Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 20 d., 13.20 val., Kaune, Vytauto pr. 12, esančiame „Stoties turguje“ atliekant patikrinimą pagal Kauno apskrities VMĮ viršininko pavedimą NR. FR1043-4812 nustatyta, kad nuo prekystalio maisto produktais, vaisvandeniais prekiavo J. R.. J. R. vykdė prekybą maisto produktais, kurie priklauso R. A., R. A. nuomojamoje prekybos vietoje ir iki patikrinimo pardavė prekių už 30 Eur. J. R. verslo liudijimo neįsigijęs, individualios veiklos neįregistravęs. R. A. su J. R. darbo sutarties nesudaręs. R. A. veikoje yra nelegalaus darbo požymiai, apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

ATPK 272 str. 1 d. yra numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas, siekdamas užtikrinti šią asmens teisę, du kartus siuntė šaukimus į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pašto šaukimų neatsiėmė. Pažymėtina, kad proceso dalyviai be procesinių teisių turi ir procesinę pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, būti aktyvūs ir domėtis bylos eiga. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2638/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas mano, jog ėmėsi visų veiksmų užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje ir konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko be svarbios priežasties ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.). .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Paaiškinime nurodė, kad 2015-05-20 nebuvo savo darbo vietoje, nes po kojos kelio sąnario operacijos prasidėjo reabilitacinis gydymas ir asmuo turi lankytis ligoninėje „Pirmas žingsnis“. Nenorėdamas palikti stalo, paprašė J. R. pabūti jo darbo vietoje vietoje jo paties. Į gydymo įstaigą R. A. išėjo 11.40 val., grįžo 13.20 val. Iki 11.40 val. darbo vietoje dirbo pats. J. R. R. A. vadavo du kartus. R. A. jam nieko nemokėjo ir nieko nesitarė. Kada ateiti J. R. paprašė iš anksto. Pinigus kuriuos suprekiavo J. R. jam atidavė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad nuo prekystalio maisto produktais, vaisvandeniais, kurie priklauso R. A. prekiavo J. R.. J. R. verslo liudijimo neįsigijęs, individualios veiklos neįregistravęs (b. 1. 7), R. A. paaiškinimas (b. 1. 8), J. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-05-20, apie 11.30 val. R. A. prašymu (kuris yra netikras jo brolis) jis pradėjo dirbti prekyvietėje, kurioje prekiavo maisto produktais, per tą laiką suprekiavo 30 Eur. Verslo liudijimo neturi, individualios veiklos neįregistravęs. Dirbo tol, kol R. A. lankėsi gydymo įstaigoje (b. 1. 9).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad J. R. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. prekyvietėje, jo naudai, tačiau nesudarius darbo sutarties, t.y. R. A. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad R. A. iš esmės pripažino padaręs pažeidimą, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nelegalus darbas truko trumpą laiką, patį pažeidimą iš dalies lėmė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklė, be to R. A. prekybos veikla verčiasi verslo liudijimo pagrindais, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 41³ str. 1 d. minimali nuobauda, t.y. 868 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. minimali, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti už nelegaliai dirbusį J. R. – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.