Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-425-1124/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-26
Bylos Nr.
e1-425-1124/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28079-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-425-1124/2021(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28079-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. vasario 26 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – dvidešimt parų areštą; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę – keturiasdešimt penkių parų areštą, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent – 2020 m. gegužės 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas S. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), be S. A. sutikimo ir leidimo, neteisėtai paėmė jo piniginę su viduje buvusia S. A. priklausančia AB SWEDBANK banko elektronine mokėjimo priemone – mokėjimo kortele Nr. 5167932008325831, susieta su banko sąskaita Nr. LT 61 7300 0100 3397 5633, taip neteisėtai įgijo svetimą, nukentėjusiajam S. A. priklausančią, mokėjimą priemonę ir ją laikė iki 2020 m. gegužės 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko.

2. Taip pat V. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent – 2020 m. gegužės 22 d., turėdamas tikslą neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę – S. A. AB SWEDBANK banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. 5167932008325831, susietą su banko sąskaita Nr. LT 61 7300 01003397 5633, jos duomenis – naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2020 m. gegužės 22 d. 08.17 val. AB SWEDBANK banko bankomate, esančiame Trakuose, Vytauto g. 37/1, neteisėtai, tai yra be S. A. žinios, sutikimo ir leidimo, panaudodamas S. A. AB SWEDBANK banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. 5167932008325831, jos duomenis, inicijavo finansinę operaciją – iš nukentėjusiojo S. A. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. LT 61 7300 0100 3397 5633 išgrynino 700 Eur. Taip V. G. neteisėtai panaudojo S. A. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, jos duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam S. A. priklausantį, 700 eurų vertės turtą.

3. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalimi, tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

4. Remiantis BK 215 straipsnio 1 dalimi, tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

5. Remiantis BK 182 straipsnio 1 dalimi, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

7. Kaltinamojo V. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

7.1. Kaltinamasis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad S. A. pažįsta apie aštuonerius metus, santykiai buvo geri, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, kartais atvykdavo pas jį į svečius. Taip pat pažįsta jo sūnų V. A.. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, V. A. gulėjo ligoninėje Vilniuje. V. A. jo paprašė, kad jis nuvažiuotų pas jo tėvą, kuris jam duos pinigų, jis nupirks maisto ir atveš jam į ligoninę. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis automobiliu nuvažiavo į S. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar tą kartą S. jam davė grynuosius pinigus, ar savo banko mokėjimo kortelę, kad jis nupirktų V. maisto. V. maistą į ligonę vežė apie keturis kartus. S. keletą kartų jam davė savo AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelę ir pasakydavo kortelės PIN kodą. PIN kodo niekur neužsirašinėdavo, kadangi buvo lengvai įsimenamas, prisimena jį ir dabar. S. jam pasakydavo, kokią pinigų sumą jis turi išgryninti, o V. pasakydavo, ką nupirkti. Jis, važiuodamas į Vilnių pas V. į ligoninę, pakeliui užsukdavo į Trakus, į AB SWEDBANK banką, ir bankomate išgrynindavo S. nurodytą sumą. Iš viso iš S. banko sąskaitos yra išgryninęs pinigus du arba tris kartus, tikslių sumų neprisimena, galbūt apie 200–300 Eur. Tuomet nupirkdavo produktų, kurių prašydavo V., o grįžęs iš Vilniaus banko mokėjimo kortelę iškart grąžindavo S.. S. jam sumokėdavo už kurą ir duodavo 20 Eur. Taip pat pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, S. yra jo prašęs, kad jis nuvežtų jį aplankyti kapus. Važiuodami užsuko į banką AB SWEDBANK išgryninti pinigų. Prie bankomato ėjo kartu, kadangi S. yra senyvo amžiaus, blogai matantis, liepė jam išgryninti pinigus. Kadangi PIN kodą jis žinojo, pinigus iš sąskaitos išgrynino (apie 200 arba 300 Eur). 2020 m. gegužės 21 d. dienos metu buvo pas V. D., padėjo jai dirbti ūkio darbus, išgėrė alaus. Pas Vladislavą buvo atvažiavęs automobiliu RENO MEGANE SCENIC. Kadangi buvo išgėręs, nenorėjo vairuoti automobilio, o nakvoti neturėjo kur, todėl nuėjo pas S. Su S. sėdėjo kieme, vartojo alkoholį. Jis padaugino alkoholio ir greičiausiai užmigo – neprisimena, kaip atsirado S. namuose, lovoje. Kitą rytą pabudo anksti, S. dar miegojo. Kadangi anksčiau yra matęs, kad S. savo piniginę, kurioje būdavo jo banko kortelė, laikydavo svetainės spintelėje, jis atidarė spintelės dureles ir paėmė S. piginę. Piniginėje grynųjų pinigų nebuvo, tik dokumentai ir banko mokėjimo kortelė. Paėmęs piniginę, iškart išėjo iš jo namų, nuėjo pas V. D. ir pasiėmė dviratį, kurį anksčiau pas ją buvo palikęs. Dviračiu nuvažiavo į Trakus (maždaug apie 15 km) ir AB SWEDBANK bankomate, esančiame Trakuose, Vytauto g., iš S. banko mokėjimo kortelės vienu kartu išgrynino 700 Eur. Išgrynintus pinigus pasiėmė, banko mokėjimo kortelę įdėjo atgal į piniginę ir, važiuodamas dviračiu pro Trakų r. policijos komisariatą, išmetė piniginę į šiukšlių dėžę. Kiek S. banko sąskaitoje buvo pinigų, jis netikrino ir kitų operacijų neatlikinėjo. Išgrynintus pinigus išleido alkoholiui. Tą pačią dieną jam daug kartu skambino S., tačiau jis neatsiliepė. Po šio įvykio jo namuose daugiau nesilankė. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė todėl, kad tuo metu neturėjo pinigų. 2020 m. gruodžio 11 d. perdavė S. A. sūnui V. A. 700 Eur ir paprašė, kad jis šiuos pinigus perduotų savo tėvui ir atsiprašytų jo vardu, kadangi jis pats to padaryti negalėjo dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, kuria buvo įpareigotas nebendrauti su nukentėjusiuoju S. A.. V. pažadėjo pinigus perduoti ir jo vardu atsiprašyti, nurodė, kad tėvas jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 118–121, 127–129).

