Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-3828-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
A17.-3828-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03065-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Pažeidėjas
G. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-3828-1013/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03065-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, A. R.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. 2019 m. gegužės 29 d. apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilių girtumas), iš jam priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į bendrojo pagalbos centrą ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) aukšte bute gaisras. Dėl to į įvykio vietą atvyko trys ekipažai priešgaisrinės pagalbos 2-os komandos, GMP brigada ir policijos pareigūnai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Č. teismo posėdžio metu kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nepripažino. Teigė, kad tarnyba 112 nelabai gerai jį suprato telefonu, labai sunku su jais kalbėti. Nurodė, jog minėta tarnyba perklausia, jis nesuprato, ką dispečeris kalba. Jis (t.y. G. Č.) kvietė policiją, o atvažiavo gaisrininkai. Kai jis skambino, sakė, kad iškviestų policiją, nes kaimynas triukšmauja ir neduoda jam pailsėti po darbo. Buvo neblaivus. Kai jam buvo nustatomas neblaivumas, jis gerai atsimena savo veiksmus. Atvažiavusi policija pasodino jį į automobilį ir nuvežė į Algirdo g., Vilniuje.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis A. J. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad aptariamas iškvietimas buvo dėl gaisro, neva dega daugiabučiai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareigūnai išsiaiškino, kas skambino, bendravo su apie įvykį nurodžiusiu asmeniu, tai buvo G. Č., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nenorėjo bendrauti su pareigūnais. Paklausus, kodėl jis iškvietė pareigūnus, atsakė, kad jam kažką skauda ir tegul dirba tarnybos. Pranešimas iš VPK buvo dėl gaisro.

Tyrimo metu G. Č., pateikdamas rašytinį paaiškinimą, nurodė, kad telefonu 112 skambino dėl kaimynų, buvo girtas ir daugiau paaiškinti negali (b. l. 13).

Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 17.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. R. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) (pranešimo adresai), (duomenys neskelbtini) aukšte, bute gaisras. Atvykus minėtu adresu, įvykio vietoje jau buvo atvykę trys ekipažai priešgaisrinės pagalbos 2-os komandos ir GMP brigada. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad tarnybas iškvietė G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., bendraujant su juo akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, t. y. kalba buvo nerišli, svirduliavo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Į užduodamus klausimus neatsakinėjo, elgėsi neadekvačiai (mosikavo rankomis, be priežasties šypsojosi). Pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė. Į klausimą kodėl iškvietė tarnybas melagingai pranešdamas apie gaisrą, atsakė „kaimynai man trukdo gyventi“ (b. l. 5).

Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės D. C. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 18.25 val., į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus G. Č.. Jis kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, t. y. pūsti į alkotesterį Alcotest 6810. Bendraujant jautėsi iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, aplinkoje orientavosi sunkiai, svirduliavo (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 29 d. 17.42 val. Bendrajame pagalbos centre ių telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjo vardas G., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, bute gaisras. Policijos pajėgos išsiųstos 17.43 val., atvyko – 17.51 val. Pristatyti asmenys – G. Č., gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 29 d., 22.36 val., G. Č. nustatytas 1,85 promilių girtumas, 2019 m. gegužės 30 d., 00.55 val., nustatytas 1,23 promilių girtumas (b. l. 10).

Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad G. Č. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (112), garso įraše užfiksuotas G. Č. ir operatorės pokalbis (b.l. 3).

Vadovaujantis ANK 614 straipsnio 3 dalimi, šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, kai nors vieno iš padarytų administracinių nusižengimų bylą turi nagrinėti teismas, teismui perduodama nagrinėti byla ar bylos dėl visų administracinių nusižengimų.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas patraukti G. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį bei ANK 493 straipsnio 2 dalį.

