Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Liatukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 31 d. apie 17.15 val., veikdami kartu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 1 atvirai pagrobė svetimą – O. A. L. - priklausantį 450 litų vertės turtą, t.y. susitarę veikti kartu, R. N. laukiant pasislėpus atokiau, kol E. D. staiga iš nukentėjusiosios O. A. L. rankų ištraukė ir pagrobė 50 litų vertės šviesiai rudos spalvos dirbtinės odos rankinę, kurioje buvo 50 litų vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“ Imei Nr. 350987203195403, su jame buvusia 5 litų vertės išankstinio papildymo „Ežys“ SIM kortele, 10 litų vertės rudos spalvos odinė piniginė su joje buvusiais 30 litų pinigais, bendros 300 litų vertės optiniai akiniai su rožinės spalvos dėklu, 5 litų vertės megztos moteriškos pirštinės.

Kaltinamasis E. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog 2010 m. spalio pabaigoje apie 17.00 val. su R. N. vaikščiojo po Mažeikių miestą, norėdami pavogti iš kokios nors senelės rankinę, nes norėję nueiti į pažaisti kompiuterinių žaidimų, bet tam neturėję pinigų. Sedos gatvėje pamatęs senyvą moterį, kuri rankoje nešėsi rankinę, pribėgęs prie jos ir staiga iš rankos ištraukęs rankinę nubėgo Bažnyčios gatve. Iš paskos jam atbėgo R. N.. Iš rankinės ištraukė piniginę, kurioje rado 20 ar 30 Lt, ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“. Pinigus pasidalino pusiau, po to R. N. paėmė telefoną ir grąžino jam penkis litus iš pasidalintų pinigų. Rankinę ir joje visus kitus buvusius daiktus numetė prie apgriuvusio pastato.

Šiuos savo parodymus jis yra patvirtinęs parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 93-97);

Kaltinamasis R. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog 2010 m. spalio pabaigoje būnant kompiuterinėje E. D. jam pasiūlęs užsidirbti pinigų atimant iš kokios nors senyvos moters rankinę, kurioje rasią pinigų ar kitų vertingų daiktų. E. S. gatve pastebėję senyvą moterį, truputį ją pasekė, jis atsilikęs, o D. pribėgęs ir ištraukęs rankinę nubėgo. Apžiūrėję rankinę joje rado piniginę su 20 ar 25 Lt ir telefoną, kurį jis ir pasiėmė. Sekančią dieną telefoną pardavė E. D. mamai už 5 Lt.

Šiuos savo parodymus jis yra patvirtinęs parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 135-139);

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų E. D. ir R. N. visiško pripažinimo bei parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiosios O. A. L. parodymais, jog 2010 m. spalio 31 d. apie 17.15 val. einant namo (duomenys neskelbtini) posūkiu pajutusi, kad kažkas staiga jai iš rankų ištraukė rankinę. Atsisukusi pamatė nubėgantį vaikiną ar vyrą. Rankinėje buvo mobilaus ryšio telefonas, piniginė su 30 ar 40 Lt, optiniai akiniai su dėklu 300 Lt vertės, megztos pirštinės, kojinės ir materialinės vertės neturintys daiktai – maldaknygė, rožančius, pasas, nuolaidų kortelės. Jai visi daiktai, išskyrus pinigus, grąžinti, kaltinamiesiems pretenzijų neturi, jiems dovanoja;

- 2010 m. spalio 31 d. O. A. L. protokolu – pareiškimu dėl vagystės (1 t., b. l. 4);

- 2010 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankirta (1 t., b. l.6-9);

- 2010 m. lapkričio 22 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog G. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 3310“, IMEI Nr.350987203195403, kuris apžiūrėtas (1 t., b. l.16, 17-22);

- 2010 m. lapkričio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėta 2010 m. lapkričio 24 d. R. N. parodymų patikrinimo vietoje, prie apleisto pastato Vaičkaus gatvėje paimta rankinė su daiktais: maldynu, pirštinėmis, rožančium, šukom, nosine, akiniais su dėklu, kojinėm, 2 Lt 9 ct, O. A. L. vardu išduotais dokumentais: LR pasu ir pensininko pažymėjimu ir piniginė (1 t., b. l. 23-29);

- 2010 m. lapkričio 26 d. O. A. L. pakvitavimu, kuriame nurodyta, jog iš jos pavogta rankinė su daiktais grąžinta (1 t., b. l. 31).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkto nuostatą „pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra atviroji vagystė. Esminis atvirosios vagystės požymis, skiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.

Bylos duomenimis neginčijamai ir neabejotinai nustatyta, jog E. D. ir R. N., bendrai veikdami, iš O. A. L. rankinę pagrobė atvirai, t. y. esant savininkei, kuri suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl jų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą (atvirąją) vagystę.

Kaltinamiesiems E. D. ir R. N. inkriminuotas neturinčių vertės daiktų: žalios spalvos viršeliu maldyno, rožančiaus, šukų, medžiaginės nosinės, kojinių, nuolaidų kortelių vaistinės „Litfarma“ ir Euro vaistinės „Medaus kortelė“, SIM kortelės „Ežys“ daugkartinio papildymo kortelės pagrobimas iš kaltinimo šalintinas, kadangi turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius - tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai. Tuo tarpu kaltinime inkriminuotų minėtų daiktų pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui pagal BK 178 straipsnį neturi įtakos, todėl jų išvardijimas yra perteklinis. Taip pat jiems iš kaltinimo šalintinas Onos A. L. vardu išduotų asmens dokumentų - LR asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensininko pažymėjimo - pagrobimas, kadangi dokumentai nėra vagystės dalykas ir jų pagrobimas kvalifikuojamas pagal kitų BK skyrių straipsnius (nes tokiomis veikomis kėsinamasi į kitas baudžiamosios teisės saugomas teisines vertybes), ir jie yra įvardijami atskirai aprašant tuose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių E. D. ir R. N. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – atvirai pagrobus svetimą turtą.

Dėl bausmės E. D.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apsvarsčius, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepilnamečio E. D. nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, teismas priėjo išvados, jog galima atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nustatytos visos trys būtinosios ir viena alternatyvi sąlyga, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; padarytoji nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; nukentėjusiojo asmens atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl E. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametį E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnis, 87 straipsnis).

Išaiškintina E. D., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl bausmės R. N.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Apsvarsčius, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepilnamečio R. N. nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, teismas priėjo išvados, jog galima atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nustatytos visos trys būtinosios ir viena alternatyvi sąlyga, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; padarytoji nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; nukentėjusiojo asmens atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl R. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametį R. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnis, 87 straipsnis).

Išaiškintina R. N. , jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. N. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, piniginė, rankinė su joje esančiu maldynu, rožančium, pirštinėm, šukom, nosine, akiniais su dėklu, kojinėm, 2,09 Lt, O. A. L. vardu išduotais LR pasu ir pensininko pažymėjimu, kurie pateikti prijungimui prie tiriamos medžiagos, surašant 2010 m. lapkričio 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduoti saugoti nukentėjusiajai (1 t., b. l. 30-31), grąžintini teisėtai jų savininkei – nukentėjusiajai O. A. L. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, E. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

Išaiškinti E. D., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. palikti nepakeistą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, R. N. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

Išaiškinti R. N. , jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. N. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, piniginę, rankinę su joje esančiu maldynu, rožančium, pirštinėm, šukom, nosine, akiniais su dėklu, kojinėm, 2,09 Lt, O. A. L. vardu išduotais LR pasu ir pensininko pažymėjimu, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotą saugoti nukentėjusiajai O. A. L., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai savininkei Onai A. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.