7.2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. gegužės mėn. 21 d., vakare, apie 19 val. į jo namus, adresu –(duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas V. G.. V. G. paprašė, kad jis leistų jam savo namuose pernakvoti, kadangi neturi kur miegoti. Jis sutiko ir leido jam pernakvoti savo namuose, paklojo jam lovą svetainėje. Alkoholio kartu nevartojo, ar jis atėjo būdamas blaivus, nežino. Kitą dieną, t. y. 2020 m. gegužės 22 d., apie 7 val. V. G. atsikėlė ir pasakė, kad eina pasiimti savo automobilio, kurį buvo palikęs pas V. D. (2020 m. birželį mėnesį ji mirė). Sakė, kad pasiims automobilį ir sugrįš į jo namus. Jam išėjus, jis nuėjo į svetainę, atsidarė spintelės dureles ir pamatė, kad nėra jo piniginės, kurioje buvo pasas, AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelė, vairuotojo–traktorininko pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, medicininė akių lęšiukų keitimo pažyma. Grynųjų pinigų piniginėje nebuvo. Piniginė buvo odinė, juodos spalvos. Suprato, kad piniginę pavogė jo namuose svečiavęsis V. G.. Jis jam skambino telefonu 864694226, tačiau jis neatsiliepė. Apie tai, kad V. G. pavogė jo piniginę su joje buvusiais dokumentais, pranešė sūnui V. A., kuris 2020 m. gegužės 26 d. paskambino į banką ir užblokavo banko mokėjimo kortelę. 2020 m. birželio 1 d. arba 2 d., tiksliai neprisimena, jis nuvyko į banką, esantį (duomenys neskelbtini)., banko darbuotoja jam pateikė jo sąskaitos išrašą, iš kurio jis pamatė, kad iš jo banko sąskaitos Nr. LT61 7300 0100 3397 5633, 2020 m. gegužės 22 d. buvo išgryninti 700 Eur. Kiek iš viso sąskaitoje buvo pinigų, tiksliai nurodyti negali, galbūt apie 5 000 Eur. V. G. žinojo jo banko kortelės PIN kodą, kadangi anksčiau kelis kartus yra jam davęs savo banko kortelę ir pasakęs PIN kodą, kad jis jam nupirktų ir atvežtų maisto. Dėl šios nusikalstamos veikos jam padaryta 700 Eur turtinė žala (b. l. 35–38)

