- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-227-865/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05004-2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, Laurai Vaicekauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajai D. J., išnagrinėjusi E.J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2012 m. lapkričio 22 d., apie 16.27 val., S.Nėries g. 109,Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas į priekį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino.
Teismo posėdyje E. J. parodė, jog jis neprisimena įvykio, kadangi serga diabetu, prieš du mėnesius gydymas buvo perkeltas į Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigą iš Švenčionių. Jam skyrė naujus vaistus lapkričio 1 d., ir, matyt, tie nauji vaistai, Byeta, turėjo poveikį, kad lapkričio 22 d., po posėdžio, jam pasidarė 15 val. labai bloga. Palydėjau kolegas po posėdžio J. G. ir G. Š. iš Vrublevskio 4 kiemo. Grįžo į biurą, atsisėdo prie kompiuterio ir susirašinėjo su R. R.. Ji jo gyvenimo draugė. Susirašinėjant, nepaprastai suskaudo žarnyną ir širdį. Gydytoja jį buvo perspėjusi, kad kažkiek laiko nauji vaistai gali sukelti panašius reiškinius. Jis tuomet turėjo nuvažiuoti namo, nes vaistai liko namuose. Per 20 minučių nuvažiavo ir atsimena, kad pastatė mašiną, bet tuo momentu jį labai supykino, pasilenkus. Pačio momento niekaip atkurti negali, ar buvo koks kontaktas tarp automobilių, ar nebuvo. Įtaria, kad vėmimo metu automobilis galėjo pajudėti, gal nuspaudė sankabą netyčia. Perstatė po to automobilį, nes atsitraukė, kadangi, jo automobilio galas buvo išlindęs į važiuojamąją dalį. Jis nebėgo iš įvykio vietos, jei bėgtų, būtų nuvažiavęs į kitą miesto vietą. Automobilių pažeidimai nesutampa net pagal protokolą. Jo automobilis 12 metų senumo, iš Vokietijos. Juo važinėjo senukas ir tie automobilio pažeidimai, kurie nurodyti bylos medžiagoje, seni. Matė tuo metu, kad jo automobilio galas trukdys autobusų eismui ir jis perstatė automobilį šalimais. Vos nuėjo iki namų, išgėrė arbatos su cukrumi ir vaistų nuo kraujospūdžio. Kai ryte nerado savo automobilio, paskambino R. R. telefonu: 112, jį tai šokiravo. Jis vairuoja 37 metus, nuvažiavęs ne mažiau milijono kilometrų, nieko panašaus nėra buvę. Jei liudininkai sako, tai galbūt, taip ir buvo, pripažįsta, bet jam reikia prižiūrėti motiną, brolį. Vairuotojo teisės labai reikalingos darbui, sutinka, jei reikia bausti, tai reikia bausti, bet tik prašo neatimti vairuotojo teisių. Opel Vectra priklauso R. R.. Vairuotojo teises turi 37 metus. Opel Vectra draustas, techniškai tvarkingas. Alkoholio lapkričio 22 d. nevartojo, nes sergant cukralige, tai mirtinas atvejis.
Teismo posėdyje nukentėjusioji D. J. parodė, jog jos su čia esančiu asmeniu nesieja giminystės, svainystės ar panašaus pobūdžio ryšiai. Čia lapkričio 22 d., į pavakarę, buvo šiek tiek apgadintas jos automobilis ir žmogus pasišalino iš įvykio vietos. Didžiąją dalį to veiksmo ji matė iš namų, iš 7 aukšto pro langą. Priešais ta aikštelė yra. Iš pradžių ji matė, kad tas žmogus labai ilgai sėdėjo automobilyje, nežino, ką jis ten veikė, bet kažką krapštėsi. Automobilyje buvo vienas. Po kiek laiko ji išgirdo savo mašinos signalizacijos garsą, pasižiūrėjo pro langą, jo automobilis buvo įvažiavęs į jos automobilį ir tas žmogus bandė kažkaip pavažiuoti atgal, bet jam iš tikrųjų nelabai sekėsi, nes keletą kartų dar į priekį pavažiavo, ji mano, kad dar labiau aplankstė automobilį. Labai stiprus kontaktas tarp automobilių nebuvo, patį kontaktą matė. Galbūt ten buvo vienas kontaktas, nežino, nes jai nesimatė, kiek ten milimetrų yra nuo vienos iki kitos mašinos. Po keleto nesėkmingų bandymų išvažiuoti, asmuo pagaliau išvažiavo ir tiesiog nuošaliau perparkavo savo automobilį. Po to jis išlipo iš savo automobilio, kažkiek laiko ten aplink jį vaikščiojo, kažką vėlgi darė prie automobilio ir tada taip šiek tiek linguodamas, svyruodamas nuėjo. Atsimena to automobilio numerius - (duomenys neskelbtini) Mašina „Opel Vectra“, jai atrodo, buvo, tamsiai pilkos spalvos ar bordo. Ji išėjo pažiūrėti, kas