- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- I-256-243/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00028-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjui A. N., jo atstovui Mindaugui Martinaičiui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011-12-19 įsakymo Nr. 30-TE-677 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į pareigas ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį, delspinigius, įskaityti į tarnybos laiką nušalinimo laikotarpį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. N. prašymu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-12-19 įsakymą Nr. 30-TE-677 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo jis nušalintas tarnybinio patikrinimo metu nuo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Patrulių būrio patrulio pareigų sustabdant jam darbo užmokesčio mokėjimą, grąžinti jį į pareigas ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį, delspinigius, įskaityti į tarnybos laiką nušalinimo laikotarpį. Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. 2011-04-07 jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nutartimi prokuroro prašymu jis laikinai nušalintas nuo užimamų patrulio pareigų 6 mėnesiams. Teigia, jog baigus ikiteisminį tyrimą jam paskirta procesinio poveikio priemonė laikinas nušalinimas nuo pareigų panaikintas, tačiau ginčijamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-12-19 įsakymu Nr. 30-TE-677 jis nušalintas nuo pareigų, kol bus baigtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 11 straipsnio 1 dalį procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Teigia, jog ginčo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas neturėjo teisinio pagrindo nušalinti jį nuo pareigų, nors tokia vadovo teisė ir yra numatyta Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pažymi, jog šiuo atveju taikomas BPK įtvirtintos taisyklės ir kad Statuto 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Teigia, jog šis terminas pasibaigė 2011-12-14, todėl jis neturėjo būti nušalintas dar kartą 3 mėnesiams.
Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios negavo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo turėjo būti pasirašytinai informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, išaiškintos jo teisės bei nepareikalauta pateikti turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 13 ir 17 punktuose. Teigia, jog įsakyme neaiškia nurodyti nušalinimo pagrindai. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas ir byla nagrinėjama Klaipėdos rajono apylinkės teisme, todėl nesuprantama, koks kitas tarnybinis tyrimas atliekamas. Pažymi, jog pagal Tvarkos 11 punktą tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama, ir tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos reikalavimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimas gali trukti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo (19 punktas). Pareiškėjo teigimu, nušalinimas nuo užimamų pareigų apriboja jo veiksmų laisvę ir teises, t. y. jam apribota teisė į darbą, neturi pajamų, negali vykdyti mokestinių įsipareigojimų ir nėra socialiai apsaugotas. Argumentuoja, jog ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes jis nepagrįstas faktais, pažeisti sprendimo priėmimo procesiniai terminai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prašyme išdėstytais motyvais prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą įsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2011-01-14 buvo gautas pranešimas dėl pareiškėjo galimai netinkamų veiksmų įforminant eismo įvykį ir dėl šios priežasties pradėtas tarnybinis patikrinimas. Nurodo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2010-10-04 pareiškėjas tarnybos metu, gavęs budėtojo nurodymą, nuvyko į eismo įvykio vietą, tačiau pažeisdamas teisės aktų reikalavimais, nustatęs eismo įvykio liudytoją, nepaėmė jo rašytinio paaiškinimo ir neužrašė duomenų, sudarė autoavarijos vietos schemą, kurioje užfiksavo stovintį eismo įvykio kaltininkui priklausantį automobilį, nors jam atvykus eismo įvykio vietoje jo nebebuvo, įrašė nukentėjusiojo asmens duomenis ir už jį pasirašė, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė, kad kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodo, jog pagal Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 17 punktą pareiškėjui pasirašytinai 2011-02-15 įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, išaiškintos jo teisės. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių, 2011-02-17 medžiaga perduota Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2011-02-25 sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nutartimi pareiškėjas nušalintas nuo pareigų šešiems mėnesiams. Ikiteisminis tyrimas, kurio metu pareiškėjas, vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi buvo nušalintas nuo pareigų, baigtas ir 2011-12-19 nušalinimo nuo pareigų pagrindas išnyko. Argumentuoja, jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio pareigybėje numatytos funkcijos užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu atliekant tarnybines pareigas, todėl vykdydamas jam priskirtas funkcijas, jis turi galimybę daryti analogiškus tarnybinius nusižengimus ar nusikaltimus. Nurodo, jog Tvarkos 13 punkte nustatyta, kad tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu, esant svarbioms priežastims (veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar kt.), tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalinamas nuo pareigų (išskyrus atvejus, kai pareigūnas yra nušalintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka). Atsakovo teigimu, pakankamu teisiniu pagrindu nušalinti pareiškėją nuo pareigų yra tarnybinio patikrinimo metu nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais, keliamais pareigūno statusui ir dėl šių priežasčių buvo priimtas skundžiamas 2011-12-19 įsakymas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalimi. Pažymi, jog pareiškėjui nėra apribota teisė į darbą, nes nušalinimo laikotarpiu pareiškėjui netaikomi Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai, todėl jis turi teisę dirbti kitą darbą ir gauti įstatymu nustatytą darbo užmokestį (b.l. 16-17).
