Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Š. ir I. P. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

E. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 90 parų arešto ir 6 MGL dydžio bauda – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 90 parų areštu ir 6 MGL dydžio bauda, nurodant E. Š. paskirtą 90 parų arešto bausmę vykdyti pirmiau, negu laisvės atėmimo bausmę, o paskirtą 6 MGL dydžio baudą vykdyti atskirai nuo laisvės atėmimo bausmės ir arešto bausmės. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-11-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-06-30).

I. P. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-12-08 iki 2015-02-13.

Iš E. Š. ir I. P. solidariai priteista G. N. naudai 1918,86 Eur turtinei ir 724 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu K. V. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1d., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepateiktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. ir I. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal iš anksto aptartą planą, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, I. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 21 d., apie 15.33 val., telefonu „Samsung GT-E1200M“, kurio IMEI kodas (duomenys neskelbtini), su tuo metu jame naudojama SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus G. N. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jos anūku D. S., nurodžius, kad anūkas sužalojo žmogų, ir tam, kad išspręsti jos anūko kilusias teisines pasekmes, nepradedant baudžiamojo persekiojimo bei pasiūlius sumokėti tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui 15 000 Eur, suklaidintai G. N., apgaulės įtakoje patikėjus ir sutikus sumokėti jos turimus 3000 Lt ir 1050 Eur, nurodžius E. Š. prisistatyti sužalotos mergaitės giminaite vardu I. V., o E. Š. vykdant I. P. ir nenustatyto asmens nurodymus ir apie 17 val. atvykus į nukentėjusios butą, (duomenys neskelbtini), bei iš G. N. paėmus 3000 Lt ir 1050 Eur, surašius raštelį, kad pinigus gavo, pretenzijų neturi ir jį patvirtinus išgalvotu parašu bei pasirašius I. V. vardu, paskui iš gautų pinigų pasilikus 2000 Lt kaip atlygį bei likusius 1000 Lt ir 1050 Eur, vykdant I. P. ir kito nenustatyto asmens nurodymus, perdavus Visagine nenustatytam asmeniui, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo 1918,86 Eur (6625,44 Lt) vertės svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai G. N., padarydami jai 1918,86 Eur (6625,44 Lt) turtinę žalą.

I. P. apeliacinis skundas atmetamas. E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl I. P. apeliacinio skundo

Tuo tarpu tikėti nuteistojo I. P., liudytojo J. C. ir nuteistosios E. Š. parodymais, duotais 2015-02-09 ir 2015-06-17 teisiamajame posėdyje (4 t., 76-79 b.l.), nėra jokio pagrindo, nes jie yra prieštaringi ir nelogiški bei nesutampa su rašytiniais bylos įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas J. C. atžvilgiu 2015-02-27 buvo nutrauktas, nes tyrimo metu jokių duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu surinkti nepavyko (4 t., 35-36 b.l.). Be to, versija apie tai, jog nusikalstamą veiką organizavo ne I. P., o J. C., atsirado tik po to, kai nuteistajai E. Š. 2014-11-28 buvo pakeista kardomoji priemonė ir paskirtas suėmimas, o iki to laiko E. Š. duodama parodymus J. C. nei karto nepaminėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama du kartus, tiek ir teisme 2014-09-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, prisiminė visas įvykio aplinkybes ir šias aplinkybes nurodė nuosekliai, o 2015-06-17 teisiamajame posėdyje, t.y. po to, kai pakeitė savo parodymus, paaiškino, jog parodymų, duotų 2015-02-09 posėdyje, nebeatsimena (77 b.l.). Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, rodo nuteistosios baimę suklysti duodant melagingus parodymus ir dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad nusikalstamos veikos iniciatorius buvo būtent I. P.. Todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šie parodymai vertintini siekimu padėti I. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini kaip nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. P. pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d.

Apelianto I. P. gynėjas advokatas nepagrįstai teigia, kad procesas turėtų būti nutrauktas, nes jis buvo pradėtas nesant nukentėjusios skundo ar prokuroro reikalavimo, t.y., pažeidžiant BK 182 str. 4 d. nuostatas, numatančias, kad už BK 182 str. 1 d. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. BPK nustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 182 straipsnio 4 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas nukentėjusiojo reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Jeigu toks reikalavimas, kaip buvo padaryta šioje byloje (t. 1, b.l. 11), išreiškiamas policijai pateikiant pareiškimą, kolegijos nuomone, jis neprieštarauja BPK 182 straipsnio 4 dalyje numatytoms nuostatoms ir gali būti prilyginamas skundui. Taigi procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo atliekamas laikantis BPK nuostatų, nukentėjusiojo teisės reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), nebuvo pažeistos. Papildomai pažymėtina, kad jau įvykio dieną, t. y. 2013 m. spalio 21 d., iš pradžių apklausus nukentėjusiąją kaip liudytoją, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b.l. 15). Atsižvelgdama į tai, kolegija laiko, kad ji išreiškė savo poziciją dėl būtinumo vykdyti baudžiamąjį procesą: pranešė apie įvykį policijai, davė parodymus, pasirašė nutarime pripažinti ją nukentėjusiąja, vėliau dalyvavo procese pirmos instancijos teisme bei reikalavo, kad kaltinami asmenys būtų nuteisti. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, esminio BPK pažeidimo nepadarė.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas I. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Pastebėtina, kad pats apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai iš nusikalstamą veiką padariusių kaltų asmenų solidariai priteisė nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimą.