nutiko. Jai atrodo, kad buvo prie automobilio privemta, nes prieš tai, kai ji grįžusi namo priparkavo automobilį, ten nieko nebuvo, po to jau, kai išėjo, ten buvo kažkas, o kas, ji netyrinėjo. Jos mašina yra šiek tiek sulankstyta, apibraižyta ir bamperis nubrūžintas, t.y. nubrozdintas visas kairysis šonas, buvo įlenkimas, bamperis nubrozdintas. Ten tiesiog matosi įbrėžimai kaip yra važiuota automobilio ir galbūt su veidrodėliu, nežino, su kuria dalimi tiesiog nubraukta per pakankamai ilgą atstumą automobilio. Toje vietoje kitų nešviežių apgadinimų ant jos automobilio nebuvo. Kitose vietose apgadinimų ant jos automobilio irgi nebuvo. Kito automobilio apgadinimų neapžiūrinėjo. Skambino policijai, iškvietė pareigūnus. Dalyvavo, kai pareigūnai braižė įvykio schemą. Negali pasakyti, kokio dydžio žala būtų, nes draudimo bendrovė dar nepaskaičiavo, kokia tai bus žala. Į draudimo bendrovę kreipėsi. Paaiškinimuose raštu, duotuose policijai, ji nurodė visus sugadinimus, galbūt ir nenurodė, tiesiog kažkaip konsultavosi su policija, jie kažkaip pasakė rašyti, ji taip ir parašė. Galų gale yra policijos išduotas toks raštas, kuriame yra sužymėta, kurios vietos yra apgadintos. Jai nepadiktavo policijos pareigūnai, ką rašyti, ji tiesiog konsultavosi, ką rašyti, jai buvo stresas, galbūt kažko nepaminėjo.
Teismo posėdyje liudytojas D. P. parodė, jog gavo pranešimą, kad minėtoje gatvėje yra apgadintas automobilis, dabar markės neatsimena, o kitas automobilis, kuris apgadino, pasišalino, kažkur tai už metrų 30 automobilis buvo pastatytas, vairuotojas pasišalino. Atvykus į vietą į juos, pareigūnus, kreipėsi pranešėja, dabar neatsimena vardo, pavardės, kuri paaiškino aplinkybes, kad, berods, kokio aukšto, neatsimena, kad pro langą matė, kaip automobilis, parkuodamasis atbulas, kliudė jos automobilį, paskui išvažiavo ir automobilį pastatė kitur, o išlipęs vairuotojas paprasčiausiai išėjo. Jie, pareigūnai, abu automobilius apžiūrėjo. Jeigu neklįsta, nukentėjusiosios automobilio buvo apgadintas galinis kairės pusės sparnas, jeigu neklįsta, buvo abiejų automobilių apgadinimų aukščiai pamatuoti, jie atitiko. Atsimena, kad apgadinimai atitiko vienas kitą, buvo išmatuoti aukščiai rulete, kuri sertifikuota. Kiek atsimena, kampas buvo, tas automobilis, kuris apgadino, jis kampu važiavo, apgadino, mašina linguoja važiuodama, amortizuoja, važiavo nelygiu paviršiumi. Neteko bendrauti su asmeniu, kuris atsitrenkė į automobilį, kadangi jo įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje nebuvo daromos automobilių fotonuotraukos. Surinko medžiagą įvykio vietoje, kokias turėjo technines priemones, tokiomis pasinaudojo. Automobilį nutempė į aikštelę.
Teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, jog niekas iš salėje esančių asmenų su juo nėra susiję giminystės, draugystės ar tarnybiniais ryšiais. Salomėjos Neries gatvėje buvo apgadintas automobilis. Jie, pareigūnai, buvo nuvykę lapkričio pabaigoje, berods, į S. Nėries gatvę, neprisimena namo, 101 ar 109, budėtoja pranešė, kad pranešėja matė, kad žmogus apgadino automobilį, kad jis kaip ir neblaivus buvo, išlipo iš mašinos, svirduliavo, apgadino automobilį ir pastatė šalia savo automobilį, šalia to „Volkswagen“ ir tiesiog išėjo namo. Jie automobilius apžiūrėjo, pamatavo apgadinimus, visiškai atitiko, „Volkswagen“ ir „Opel“. Jis šiuo metu neatsimena automobilių valstybinių numerių, bet prisimena, kad „Opel“ ir „Volkswagen“ buvo. Apgadinimai švieži buvo ir atitiko visi jų aukščiai, jie pamatavo apgadinimų aukščius, prisimena, kad jie atitiko. Skirtumas tarp apgadinimų aukščių centimetrais gali būti, nes toje vietoje buvo nelygus asfaltas. Automobilis važiuodamas gali pašokinėti. Prie vienos mašinos buvo privemta, kaip tik prie vairuotojo durelių, atsimena gerai. Pamatavo viską, nubraižė schemą įvykio, iš liudytojos paėmė paaiškinimą, atliko visus formalumus. Automobilių nuotraukų nedarė, nes buvo tamsu, čia buvo naktis. Bandė susisiekti su automobilio savininku, žiūrėjo duomenų bazėje, nepavyko nustatyti nei gyvenamosios vietos, nei telefono numerio.