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas atsiliepimo motyvais prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas A. N. skundžia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-12-19 įsakymą Nr. 30-TE-677 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo jis tarnybinio patikrinimo metu nušalintas nuo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Patrulių būrio patrulio pareigų sustabdant jam darbo užmokesčio mokėjimą (b.l. 12). Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti jį į pareigas ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-12-19 bei delspinigius, įskaityti į tarnybos laiką nušalinimo laikotarpį nuo 2011-12-19.
Vidaus tarnybos pareigūnų nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis. Statuto 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas). Iš šios teisės normos matyti, jog joje įtvirtinta teisė nušalinti pareigūną nuo pareigų, šios teisės specialusis subjektas bei jos naudojimosi laike apribojimas. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (redakcija, galiojanti nuo 2011-09-04) patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau Tvarka) 13 punktas. Jame nurodyta, jog tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu esant svarbioms priežastims (veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar pan.), tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalinamas nuo pareigų (išskyrus atvejus, kai pareigūnas yra nušalintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka). Tokį įsakymą vadovas gali priimti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą. Draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos 17 punkte nustatyta tvarka. Su įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų tikrinamas pareigūnas nedelsiant supažindinamas pasirašytinai. Statuto 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nušalinimas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka siejamas su pradėtu ikiteisminiu tyrimu.
Iš faktinių bylos aplinkybių (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo medžiagos reg. Nr. 30-G-327) matyti, jog Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas 2011-01-11 gavo pranešimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo tiriant ir įforminant eismo įvykį, įvykusį 2010-10-04 (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko 2011-01-11 tarnybiniu pranešimu Nr. 39-PR5-18 pranešimas persiųstas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-01-14 viza pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 1-4). Įvertinus šiuos duomenis, 2011-01-14 laikytina pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą data pagal Tvarkos 6 punktą. Pradėjus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog tarnybinį pažeidimą galimai padarė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis A. N.. A. N. 2010-11-24 įsakymu buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2011-01-01 iki 2011-02-15, todėl pagal Taisyklių 17 punkto nuostatas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo surašytas 2011-02-15 ir pasirašytinai pareiškėjui įteiktas 2011-02-18 (medžiagos b.l. 65). Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyta, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. 2010-10-04 apie 11 val. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Iki“ išsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybes, nesurinko įrodymų, pagrindžiančių kaltininko kaltę ir dėl jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, schemą sudarė ne įvykio vietoje ir nesant įvykio kaltininko, nenustatė liudytojų, nepaėmė nukentėjusiosios paaiškinimo, eismo įvykio schemoje pasirašė ne nukentėjusioji. Tokie pareiškėjo veiksmai pranešime dėl tarnybinio nusižengimo kvalifikuoti kaip pažeidimas Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 Policijos patrulių veiklos instrukcijos 85.7, 86.6, 88-92, 94 punktų, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.8, 4.9, 4.10 punktų, Pareigybės aprašymo reikalavimų, Lietuvos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 punktų, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Nustačius šias aplinkybes pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog jam nebuvo žinoma apie atliekamą tarnybinį patikrinimą.
