Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014-12-07 17.45 val. (duomenys neskelbtini) k. automobilį MITSUBISHI L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti, kai prieš tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, be to, vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 226 punktų reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo A. B. veikoje. Todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys dėl apeliaciniame skunde nurodyto A. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės neigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę. Tačiau byloje esančių duomenų visuma neleidžia sutikti su tokiais skundo argumentais.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti, kai prieš tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, be to, jo vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.

Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl A. B. kaltės padarius ATPK 130² straipsnyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei A. B. kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų R. K. ir V. B. parodymais, kuriais jie patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus teismo posėdžio metu, pareigūnai R. K. ir V. B. nuosekliai ir aiškiai patvirtino, jog 2014-12-07 apie 17 val. 45 min. pro jų tarnybinį automobilį pravažiavo vyriškio, kurį R. K. atpažino kaip A. B., vairuojamas automobilis. Jie iškart važiavo paskui ir įjungę švyturėlius ėmė stabdyti automobilį. Liudytojai pabrėžė, kad būtent tuo momentu stabdomas Mitsubishi L 200 ėmė keistai manevruoti po visą kelio važiuojamąją dalį ir sustojo važiuojamosios dalies viduryje. Be to, iki pareigūnui V. B. nueinant iki automobilio, jame buvo stebimas judėjimas bei automobilio svyravimas, o priėjus prie automobilio pastebėta, kad prie vairo sėdėjo nebe vyriškis, o moteris. Priekinėje keleivio vietoje sėdintis A. B., kuriam buvo nustatytas 1,10 promilių neblaivumas, priėjus pareigūnui segėsi saugos diržą ir kategoriškai neigė vairavęs. Prie vairo sėdinti blaivi D. B. tvirtino, kad vairavo būtent ji. Pareigūnų teigimu, ant galinės automobilio sėdynės sėdintis D. V., iš kurio paaiškinimas dėl nustatyto 1,42 promilės neblaivumo, nebuvo paimtas, nurodė, kad vairavo D. B., o A. B. yra jo draugas. Policijos pareigūnų parodymai, duoti teisme, nuoseklūs, neprieštaringi, jie atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes dėl A. B. automobilio vairavimo ir padarytų administracinių teisės pažeidimų, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Apeliaciniame skunde apelianto dėstomi argumentai dėl pareigūnų parodymų nelogiškumo, prieštaringumo ir siekio jį nepagrįstai apkalbėti dėl to, kad jis atsisakė pasirašyti ant pateiktų dokumentų yra nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. B. nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Vien tai, kad pareigūnai nepatvirtino A. B. ir su juo važiavusių suinteresuotų asmenų palankia jam bylos baigtimi, iškelta įvykio versija, nesudaro pagrindo vertinti V. B. ar R. K. parodymų kaip šališkų ir negrįsti jais daromų išvadų. Šie policijos pareigūnų parodymai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testais, išrašu apie asmeniui registruotus administraciniu teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės nuvežimo aktu, parodymų patikrinimo vietoje ir eksperimento protokolais, papildo vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais, byloje nesant jokių duomenų apie šių pareigūnų suinteresuotumą, priešingai nei tvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir liudytojo D. V. pirminis paaiškinimas (b. l. 20), kuriame jis nurodė, kad automobilį, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės vairavo būtent A. B.. D. V. nurodė, kad pastebėjus, kad automobilis yra persekiojamas policijos pareigūnų reikalaujant sustoti, A. B. susikeitė vietomis su ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjusia savo žmona D. B.. Nors D. V. teismo posėdžio metu paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl A. B. paneigė, tvirtindamas, kad