Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Danutė Mickevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-209/11 (1A-1267/10)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2.; 2.4.6.;2.3.6.4.1.;

2011 m. sausio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. T., E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-11 nuosprendžio, kuriuo G. P. išteisintas pagal BK 154 str. 2 d. (dėl J. T., E. P., N. P., K. P. pareikštų kaltinimų).

G. P., J. T., E. P., K. P., N. P. civiliniai ieškiniai atmesti.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. T. ir E. P. išteisinti pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (dėl G. P. pareikštų kaltinimų), tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. buvo kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d. už tai, kad jis 2009-07-21 SB „Riešutas“ interneto puslapyje patalpintame bei skelbimo forma sodininkų bendrijoje išplatintame pranešime „Dėl SB „Riešutas“ valdybos veiklos ir detaliojo plano“ nurodė, kad J. T. bei E. P. skleidžia neteisingą informaciją apie detaliojo plano rengimą ir su tuo susijusius mokesčius ir kad tai neatitinka tikrovės, be to viešoje interneto svetainėje patalpintame pranešime nurodė, kad E. P., J. T. siekia sukiršinti bendrijos narius, nuversti esamą valdybą ir tapti naujos valdybos nariais, ir kad pastarieji yra suinteresuoti nutraukti detalaus plano rengimą, tai yra kaltinamas, kad atvirai paskleidė melagingus ir įžeidžiančius teiginius, be to, kad minėtame pranešime paskelbė informaciją, kad E. P. atsisako vykdyti savo tiesiogines valdybos nario pareigas, kadangi už tai negauna atlyginimo ir tai įžeidė E. P., kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, taip pat 2007-08-22 sodininkų bendrijoje išplatintuose skelbimuose G. P. teigė, jog J. T. neteisėtai tapo revizijos komisijos nare ir tai neatitinka tikrovės.

Be to, papildomu skundu G. P. kaltinamas tuo, kad minėtoje internetinėje svetainėje K. P. bei N. P., kaip valdybos narių, atžvilgiu patalpino pranešimus, kurie yra melagingi ir įžeidžiantys.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai ir yra paviršutiniškos, kad teismas nesiėmė pašalinti prieštaravimų tarp liudytojos R. M. paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (VMI 2009-12-18 operatyvaus patikrinimo pažymos, VMI atsakymo revizijos komisijai, etc.), nepagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl G. P. ir liudytojų (V. G., A. S., V. S.) paaiškinimų prieštaravimo tarpusavyje bei prieštaravimų bylos medžiagai. Nurodo, kad visi liudytojai patvirtino, jog informaciją tiek interneto svetainėje, tiek spaudiniuose, tiek skelbimų forma surašydavo, jos tekstą ir turinį pasiūlydavo išimtinai G. P., o techniškai ją patalpindavo V. S., todėl mano, kad tikrovės neatitinkančią informaciją viešai skelbė ir šmeižto nusikaltimo sudėtį sudarančius veiksmus atliko G. P..

Pažymi, kad dėl neteisėtų G. P. veiksmų jie iki šiol patiria neturtinę žalą, kurią sudaro dvasiniai išgyvenimai, susiję su jų kaip asmenų, ir Bendrijos narių, vertinimu, reputacija, garbe ir orumu, nepatogumai, psichologinio pobūdžio ir socialiniai apribojimai, dvasinis sukrėtimas dėl tikrovės neatitinkančių kaltinimų, pažeminimas, pakenkimas dalykinei reputacijai ir kita, todėl nesupranta, kodėl teismo nuomone jie nepatyrė jokių G. P. neteisėtos veikos padarinių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji J. T. ir E. P. bei jų atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis G. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų J. T. ir E. P. apeliacinis skundas atmestinas paduoto skundo ribose.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliantai J. T. ir E. P. skunde prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį G. P. atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, G. P. pagrįstai išteisintas nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., požymių.