Tvarkos 19 punkte nurodyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog 2011-02-14 pratęstas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas (medžiagos b.l. 36). Tokiam procedūriniam veiksmui atlikti nebuvo pagrindo, nes, minėta, pareiškėjas atostogavo nuo 2011-01-01 iki 2011-02-15, todėl šis laikotarpis neįskaitomas į patikrinimo laiką. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2011-03-14 gavus Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros informaciją, jog 2011-02-25 priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento – patrulio A. N. 2010-10-04 sudarytos autoavarijos vietos schemos – suklastojimo, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, sustabdyta tarnybinės nuobaudos A. N. skyrimo procedūra (medžiagos b.l. 53, 54). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui A. N. 2011-04-07 įteiktas pranešimas apie įtarimą ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (medžiagos b.l. 55). Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nutartimi pareiškėjui paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų 6 mėnesiams BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (medžiagos b.l. 62-64). Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-19 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nutartis palikta nepakeista (medžiagos b.l. 62-64). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-09-13 įsakymu Nr. 30-TE-486 pareiškėjas A. N. tarnybinio patikrinimo metu nušalintas nuo pareigų (medžiagos b.l. 59). Atsakovo 2011-09-14 rašte Nr. 30-S-10641 ir 2011-09-13 įsakyme nurodyta, jog įsakymas priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-19 nutartį bei vadovaujantis Statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalimis (b.l. 58-59). Pabaigus ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavus Klaipėdos rajono apylinkės teismui, 2011-12-16 išnyko Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nutartimi paskirtos priemonės nušalinimo nuo pareigų pagrindai. Klaipėdos apskrities policijos komisariato viršininko 2011-12-19 įsakymu Nr. 30-TE-677 pareiškėjas nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo metu. Įsakyme nenurodytas nušalinimo terminas, nors Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. (medžiagos b.l. 67-68). Skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti A. N. galimai padarytos nusikalstamos veikos ar tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas byloje dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. iš esmės dėl to, ar įstaigos vadovas pagrįstai nušalino pareiškėją nuo pareigų Statuto 28 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai išnyko pareiškėjo nušalinimo pagrindai pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (Statuto 28 straipsnio 3 dalies pagrindas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1374/2010 konstatavo, jog nušalinimas Statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais neturi būti derinamas, nes jose įtvirtinti savarankiški pareigūno nušalinimo nuo pareigų pagrindai, kuriuos turi teisę taikyti savarankiški subjektai, atsižvelgdami į visas aplinkybes, taip pat į tai, ar yra priimtas kito subjekto sprendimas nušalinti pareigūną nuo pareigų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 nurodyta, jog nušalinus pareigūną Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka vidaus tarnybos sistemos įstaigos nušalinimo dubliavimas nebeturėtų būti atliekamas, nežiūrint į tai, jog nušalinimo teisė yra suteikta ir vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-09-13 įsakymas Nr. 30-TE-486 nušalinti pareiškėją nuo pareigų vertintinas kaip savarankiškas pareiškėjo nušalinimas Statuto 28 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nors šiame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-19 nutartį ir vadovaujantis Statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Toks nušalinimo pagrindimas laikytinas nepagrįstu, įvertinus faktines bylos aplinkybes. Iš Kretingos rajono apylinkės prokuratūros 2011-09-08 rašto Nr. V5-2540 matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2011-06-20 vykdymui buvo persiųsta Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nutartis dėl A. N. nušalinimo nuo pareigų (medžiagos b.l. 61). Atsakovui tapo žinoma apie pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų nuo 2011-06-20. Byloje nėra duomenų, jog gavęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nutartį atsakovas ėmėsi veiksmų ar kaip nors įformino pareiškėjo nušalinimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus nurodytose nutartyse tokių veiksmų ar atskiro pareiškėjo nušalinimo įforminimo nereikėjo. Atsakovas, gavęs Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-19 nutartį, 2011-09-13 priėmė įsakymą Nr. 30-TE-486 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų, nors ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-06-16 nutarties apskundimas nesustabdė jos vykdymo ir faktinė situacija nepasikeitė. Įsakymo pagrindimas Statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalies punktais iš esmės yra ydingas, nes, minėta, jog šiuos pagrindus turi teisę taikyti skirtingi subjektai ir nušalinti pareigūną nuo pareigų Statuto 28 straipsnio 3 dalies pagrindu vadovui, turinčiam teisę skirti nuobaudą, įgaliojimai nesuteikti. Tokią išvadą pagrindžia ir Tvarkos 13 punkto formuluotė, kurioje įtvirtinta vadovo teisė nušalinti pareigūną su išimtimi, t.y. išskyrus, kai pareigūnas nuo pareigų yra nušalintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nevykdė nei Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-06-16 nutarties, nei Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-19 nutarties, nes iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtos 2012-01-05 pažymos Nr. 3-PAZ1-17 duomenų matyti, kad, nepaisant teismo taikytos priemonės – nušalinimo nuo pareigų nuo 2011-06-16, pareiškėjui buvo leidžiama dirbti 2011 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais ir mokamas darbo užmokestis (b.l. 11). Faktiškai A. N. nuo pareigų nušalintas 2011-09-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu. Teismo vertinimu, tai sudaro savarankišką nušalinimo pagrindą, įtvirtintą Statuto 28 straipsnio 2 dalyje. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog atsakovas, priėmęs 2011-09-13 įsakymą Nr. 30-TE-486, įgyvendino savo teisę nušalinti pareiškėją nuo pareigų Statuto 28 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1374/2010 konstatavo, jog Statuto 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naudojimosi nušalinimo laike apribojimas, t.y. nušalinimas negali tęstis ilgiau kaip 3 mėnesius. Nušalinimo nuo pareigų apribojimas laike yra pagrįstas, nes per šį terminą turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir apsispręsta dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (Tvarkos 19 punktas). Konstatuotina, jog šiuo aspektu dar vienas ginčijamas 2011-12-16 įsakymas Nr. 30-TE-677 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas pripažįsta, jog suėjus 6 mėnesių terminui, kuriam 2011-06-16 nutartimi pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, bei pabaigus ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavus teismui išnyko nušalinimo pagrindas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010-06-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1374/2010, 2006-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-847-06, 2004-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-887-04) atsakovas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatas ir, nušalinimo terminui pasibaigus, grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog nušalinimas nuo pareigų galimas tik esant svarbioms priežastims, kurių pavyzdinis, bet nebaigtinis sąrašas pateiktas Tvarkos 13 punkte (2008-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1759/2008, 2009-06-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-676/2009). Skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti A. N. galimai padarytos nusikalstamos veikos ar tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Konstatuoti, ar asmuo padarė nusikaltimą gali tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, todėl įsakyme nurodytas pagrindas - išsamiai ir nešališkai ištirti A. N. galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, šiuo požiūriu nėra tinkamas pagrindas nušalinimui nuo pareigų. Kitas įsakyme nurodytas pagrindas - išsamiai ir nešališkai ištirti tarnybinio nusižengimo aplinkybes taip pat negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi pareiškėjo nušalinimui nagrinėjamu atveju. Minėta, jog 2011-03-14 buvo sustabdyta tarnybinės nuobaudos A. N. skyrimo procedūra, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, t.y. dėl to, jog A. N. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tvarkos 31 punkte nurodyta, jog sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tvarkos 33 punkte nurodyta, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą sustabdo bei atnaujina vadovas. Byloje nėra duomenų, kad tarnybinis patikrinimas atnaujintas. Baudžiamoji byla neišnagrinėta, nes pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Klaipėdos rajono apylinkės teisme teismo posėdis baudžiamojoje byloje paskirtas 2012-03-29. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčijamo įsakymo priėmimo metu tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas. Atsakovas tik kaupė informaciją, susijusią su atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas ne siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti tarnybinio nusižengimo aplinkybes, nes jos nebuvo tiriamos dėl sustabdytos procedūros. Darytina išvada, jog atsakovas ginčijamu 2011-12-19 įsakymu 30-TE-677 iš esmės siekė kompensuoti pareiškėjui neteisėtai 2011 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais išmokėtą darbo užmokestį, nemokėdamas jam darbo užmokesčio nušalinus jį nuo pareigų nuo 2011-12-19. Taip elgdamasis atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise, siekdamas nepagrįstu pareiškėjo nušalinimu įteisinti savo neteisėtą neveikimą, t. y. teismo nutarties dėl