Dėl E. Š. apeliacinio skundo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai (savo noru), o ne dėl, pavyzdžiui, surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LAT nutartis Nr. 2K-212/2013 ir kt.)

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, antrą kartą duodama parodymus juos dėl dalies aplinkybių pakeitė, nurodydama, jog ne I. P., o J. C. jai skambino ir paprašė nueiti pas nukentėjusiąją paimti pinigų, nors prieš tai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, jog visus nurodymus davė būtent I. P.. Tokiu būdu nuteistoji trukdė teismui išsiaiškinti nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes bei šią veiką padariusius asmenis, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą, ir šiuo atveju tinkamai taikė BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Pagal BK 64¹ str. 1 d. baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatyta BPK 291 str. (sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais (1 dalis). Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu (2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Pirmos instancijos teismo posėdžių protokolų turinys patvirtina, jog teismo posėdžio metu buvo apklausti E. Š., I. P., K. V., nukentėjusioji bei liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai. Procesas pirmos instancijos teisme vyko ne sutrumpinto proceso, o bendra tvarka, byla nebuvo nagrinėjama ir pagreitinto proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajai E. Š. taikyti BK 64¹ str. nuostatų nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas nepagrįstu laiko ir apeliantės prašymą skirti jai švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina, kad už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pažymėtina, kad nuteistoji E. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., buvo šio nusikaltimo vykdytoja, anksčiau teista keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei (vagystes), pakartotinai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, tačiau šie teistumai pakankamo poveikio nedarė, neprivertė nuteistosios atsisakyti nusikalstamo gyvenimo būdo ir pakeisti savo elgesio. Nors nuteistoji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra įtraukta į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą, tačiau niekur nedirba, nesimoko, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, nors nuteistoji turi mažametę dukrą, tačiau pati jos neaugina (Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d, sprendimu jai motinos valdžia apribota neterminuotai). Todėl vaiko turėjimas šiuo atveju nepaneigia išvados, kad tik realiu laisvės atėmimu galima pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tik tokios rūšies bausmė bus proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir atitiks teisingumo principą.

Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės trukmė nuteistajai E. Š. buvo nustatyta netinkamai. Kaip teisingai nurodo skunde apeliantė, jai, nors ji teista tik tris kartus, buvo paskirta tokio paties dydžio bausmė kaip ir I. P., kuris teistas net 14 kartų ir savo kaltės nepripažino visiškai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nuteistajai skiriamą bausmę. Šiuo atveju teismas, skirdamas E. Š. bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad I. P. buvo pagrindinis šios nusikalstamos veikos iniciatorius, jo vaidmuo buvo aktyvus ir būtent jis įtraukė E. Š. į šio nusikaltimo darymą, be to, jis savo kaltės nepripažino visiškai ir teistas yra žymiai daugiau kartų nei E. Š., kas rodo didesnį jo pavojingumą. Tuo tarpu E. Š. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, yra teista daug mažiau kartų nei I. P., be to, ji, vykdydama šį nusikaltimą, nebuvo tokia aktyvi nusikalstamos veikos dalyvė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 90 parų arešto ir 6 MGL dydžio bauda – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 90 parų areštu ir 6 MGL dydžio bauda, nurodant visas bausmes vykdyti atskirai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks bausmių bendrinimas, kai asmeniui yra paskiriamos kelios bausmių rūšys ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma kiekvieną bausmės rūšį vykdyti atskirai, yra negalimas. Pagal BK 65 str. 2 d. teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme; bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Taigi iš šios teisės normos akivaizdu, kad nekeičiama tik bauda, o visos kitos bausmių rūšys keičiamos, todėl, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, turi būti paskiriama bendra bausmė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju galutinė subendrinta bausmė turėjo būti laisvės atėmimas ir 6 MGL dydžio bauda.

Iš teistumo pažymos matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu E. Š. buvo paskita subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, 90 parų arešto ir 6 MGL dydžio bauda, nurodant pirmiausia vykdyti arešto bausmę, o tada laisvės atėmimo bausmę ir atskirai nuo jų baudos bausmę. Jau bendrinant šį nuosprendį, arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. taisyklėmis, turėjo būti subendrinta su laisvės atėmimo bausme ir tada pridėta bauda. Tačiau to padaryta nebuvo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje bendrindamas bausmes apylinkės teismas prie už BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 m. 6 mėn.) pridėjo tik 90 parų arešto bausmę ir 6 MGL dydžio baudą, tačiau nieko nepasisakė dėl 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu. O kad ši laisvės atėmimo bausmė jau yra atlikta, byloje duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, šios, bendrinant bausmes apylinkės teismo padarytos klaidos, taisytinos.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus vienai arešto parai, Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrintina su skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį, bei E. Š. suėmime išbūtas laikas.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dėl E. Š. paskirtos neteisingos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes pakeičiamas (BPK 328 str. 1, 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 328 str. 1 p., 2 p., teismas,

nusprendžia:

pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį.

E. Š., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 2 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams ir 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį, taip pat suėmimo laiką nuo 2014-11-28 iki 2015-06-30. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-06-30.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.