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Apeliantų teiginys, kad apylinkės teismas nuosprendyje neteisėtai ir nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl G. P. veiksmų, t.y. G. P. 2009-08-22 Bendrijoje išplatinto pareiškimo, kad ji, J. T., neteisėtai tapo revizijos komisijos nare, kuris sudarė sąlygos pakirsti pasitikėjimą ja, kaip SB „Riešutas“ revizijos komisijos nare bei jos vykdoma veikla, pakenkė jos kaip profesionalios ir kompetentingos specialistės ir darbuotojos reputacijai, garbei, kitoms neturtinėms vertybėms, yra nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismas nurodo, kad G. P. kaip ir kiti valdybos nariai turėjo teisę reikšti savo nuomonę apie įvykius sodo bendrijoje bei bendrijos narius, kad kiekvienas išreikšdavo savo nuomonę apie įvykius tiek viešai susirinkime, tiek internetinėje svetainėje, tai, kad G. P. siekia pažeminti ar paniekinti E. P., J. T., K. P., N. P. nepatvirtino nei apklausti liudytojai, nei byloje esanti medžiaga. Pažymėtina, kad šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją (melagingas žinias) apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori. Kaip pati J. T. skunde nurodo, kad gavo G. P. raštą, jog Bendrijos valdybos narių dauguma nuo 2009-06-16 sustabdė jos kaip Bendrijos revizorės ir Revizijos komisijos pirmininkės įgaliojimus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. T. Revizijos komisijos nare tapo 2008-04-26 visuotinio narių susirinkimo protokolo pagrindu, tačiau pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., 4 p. (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934) į bendrijos valdymo organą gali būti renkami tik bendrijos nariai. Bendrijos susirinkimas turi išimtinę teisę tik iš bendrijos narių rinkti revizijos komisiją bei jos pirmininką. Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d. bei 2 SB „Riešutas“ įstatų 19 p. bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Sodininkas yra fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjiška sodininkyste (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d.). Jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys, bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d.). Žemės sklypo, kuris yra Bendrijos veiklos teritorijoje, nuosavybės teisė priklauso A. T., kuris ir yra Bendrijos narys. Jis savo teisių nėra perleidęs žmonai J. T.. J. T. pati pripažino, kad ji yra tik bendrijos nario žmona (t. 1, b.l. 109). Įvertinęs šias aplinkybes G. P. nurodė, kad J. T. Bendrijos revizijos komisijos nare buvo išrinkta pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, bei, įvertinus byloje esančią medžiagą, G. P. 2009-08-22 Bendrijoje išplatintas pareiškimas, kad J. T. neteisėtai tapo revizijos komisijos nare, neduoda pagrindo konstatuoti, kad G. P. šiuo pareiškimu paskleidė apie J. T. melagingas žinias, suprato, jog tos žinios žemina J. T. garbę ir to norėjo.

Apeliantų argumentai, kad tokie pareiškimai kaip „J. T. ir E. P. siekė sukiršinti Bendrijos narius, nuversti esamą valdybą ir tapti naujos valdybos nariais, jie buvo suinteresuoti nutraukti detalaus plano rengimą dėl ko kiltų didžiulės neigiamos pasekmės“ neatitinka tikrovės ir yra žeminantys, sudaro prielaidas pakirsti pasitikėjimą jais, kaip SB „Riešutas“ organų nariais, kadangi paskleista negatyvi, visuomenės akyse juos diskredituojanti informacija, yra nepagrįsti. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais. Nuomonė yra realiai įvykusių faktų ir duomenų vertinimas. Jeigu buvo tam tikri įvykiai, tai apie juos gali susidaryti nuomonė. Kaip matyti iš bylos medžiagos sodo bendrijoje „Riešutas“ dėl detalaus plano kilo nesutarimų dėl apmokėjimo ne tik tarp sodo bendrijos valdybos narių, bet ir tarp pačios bendrijos narių, G. P. kaip sodo pirmininkas pateikdavo skelbimų ir informacijos turinį, o V. S. techniškai ją talpindavo, kaip paaiškino G. P., V. S. bei kiti valdybos nariai, jokių pretenzijų nebuvo kol neįvyko konfliktas, tačiau nieks nesikreipė į sodo bendrijos valdybą, nei į jį patį asmeniškai, dėl klaidingos informacijos paneigimo. Dėl visos talpinamos internetinėje svetainėje buvo tariamasi su valdybos nariais, posėdžių metu, paskutiniu metu E. P. nedalyvaudavo posėdžiuose iškilus nesutarimams dėl įkainių rengiant detalųjį planą. Internetinėje svetainėje buvo išsakyta ne tik G. P. nuomonė, bet ir kitų valdybos narių nuomonė apie J. T. ir E. P.. Taigi sodo bendrijoje „Riešutas“ susidarė konfliktinė situacija, susidarė iniciatyvinė grupė, buvo renkama nauja sodo bendrijos valdyba, revizijos komisija. Kiekvienas narys išreikšdavo savo nuomonę apie įvykius tiek viešai susirinkime, tiek internetinėje svetainėje. G. P. kaip ir kiti valdybos nariai turėjo teisę reikšti savo nuomonę apie įvykius sodo bendrijoje bei bendrijos narius. Šiuo atveju G. P. minėtais pareiškimais išsakė tik savo nuomonę apie susidariusią konfliktinę situaciją, už kurią negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. numato, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbę ir orumą – tai dialektiška sąvoka, kuri gali būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinant aplinkybes, kuriomis ji išsakyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantų aiškinimas, kad G. P. Bendrijos internetinėje svetainėje paskleisti duomenys, spaudiniuose išplatinti tikrovės neatitinkantys faktai negali būti prilyginti nuomonei, kadangi yra pateikti kaip oficiali SB „Riešutas“ valdybos informacija, yra taip pat nepagrįstas ir atmestinas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad G. P. skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas paniekinti ar pažeminti nukentėjusiuosius.