ANK 493 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų Eur.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Č. savo kaltę, kad trukdė Bendrojo pagalbos centro darbą bei iškvietė specialiąsias tarnybas žinodamas, kad pagalba nereikalinga, neigė, nurodydamas, kad jis buvo ne taip suprastas. Teismas tokius jo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės, kadangi ją paneigia tiek į bylą pateikto garso įrašo, kuriame fiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Č. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis, duomenys, tiek liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymai, duoti teisme, jo tarnybinio pranešimo duomenys. Teismo posėdžio metu buvo išklausytas į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Č. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis, iš kurio girdėti, kad G. Č. iš pradžių prašo atvykti policijos pareigūnus, operatorei paklausus kokiu adresu ir kokiu tikslu, jis aiškiai nenurodo atvykimo priežasties, vėliau pokalbio metu operatorei praneša, kad vyksta gaisras; jis yra operatorės įspėjamas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą, tačiau jis prašo jo tuo negąsdinti ir toliau prašo atvykti policijos pareigūnus, pateikia duomenis, susijusius su tuo, kurioje vietoje yra gaisras, informuoja operatorę, kad tegul taip pat atvažiuoja ir gaisrininkai, nurodo, kad dega (duomenys neskelbtini) aukštas, vėliau nurodo, kad dega visi aukštai, papildomai nurodo, kad dega (duomenys neskelbtini) aukštai. Iš pokalbio girdėti, kad G. Č. vengia atsakyti į konkrečius operatorės užduodamus klausimus. Kaip matyti iš liudytoju apklausto policijos pareigūno, atvykusio pagal iškvietimą, parodymai, duoti teismo posėdžio metu, jog pranešimas iš VPK buvo gautas būtent dėl gaisro (duomenys neskelbtini) gatvėje, pareigūnams paklausus, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškvietė pareigūnus, pastarasis atsakė, kad jam kažką skauda ir ,,tegul dirba tarnybos“. Teismo posėdžio metu liudytojas taip pat patvirtino jo tarnybiniame pranešime anksčiau nurodytas aplinkybes, t. y. kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 17.45 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, bute gaisras; atvykus minėtu adresu, įvykio vietoje jau buvo atvykę trys ekipažai priešgaisrinės pagalbos 2-os komandos ir GMP brigada; aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad tarnybas iškvietė G. Č., bendraujant su juo akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, į užduodamus klausimus neatsakinėjo, elgėsi neadekvačiai (mosikavo rankomis, be priežasties šypsojosi), į klausimą kodėl iškvietė tarnybas melagingai pranešdamas apie gaisrą, atsakė „kaimynai man trukdo gyventi“. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nei realus, nei tariamas pavojus, dėl kurio būtų būtina priešgaisrinės apsaugos, policijos ar kurios nors kitos specialiosios tarnybos pagalba, G. Č. ar kitiems namo gyventojams nebuvo kilęs, dėl pagalbos buvo kreiptasi nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. melagingai, šiais veiksmais buvo trukdoma ir Bendrojo pagalbos centro darbui. G. Č. skambindamas Bendruoju pagalbos telefonu ir kviesdamas pareigūnus be priežasties, eikvojo specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarė prielaidas nukreipti policijos bei kitų pareigūnų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.

Teismas, įvertinęs ankščiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. Č. kaltė, padarius ANK 493 straipsnio 1 dalyje, ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad G. Č. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir apie kilusį gaisrą pranešė bei pareigūnus iškvietė tyčia, žinodamas, kad pagalba nebuvo reikalinga ir šiais savo veiksmais padarė ANK 493 straipsnio 1 dalyje, ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti nusižengimai, susiję su viešąja tvarka), į tai, kad nenustatyta G. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog administracinius nusižengimus padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę: ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už analogišką nusižengimą, nedirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracines nuobaudas, numatytas įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose – baudas, nustatant jų dydžius, didesnius, negu sankcijose nustatytas baudų minimumas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. Č. paskirti galutinę 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19101784775 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Jurgita Šėlienė