- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-326-348-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- P. B., A. L.
- Nukentėjusysis
- R. D.
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-326-348/2010
2010 m. gegužės 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl 2010 m. vasario 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš P. B. ir A. L. solidariai priteista nukentėjusiajam R. D. 520 Lt turtinės žalos.
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. L., tačiau jis nuosprendžiu neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. nuteistas už tai, kad 2008-08-25 apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. L., grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. sukūrus nukentėjusįjį bauginančią situaciją – A. L. grėsmingu balsu ir grėsminga veido išraiška, vieną ranką laikant bliuzono kišenėje, demonstratyviai nukreipus į nukentėjusįjį R. D. bei liepus jam greičiau išlipti iš automobilio, grasinant, jog kitu atveju važiuos automobilio bagažinėje, jis, t.y. P. B., nurodė nukentėjusiam R. D., kad geriau išliptų iš automobilio gražiuoju, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo R. D. automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, su jame buvusia audiomagnetola „Entertainment Voice Kraft VK 7603, 270 Lt vertės, garso kolonėlėmis „Pioneer“ – 150 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną Nokia 2610 su Tele-2 Pildyk SIM kortele, bendros 120 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam R. D. padarė 5540 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu prašo bylą išnagrinėti iš esmės, atlikti naują įrodymų tyrimą, nes apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, nors pastarojo parodymus paneigia A. L. parodymai. Skundo autoriaus teigimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo R. D. parodymus. Apelianto nuomone, tai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. patvirtina A. L. parodymai, jog apie savo ketinimus pasisavinti nukentėjusiojo automobilį, jam papasakojo tik po viso įvykio. Jis nukentėjusiajam negrasino, o automobilį vairavo dėl to, kad tai daryti parašė A. L..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. B. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, kad P. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Nors P. B. neigia padaręs plėšimą, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis tyčia bendrai veikdamas bendrininkų grupe su A. L., grasinant tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. sukūrus nukentėjusiajam bauginančią situaciją, nurodė nukentėjusiajam R. D. gražiuoju išlipti iš automobilio, pagrobė R. D. priklausantį automobilį ir jame buvusius daiktus.
P. B. iš esmės neigdamas savo kaltę nurodo, kad nukentėjusiajam negrasino, apie A. L. ketinimas sužinojo tik vėliau bei, teismas jo kaltę grindė tik nukentėjusiojo parodymais. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.
P. B. kaltę dėl plėšimo padarymo įrodo jo paties, nuteistojo A. L., nukentėjusiojo R. D. parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys.
Nors P. B. neigia grasinęs nukentėjusiajam R. D., tačiau kolegijos nuomone, tai daro norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekdamas suklaidinti teismą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ 11 p. išaiškinta, kad grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiojo R. D. parodymais nustatyta, kad važiuojant automobiliu link Lapių A. L. jį vadino necenzuriais žodžiai, teigė, jog nuveš į mišką ar į sodus ir sumuš, o važiuojant iš Lapių liepė sustabdyti automobilį. Jam sustojus, A. L. liepė sėdėti ramiai ir nesimuistyti, o jis pradėjo kraustyti rankinę su dokumentais. Paėmęs vairuotojo pažymėjimą A. L. paklausė P. B. ar imti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis atsakė, kad ne. Iškraustęs rankinę A. L. grėsmingu balsu liepė išlipti iš automobilio, nes priešingu atveju važiuos bagažinėje. P. B. taip pat liepė geriau iš automobilio išlipti gražiuoju. Po tokių žodžių ir mimikų nukentėjusysis išlipo iš automobilio, o P. B. atsisėdo už automobilio vairo ir kartu su A. L. užvaldė svetimą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo R. D. parodymais, kurie atitinka kitus byloje esančius duomenis- liudytojų parodymus ir rašytinę medžiagą, kuri išsamiai aptarta nuosprendžiu.
Nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis apie A. L. ketinimus nieko nežinojo ir, kad pastarojo parodymai paneigia nukentėjusiojo parodymus apie grasinimus. Pažymima tai, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).
P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girdėjo A. L. ir R. D. ginčą dėl skolos. Po to, kai A. L. nukentėjusiajam pagrasino, jis taip pat liepė nukentėjusiajam išlipti iš automobilio gražiuoju, kad nereikėtų važiuoti bagažinėje. Suprato, jog nukentėjusysis išlipo ne savo noru, o išsigandęs jų grasinimo, kad atims automobilį.
Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis R. D. iš automobilio išlipo ne savo valia, o tik dėl to, kad buvo išsigandę, bijojo, kad nebūtų panaudotas fizinis smurtas. Vieta, kurioje A. L. nukentėjusiajam liepė sustoti buvo nesaugi, tai buvo šalikelė, be to, kaltinamieji buvo dviese, turintys kriminalinės patirties, o nukentėjusysis vienas. Todėl jėgų pusiausvyra atsižvelgiant ir į užpuolimo netikėtumą buvo ne nukentėjusiojo naudai. A. L. grasinimas panaudoti smurtą, P. B. tam pritarimas ir liepimas gražiuoju išlipti iš automobilio rodo, kad minėtomis aplinkybėmis abu kaltinamieji išreiškė grasinimą tuojau pat panaudoti fizinį smurtą ir šis grasinimas buvo realus, nes neapsiribojo vien tik nukentėjusiojo subjektyviu įsivaizdavimu, bet ir jau minėtomis objektyviomis aplinkybėmis. Iš to seka, kad kaltinamieji grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, naudojo tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų nukentėjusįjį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Todėl P. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.
Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo P. B. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.