pareigūno surašyto paaiškinimo neperskaitė. Pažymėtina, kad tiek A. B. gynėjas, tiek pats D. V. teismo posėdžio metu bandė sumenkinti šio paaiškinimo įrodomąją vertę, argumentuojant tuo, kad D. V. mažaraštis, o galiausiai ir nemoka skaityti. Tačiau aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad tiek paaiškinimą priėmusių pareigūnų parodymai, tiek teismui pateiktas devynmečio mokslo pažymėjimas (b.l. 42), tiek D. V. ranka padaryta atžyma ant paaiškinimo, kad perskaitė, surašytas teisingai - patvirtina, kad 2014-12-08 pirminiame paaiškinime surašyti duomenys apie pažeidimą yra teisingi ir realūs. Be to, D. V. ranka rašytos atžymos ant procesinių dokumentų (b.l. 37) paneigia teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis skaityti nemoka, o rašo tik spausdintinėmis raidėmis. Todėl įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. V. paaiškinime užfiksuota informacija neatitiko D. V. pareigūnams nurodytų įvykio aplinkybių, o pats paaiškinimo turinys jam nebuvo žinomas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, D. B. ir D. V. parodymai teisme nenuoseklūs ir prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo. A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jog automobilį vairavo jo žmona, o jis buvo vartojęs alkoholio, todėl sėdėjo keleivio vietoje ir priėjus pareigūnui segėsi saugos diržą, nes to nebuvo padaręs. D. B. nurodė, kad automobilį vairavo ji, o apsikeisti vietomis su savo vyru neturėjo galimybių dėl jo stambaus sudėjimo ir aprangos. Tačiau policijos pareigūnams, kurie prieš stabdydami transporto priemonę matė, kad ją vairavo vyriškis, abejonių sukėlė ir tai, kad ėmus stabdyti automobilį, jis ėmė manevruoti po visą važiuojamąją dalį, o galiausiai sustojo kelio viduryje. Po 5-7 sekundžių priėjus prie automobilio pareigūnui, A. B. segėsi saugos diržus, kai tokiam veiksmui atlikti, kaip pripažino ir apylinkės teismas, pakanka vieno veiksmo. Nors D. B. nuo pat pažeidimo fiksavimo momento tvirtino, kad automobilį vairavo būtent ji, tačiau D. B. A. B. žmona, o D. V. jo draugas ir darbininkas, jų parodymai visiškai prieštarauja kitiems bylos duomenims, todėl šie liudytojų parodymai teisme pagrįstai vertinti kaip subjektyvūs, siekiant padėti A. B. išvengti atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tiek parodymų patikrinimo metu, tiek eksperimento metu nustatyti duomenys nepaneigia A. B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Gauti duomenys atitinka policijos pareigūnų V. B. ir R. K. parodymuose apie A. B. automobilio pastebėjimą ir persekiojimą aplinkybes. Teismas šiuos atliktus procesinius veiksmus pakankamai detaliai aptarė ir įvertino. Su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Eksperimente, kurio tikslas nustatyti, ar analogiškomis aptariamo įvykio sąlygomis ir eiga, policijos pareigūnai galėjo sėdėdami tarnybiniame automobilyje identifikuoti vyras ar moteris vairuoja automobilį, dalyvavo trys statistai – L. S., R. Ž. ir J. I.. Šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantas. Tai, kad pažeidėjo pozicijoje, t.y. statistams pateiktas atpažinimui asmuo, vairuojantis automobilį, buvo policijos pareigūnas R. K., nėra tinkama praktika, tačiau paties procesinio veiksmo rezultatų nepaneigia, nes pareigūno vaidmuo šio procesinio veiksmo kontekste buvo antraeilis ir rezultatams jokios įtakos nedarantis. Eksperimentas buvo atliktas siekiant atkartoti įvykio eigą ir jo aplinkybes, todėl tam tikri oro sąlygų neatitikimai yra galimi. Todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai esant sudėtingoms eismo sąlygoms tamsiu paros metu, sningant negalėjo tiksliai įžiūrėti, ar automobilį vairavo vyras ar moteris.

Apygardos teismas, susipažinęs su skundo motyvais bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. B. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį ir ATPK 123 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo motyvų, su kuriais pilnai sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą A. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.