nušalinimo nevykdymą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-12-19 įsakymas Nr. 30-TE-677 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABT 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindo, pasibaigus nušalinimo terminui ir perdavus baudžiamąją bylą teismui, todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos 34 straipsnio 4 dalimi, jis nuo 2011-12-19 turėjo būti grąžintas į ankstesnes pareigas. Nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose konstatuota, jog grąžinimas į ankstesnes pareigas yra valstybės institucijos pareiga, kuri turi būti vykdoma nepriklausomai nuo nušalinto asmens iniciatyvos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 konstatuota, jog nušalinimo atšaukimas nušalintam pareigūnui turi būti aiškus ir akivaizdžiai išreikštas. Nušalintasis turi suprasti, jog jam toliau pavedama eiti pareigas ir atlikti funkcijas bei užduotis priskirtas teisės aktais (Tvarkos 13 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui atsirado pareiga, išnykus nušalinimo pagrindui, nušalinimą atšaukti ir šį veiksmą taip pat įforminti įsakymu. Toks sprendimas nebuvo priimtas, todėl vien ši faktinė aplinkybė suponuoja, jog pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, turi būti patenkinti. Nustačius, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-12-19 įsakymas Nr. 30-TE-677 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ neteisėtas, pareiškėjas A. N. grąžintinas į eitas pareigas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis A. N. vienos dienos darbo užmokestis 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarė 105,92 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 2234,91 Lt (b.l. 10). Pareiškėjo nebuvimas darbe nuo 2011-12-19 vertinamas kaip priverstinė pravaikšta. Pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-12-19 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (grąžinimo į tarnybą) priteistinas vidutinis darbo užmokestis ir delspinigiai, taikant įstatymo analogiją pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalį ir 59 straipsnio 1 dalį. Priteistino atlyginimo suma skaičiuotina pagal vidutinį pareiškėjo vienos dienos darbo užmokestį – 105 litus ir 92 centus. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio taikymo požiūriu delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, kurio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog delspinigių dydį sudaro 0,006 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti išmokėtos (šiuo atveju terminas apibrėžiamas 2012-12-19 data), ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Aiškindamas pastarąsias įstatymų nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra konstatavę, jog jose nustatyti delspinigiai yra skaičiuojami tik tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio darbo (tarnybos) teisiniai santykiai nėra nutrūkę (2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, 2011-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-687/2011, 2010-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-877/2010, 2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1296/2009). Ginčo atveju tarnybos santykiai nenutrūkę. Teismas neturi galimybės apskaičiuoti konkrečias priteisiamas vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių sumas, nes neturi duomenų , kada teismo sprendimas bus įvykdytas. Teismo sprendimo vykdymo metu atsakovas pats turi apskaičiuoti pareiškėjui išmokamų išmokų, susijusių su darbo santykiais, dydį. Teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas skubiai vykdytina, taikant Darbo kodekso 299 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose ( 2007-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-480/2007, 2011-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2561/2011).
Priverstinės pravaikštos laikas nuo 2011-12-19 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (grąžinimo į tarnybą) įskaitytinas į pareiškėjo A.N. vidaus tarnybos stažą, taikant įstatymo analogiją pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 7 dalį ir 37 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pareiškėjo A.N. prašymas dalyje dėl grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo bei įskaitymo į tarnybos laiką nušalinimo laikotarpio nuo 2011-12-19 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (grąžinimo į tarnybą) tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-12-19 įsakymą Nr. 30-TE-677 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“,
grąžinti pareiškėją A. N. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigas,
priteisti pareiškėjui A. N. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2011-12-19 iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos,
įskaityti į A. N. vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 2011-12-19 iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos,
skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl grąžinimo pareiškėjo A. N. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigas.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.