Teismo posėdyje liudytoja R. R. parodė, jog kiekvieną dieną su E. J. važiuoja į darbą kartu, ryte į darbą, vakare iš darbo. O tą dieną, 2012-11-22, jis jai parašė, kad blogai jaučiasi, sako: „po susitikimo aš važiuosiu namo anksčiau“, ji atsakė: „gerai, jeigu blogai jautiesi, važiuok anksčiau“. Ji grįžo autobusu namo. Grįžo 18 val. ir visai netoli autobusų stotelės, visad dažniausiai kažkur stovi mašina, ją pamatė, pažiūrėjo, kad stovi vietoje mašina, tiesiog toks įpratimas patikrinti, ar užrakinta, patikrino, kad užrakinta ir parėjo namo. O ryte išėjusi į darbą važiuoti, nerado mašinos, tai tiesiog buvo šokas, galvojo, kad pavogė. E. J. serga antro tipo diabetu. Jo gydymas prieš du mėnesius buvo perkeltas į Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigą. Anksčiau jam išrašydavo vis tuos pačius vaistus, o čia persikėlus, patikrino jo sveikatą ir pasakė, tiesa, dar jo sūnus pasiūlė, nes jis mediciną studijuoja, apie naujus vaistus, kad yra tokie vaistai, kuriuos galima leisti ir galbūt pagerės. Tai jis pasitarė su daktare ir jam paskyrė leidžiamus veiksmus, paminėjo, kad pirmą mėnesį gali būti šalutinis poveikis, gali pykinti, dar kažkas tokio. E. J. nevartoja alkoholio. Tą dieną, kaip minėjo, jis parašė, kad jam blogai, kad jis blogai jaučiasi ir išvažiavo anksčiau namo, ji grįžusi namo rado jį blogos savijautos. Jis pasakojo, kad jam bloga, kad jis vėmė. Galvojau, kad gal greitąją reikia kviesti, jis pasakė: „padaryk man arbatos su cukrumi, gal labai nukritęs cukrus yra“. Arbatos, vaistų išgėrė, pagulėjo, po kiek laiko truputį palengvėjo, bet šiaip nelabai gerai jautėsi, ir iš ryto negerai jautėsi. Blaivus buvo. Tą dieną darbe su savim vaistų jis neturėjo, namuose buvo palikęs, dėl to ir grįžo. Jis nieko nepasakojo, kad kažkoks eismo įvykis nutiko. Ant jų mašinos ji nematė jokių apgadinimų. Senų nubrozdinimų buvo.
Teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, jog su E. J. pažįstamas nuo 1991 metų. Buvo susitikęs su E. J. 2012 m. lapkričio 22 d. Buvo posėdis, ilgai posėdžiavo, Vrublevskio g. 4 adresas, kontoroje, sprendė tam tikrus klausimus, užtruko ir po 15 val. išvažiavo tik. Dar tame posėdyje dalyvavo G. Š.. Susitikimo metu nebuvo vartojamas alkoholis. Nežino, ar E. J. vartoja alkoholį, kartu neteko švęsti ko nors. Paskutinius 20 metų E. J. turi problemų su cukralige ir kraujo spaudimu, ir, atrodo, truputį progresuoja šis sveikatos pablogėjimas. Minėtą dieną E. J. sunkiai jautėsi. Spaudimas jam buvo, cukrus pakilo. Nežino, ar to posėdžio metu jis turėjo vaistų. Kai išvažiavo, buvo po trijų gal penkios minutės kokios. E. J. savo darbe paliko, o jis su G. Š. išvažiavome.
Teismo posėdyje liudytojas G. Š. parodė, jog E. J. neseniai pažįsta, apie porą mėnesių. Buvo susitikime 2012-11-22, kuriame dalyvavo ir E. J.. Atsimena tą susitikimą. Tai buvo komerciniais tikslais susitikimas. Susitiko apie 11 val., o baigė po trijų maždaug. Susitikimo metu nebuvo vartojamas alkoholis. To susitikimo metu dar J. G. dalyvavo. Mano, kad gal sirguliavo E. J., tokia būsena neaiški jo buvo. Jis neužsiminė apie savo sveikatos būklę, bet matėsi, kad žmogui negera. Kai žmogui negera, matosi iš veido.
