjui nebuvo paskirtas. O dėl kito ginčo laikotarpio iš LKT ambulatorinio apsilankymo aprašymų nustatyta, kad pareiškėjui gydytojų paskirtas dietinis maitinimas buvo skirtas: nuo 2024 m. sausio 31 d. – šešiems mėnesiams, nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. – trims mėnesiams, nuo 2024 m. gruodžio 4 d. – šešiems mėnesiams.
Byloje esantys LKT mitybos raciono užsakymo žiniaraščiai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo teikiamas gydytojų paskirtas dietinis maitinimas, išskyrus 2024 m. lapkričio 4 d. – pareiškėjo atvykimo dieną. Šios dienos žiniaraštyje nurodyta, kad dieta jam buvo paskirta tik kitą dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 5 d. Esant gydytojo paskirtam konkrečiam valgiaraščiui, atsakovės atstovė turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą, todėl pagal bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d. (1 parą) nebuvo užtikrinta paskirta dieta.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 25 d. pateikė skundą įstaigos administracijai, kuriame teigė, jog tą dieną pietų metu vietoje šviežių agurkų buvo patiekti rauginti, jo žodžiais – „supuvę“ agurkai, o vakarienės metu nebuvo pateikti varškėčiai. Taigi, pareiškėjas kreipėsi į įstaigą iš esmės dėl netinkamos maisto kokybės ir asortimento. Tuo tarpu skunde teismui dėl šių aplinkybių ginčo nekelia.
Iš 2024 m. liepos 15 d. skundo laivės atėmimo vietų direktoriui turinio nėra aišku, kada konkrečiai buvo pažeisti reikalavimai dėl dietinio maitinimo neužtikrinimo. Iš minėtų skundų turinio ir LKT 2024 m. liepos 22 d., 2024 m. liepos 31 d. atsakymų, kurie teismine tvarka nėra nuginčyti, taip pat teismui skunde nurodytų abstrakčių argumentų nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu buvo padaryta daugiau šio pobūdžio pažeidimų.
Dėl kitų pretenzijų
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas žalos atsiradimą grindžia aplinkybėmis, kad kamerose bei duše veidrodžiai buvo sudužę, duše nebuvo karšto vandens, ant langų nebuvo užuolaidų, kad neturėjo galimybės įsigyti rūkalų, kavos, maisto produktų ir pan. Tačiau šios aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, todėl laikytinos bendro pobūdžio nusiskundimais, nes pareiškėjas nedetalizavo, kada, kokiais konkrečiais neteisėtais atsakovės atstovės veiksmais buvo padaryta žala.
Atsakovės atstovė nurodė, kad pataisos įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu karšto vandens tiekimo sutrikimų nebuvo. KD įsakymu Nr. V-245 nenumatyta kamerų tipo patalpas aprūpinti užuolaidomis.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių (karšto vandens, veidrodžių, atitinkamų produktų neįsigijimo ir pan.) būtų kreipęsis į pataisos įstaigą, todėl pareiškėjo abstraktūs argumentai, kad duše nebuvo karšto vandens, kamerų tualetų patalpose veidrodžiai buvo sudužę, kameros nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių ir kt., atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, jog, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 48 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
Pagal minėtą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nenumatyta galimybė sveikatos priežiūros įstaigoje įsigyti ir turėti tabako gaminių, o kavos įstaigoje galima įsigyti tik su gydytojo rekomendacija. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tokią rekomendaciją nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo gavęs. Taigi, dėl paminėtų aplinkybių byloje taip pat nenustatyti atsakovės atstovės neteisėti veiksmai.
Dėl žalos atlyginimo
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą, dvasinių ir emocinių kančių. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės.
Kita vertus, byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. buvo gydomas Psichiatrijos skyriuje. Iš į bylą pateiktų ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, kad jam buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, taip pat gastritas ir su tuo susiję negalavimai.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (gyvenamojo ploto trūkumo kamerose Nr. 204, 205, 226, 307, 309, 310, 315, 317, 321 – iš viso 32 paros – ir dietinio maitinimo neužtikrinimo 2024 m. lapkričio 4–5 d. laikotarpiu (1 para)) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, LVAT formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypač neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui) ar kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentų metines palūkanas. Pažymėtina, kad, remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 0 centų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.