7.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A. papildomos apklausos metu nurodė, kad asmens, kuris 2020 m. gegužės 21 d. svečiavosi jo namuose ir iš jo namų pavogė piniginę su joje buvusiais dokumentais ir banko mokėjimo kortele, vardas yra ne V., o Vkt. Patikslino, kad nematė, kada jis pavogė svetainės spintelėje buvusią piniginę, kadangi jis pats miegojo kitame kambaryje ir, kad piniginės nėra, pastebėjo tik po kurio laiko, kai V. G. jau buvo išėjęs. Namuose jis buvo vienas, sūnus V. A., kuris gyvena su juo, nuo kovo mėnesio gydėsi Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, todėl jo namuose nebuvo. 2020 m. gegužės 22 d. V. G. banko mokėjimo kortelės nedavė ir PIN kodo nesakė, jis greičiausiai PIN kodą prisiminė nuo ankstesnių kartų, kuomet buvo davęs jam tą pačią mokėjimo kortelę ir pasakęs PIN kodą, kad jis galėtų jam nupirkti maisto. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 11–12 val., jam būnant namuose, jo sūnus V. A. jam pasakė, kad skambino V. G., kad jis nori su juo susitikti. Paprašė, kad jis išeitų į lauką. V. A. išėjo į kiemą ir maždaug po 10–15 minučių sugrįžo į namus ir padavė jam 700 Eur. Pasakė, kad šiuos pinigus jam perdavė V. G., taip pat kad V. G. jo atsiprašė. Pats V. G. su juo bendrauti negalėjo, kadangi, kaip jis pats nurodė, jam tai daryti yra uždrausta. Kadangi 700 Eur jam grąžinti, jis pretenzijų neturi. Dėl piniginės ir joje buvusių dokumentų pretenzijų taip pat neturi (b. l. 35–38, 60–62).

7.4. Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis yra S. A. sūnus. Jis gyvena kartu su tėčiu, adresu – (duomenys neskelbtini). 2020 m. nuo kovo iki birželio mėnesio pradžios, tikslių datų neprisimena, gydėsi dienos stacionare Santariškių ligoninėje, todėl namuose nebuvo. Apie tai, kad iš tėčio buvo pavogta jo banko kortelė, sužinojo tuomet, kai jis jam paskambino ir apie tai jį informavo. Prisimena, kad buvo gegužės mėnesio pabaiga, tikslios datos neprisimena. Kadangi tėtis yra senyvo amžiaus, prastai girdi, jis iškart paskambino į banką ir užblokavo tėčio vardu išduotą AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelę. Tėtis jam pasakė, kad jo kortelę pavogė V. G. (ar tai tikslus jo vardas, jis nežino, tačiau jis jį taip vadindavo), kuris pas jį buvo užsukęs. V. G. jis pažįsta, jis anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), kartais pas juos užsukdavo. Tuo laiku, kai gydėsi ligoninėje, jis keletą kartų buvo pas jį atvažiavęs ir atvežęs jam maisto, kurį nupirkdavo už pinigus, kuriuos jam duodavo jo tėtis S. A.. Žinojo, kad tėtis V. G. duodavo savo banko mokėjimo kortelę bei kad buvo pasakęs savo banko kortelės PIN kodą. Tėtis kartais prašydavo V. G., kad jis jam nupirktų maisto ir atvežtų, arba išgrynintų pinigų iš jo kortelės, nes pats nuvažiuoti į parduotuvę ir apsipirkti negalėdavo. Tačiau V. G. visuomet kortelę grąžindavo ir be tėčio leidimo ja nesinaudodavo. 2020 m. gruodžio 10 d. rytą, tikslaus laiko neprisimena, netikėtai Trakų autobusų stotyje susitiko V. G.. Jie pasikalbėjo, jis atsiprašė, kad iš jo tėčio pavogė banko kortelę, sakė, kad buvo išgėręs, todėl taip pasielgė. Pažadėjo, kad kitą dieną atvyks į jų namus ir grąžins 700 Eur, kuriuos išgrynino iš tėčio banko kortelės. Kur išgrynino pinigus ir kur padėjo kortelę bei piniginę, jis neklausinėjo. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 11–12 val. jam paskambino V. G., paprašė, kad jis išeitų, nes nori perduoti tėčiui pinigus, tačiau negali lankytis jų namuose, nes jam uždrausta bendrauti su jo tėčiu. Jis išėjo į gatvę, V. G. jam padavė 700 Eur, kuriuos jis perdavė tėčiui S. A. (b. l. 65–68).