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – S.Nėries g. 109, Vilniuje, automobilių Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas (b. l. 12-13), automobilio Opel Vectra apgadinimai: 0,6-0,7 m aukščio, 0,7 m ilgio kairės pusės priekinių durelių ir sparno nubrozdinimai, automobilio VW Passat apgadinimai: 0,8-0,86 m aukščio 0,38 m ilgio kairės pusės galinio sparno nubrozdinimas (b. l. 5).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: 0,6-0,7 m aukščio, 0,7 m ilgio kairės pusės priekinių durelių ir sparno nubrozdinimai (b. l. 6).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad E. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jis pats nurodė, jog įvykio neprisimena, tuo metu grįžo namo vairuodamas automobilį, jį pastatinėjo į aikštelę, jam buvo bloga, tačiau nukentėjusioji D. J. aiškiai parodė, jog matė patį įvykį, t.y. automobilių kontaktą, automobilį tuo metu vairavo E. J.. Po autoįvykio išėjusi į lauką rado, jog jos automobilis apgadintas. Liudiję teisme pareigūnai parodė, kad abiejų automobilių apgadinimų aukščiai sutampa, skirtumas dėl nurodytų schemoje ir automobilio apžiūros akte cm gali būti dėl nelygaus asfalto, automobilis juda, vyksta amortizacija. E. J., kaip minėta, teigė, jog tą dieną jam buvo bloga, serga cukriniu diabetu, toks blogumo pojūtis pasireiškė dėl pakeistų vaistų poveikio, alkoholio nevartojo. Iš rašytinės bylos medžiagos, t.y. eismo įvykio schemos, automobilio apžiūros akto matyti, jog automobilių apgadinimai yra būtent tose dalyse, tarp kurių vyko automobilių kontaktas. Patį automobilių kontakto pobūdį detaliai papasakojo nukentėjusioji, prieštaravimų tarp jos parodymų ir minėtos rašytinės bylos medžiagos nėra. Paties įvykio neneigė ir E. J., jis tik nurodė, jog neprisimena paties įvykio dėl buvusios savijautos.Pažymėtina, jog ši jo nurodyta sveikatos būklės aplinkybė nešalina jo atsakomybės dėl autoįvykio, nes tokiu atveju jis galėjo nevairuoti automobilio, važiuoti namo su taksi ar paprašyti, kad kas nors kitas jį pavežtų. Tuo labiau, jog sėsti už vairo, esant prastai sveikatai, yra pavojinga. Taigi, E. J. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo įrodyta iš dalies jo paties parodymais, nukentėjusiosios D. J., liudytojų D. P., A. K. parodymais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu.
E. J. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo inkriminuota Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalis. Jeigu, Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padaromas dėl neatsargumo, tai ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Šiuo atveju paties E. J., liudytojų R. R., J. G., G. Š. bei E. J. pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, jog jis serga cukriniu diabetu, buvo pakeistas gydymas, tą dieną blogai jautėsi, jokio alkoholio nevartojo. Nukentėjusioji ir policijos pareigūnas patvirtino, jog prie E. J. automobilio buvo privemta, po eismo įvykio jis parėjo namo, automobilį pastatęs toje pačioje aikštelėje, niekur kitur nesišalino, tuo metu negalėjo žinoti, jog jį pro langą mato nukentėjusioji, tai lyg ir pasišalinti galėjo manydamas, jog niekas jo nematė, bet to nepadarė, automobilį paliko stovėti toje pačioje aikštelėje. Šiuo atveju teismas tiki E. J. versija, jog dėl sveikatos būklės jis galėjo nesuprasti (nesusiorientuoti) atsitrenkęs su savo vairuojamu automobiliu į kitą automobilį, juk ir nukentėjusioji parodė, jog kontaktas tarp automobilių nebuvo stiprus, kaip minėta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padaromas dėl neatsargumo, tačiau tai rodo, jog nebuvo jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo prieš E. J. nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. E. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį: automobiliai apgadinti stovėjimo aikštelėje, bandant pastatyti automobilį, pažeidimas neatsargus, baigtas, atsižvelgiama į pačius automobilių apgadinimus, į E. J. atsakomybę sunkiančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo asmenybę: 56 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, išsiskyręs, turi tris suaugusius vaikus, gyvena su drauge, turi pastovią gyvenamąją vietą, padeda motinai, sergančiai vėžiu, brolis neįgalus, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, ne kartą ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1975 metų, duomenų apie teistumą nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina maksimali sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
skirti E.J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 200 Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo prieš E. J. nutraukti.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.