Apeliantų aiškinimas, jog pranešime pateikta informacija, kad „ E. P., atsisakė vykdyti savo tiesiogines valdybos nario pareigas, kadangi už tai negavo atlyginimo“ yra visiškai neteisinga bei įžeidžianti, gali pakirsti pasitikėjimą juo, kaip SB „Riešutas“ valdybos nariu, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 2, p. 49, p. 32) G. P. 2009 m. birželio – liepos mėn. kelis kartus prašė E. P. pabudėti valdybos namelyje ir priimti bendrijos narius, tačiau pastarasis atsisakė padėti motyvuojant užimtumu bei tuo, kad už šį darbą nieko nemoka. Iš liudytojų A. S. ir V. G. parodymų (t. 2, p. 32) bei valdybos posėdžių protokolų matyti, kad E. P. atsisakydavo atvykti, nedalyvaudavo valdybos posėdžiuose. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pranešime pateikta informacija negali būti vertinama kaip šmeižtas.

Apeliantų teiginys, jog pranešime nurodant, kad dėl įvairių apkalbų bei nesantaikos kurstymo rezultato buvo įvykdytas bendrijos valdybos pirmininko G. P. bei jo žmonos sumušimas, ir atsižvelgiant į tai, kad jie, J. T. ir E. P., pranešimo tekste buvo įvardyti kaip asmenys, siekiantys sukiršinti bendrijos narius, todėl mano, kad toks pareiškimas suponuoja juos esant kaltus padarius nusikaltimą, t.y. dviejų žmonių sveikatos sutrikdymą, kas neatitinka tikrovės bei žemina juos“ yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog G. P. ir R. P. sumušimas buvo realiai įvykęs faktas. Dėl šio fakto buvo išreikšta G. P. nuomonė, kad sumušimas galėjo būti nesantaikos kurstymo rezultatas, kuri negali būti vertinama kaip melaginga žinia, paskleista siekiant pažeminti būtent J. T. ir E. P..

Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad G. P. skleidė apie J. T. ir E. P. tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai, kad G. P. kaip ir kiti valdybos nariai išreikšdavo savo nuomonę apie įvykius sodo bendrijoje bei bendrijos narius neneigė ir pats G. P., todėl apeliantų aiškinimas, kad teismas nepagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl G. P. ir liudytojų (V. G., A. S., V. S.) paaiškinimų prieštaravimo tarpusavyje bei prieštaravimų bylos medžiagai, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, kad G. P. siekia pažeminti ar paniekinti E. P., J. T., K. P., N. P. nepatvirtino nei apklausti liudytojai, nei byloje esanti medžiaga. Kiti apeliantų pateikti skundo argumentai sprendžiant klausimą dėl G. P. veiksmų atitikimo nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., sudėčiai, reikšmės neturi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai G. P. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Apeliantų argumentas, kad neteisėtų G. P. veiksmų jie iki šiol patiria neturtinę žalą, todėl nesupranta, kodėl teismo nuomone jie nepatyrė jokių G. P. neteisėtos veikos padarinių, yra nepagrįstas, nes teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinio ieškinio klausimų nesprendžia. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 115 str. 3 d. 2 p. jeigu kaltinamasis išteisinamas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų E. P. ir J. T. civilinius ieškinius. Be to, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., bei atsižvelgiant į tai, kad nustatyti BPK 115 str. 3 d. 2 p. pažeidimai turėjo įtakos ir kitų skundų nepadavusių asmenų teisėms, nukentėjusiųjų G. P., J. T., E. P., K. P., N. P. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl civilinio ieškinio, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

nukentėjusiųjų J. T. ir E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti nuosprendžio, kuriuo civiliniai ieškiniai atmesti, dalį ir nustatyti, kad nukentėjusiųjų G. P., J. T., E. P., K. P., N. P. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.