7.5. S. A. pareiškimo duomenimis, 2020 m. gegužės 21 d. jo namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), svečiavosi pažįstamas V. G. (vardas ir pavardė gali būti netikslūs), kuris iš kambaryje esančios spintelės pavogė jo piniginę, kurioje buvo pasas, AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelė, vairuotojo–traktorininko pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, medicininė akių lęšiukų keitimo pažyma. 2020 m. gegužės 22 d., jam išvykus, pastebėjo, kad spintelėje nėra jo piniginės su joje buvusiais dokumentais. Vėliau sužinojo, kad iš jam priklausančios banko kortelės, sąskaitos Nr. LT61 7300 0100 3397 5633, buvo išgryninta 700 Eur suma. Dėl minėto įvykio jam padaryta 700 Eur turtinė žala (b. l. 30–32).

7.6. Policijos registruojamų įvykių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. gegužės 29 d. 11.49 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš dvi savaites buvo pavogta piniginė su banko kortele. Kas pavogė, žino ir galės nurodyti. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2020 m. gegužės 29 d. 11:47 val.. Informacijos patikrinimo metu, pranešėjas paaiškino, kad prieš dvi savaites pas jį atėjo pažįstamas V. O. ar O. (pavardės tiksliai nežino, kur gyvena nežino) ir pasiprašė pernakvoti. Pranešėjas jį buvo priėmęs ne kartą, todėl priėmė ir vėl. Vakare minėtas vyras išėjo į kiemą ir nebegrįžo. Pranešėjas apsižiūrėjo ir pamatė, kad dingo piniginė su AB SWEDBANK banko mokėjimo kortele. Sąskaitoje buvo apie 6 000 Eur. Pranešėjas teigia, kad minėtas asmuo žino kortelės PIN kodą. Tik prieš savaitę pranešėjas kortelę užblokavo. Kreipėsi į banką, tačiau jam be paso jokios informacijos apie jo sąskaitą nesuteikė. 2020 m. birželio 1 d. 14.30 val. pranešėjas bus banke ir sužinos, kiek pinigų išgryninta. Praneš pakartotinai (b. l. 46).

7.7. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, nukentėjusysis S. A. parodė gyvenamajame name, adresu – (duomenys neskelbtini), kambaryje stovinčią lovą, kurioje įvykio metu, t. y. naktį iš 2020 m. gegužės 21 d. į 2020 m. gegužės 22 d., miegojo V. G.. Nukentėjusysis parodo spintelę, stovinčią tame pačiame kambaryje. Pradaręs spintelės duris S. A. parodo viršutinę spintelės lentyną, ant kurios buvo padėta piniginė su AB SWEDBANK banko mokėjimo kortele, išduota S. A. vardu. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, S. A. parodo, kad jis įvykio metu miegojo kitame kambaryje esančioje lovoje (b. l. 70–76).

7.8. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas S. A. banko sąskaitos Nr. LT61 7300 0100 33975633, esančios banke AB SWEDBANK, finansinių operacijų išrašas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d.. 2020 m. gegužės 19 d. pradžios likutis – 5 082,96 Eur, 2020 m. gegužės 25 d. pabaigos likutis – 4 382,96 Eur. Per minėtą laikotarpį atlikta viena operacija: data 2020 m. gegužės 22 d., archyvo kodas 2020052200832783, detalės CTX I GRYNIEJI5167932008325831 22.05.20 08:17 700.00 EUR (746334) H736/HB VYTAUTO G.37/1>TRAKAI LT I. (b. l. 90–92).

Motyvuojamoji dalis

8. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojo V. A. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, S. A. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę, ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Taip pat kaltinamasis neteisėtai panaudojo svetimą, S. A. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, S. A. priklausantį, turtą – 700 Eur sumą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis. Teismas sprendžia, kad V. G. suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė, disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos naudojo, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

9. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, skirti – 150 MGL (7 500 Eur) baudą; už veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, skirti – 150 MGL (7 500 Eur) baudą; už veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirti – 75 MGL (3 750 Eur) baudą. Paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir, sumažinus 1/3, paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – 110 MGL (5 500 Eur) baudą.

10. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi jis sutinka, prašo piniginės baudos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui (b. l. 139–141).

12. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

13. Kaltinamasis du kartus teistas, jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, kurių viena – nesunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 1 dalis), kitos – apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba.

14. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytas (BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies) nusikalstamas veikas paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – prokurorės pasiūlyto dydžio baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas dviejų metų terminas baudos sumokėjimui. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, – bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130–132), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir gražinti V. G. (b. l. 134–136).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. G. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 165 MGL (8 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant V. G. šią baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokant ne mažiau kaip po 229,16 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus šešiolika euro centų).

V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

V. G.skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grąžinti V. G..

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė