- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-111-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- I. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjui I. D. teisių perėmėjui L.
D.
suinteresuoto asmens atstovams R. T.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. D. teisių perėmėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-22 nutarties atnaujinti procesą civilinėje byloje ir 2008-10-09 sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo I. D. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas I. D., 2001-05-29, kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). (b.t. I; b.l. 3).
Nurodė, kad 1970 metais pasistatė gyvenamąjį namą, esantį. (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1982-03-25 d. pažymos Nr. 260 pagrindu nuosavybės teise priklausė pareiškėjui ir buvo įregistruotas ūkinėje knygoje Nr. 7 asmeninėje sąskaitoje Nr. 245. Kai 1986-07-22 d. teisinė gyvenamojo namo registracija buvo panaikinta vykdant naujų gyvenamųjų namų statybą, namas turėjo būti nugriautas, tačiau jis nugriautas nebuvo, todėl pareiškėjas iki kreipimosi į teismą dienos gyvena bei valdo gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), tačiau negali įregistruoti nuosavybės teisių į jį kadangi neišliko dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisių į minėtą namą.
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2001-06-25 dienos sprendimu pareiškėjo I. D. prašymas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo namą (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad juridinis faktas nustatytas dėl pastatų teisinės registracijos.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra 2008-03-15 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5167-10/2001 ir prašė teismo panaikinti 2001-06-25 teismo sprendimą ir I. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo namą, (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nurodė, kad LR Generalinėje prokuratūroje 2008-01-14 buvo gautas M. P. prašymas inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-5167-10/2001, nes civilinėje byloje priimtas sprendimas yra susijęs su pažeistais M. P. teisėtais lūkesčiais atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą-žemę.
Nurodė, kad I. D. už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą buvo suteikti du butai, todėl I. D. nuosavybės teisės pasibaigė dar 1986 metais.
Atsiliepimas
Pareiškėjo I. D. teisių perėmėjas L. D. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas. Įstatymas nustato 5 metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo padavimui ir šis terminas yra naikinamasis. Nepagrįstas LR Generalinės prokuratūros teiginys, kad yra kreipiamasi ginant viešąjį interesą, Vilniaus miesto savivaldybės turtinius bei kito suinteresuoto asmens, M. P. interesus. Vilniaus miesto savivaldybė niekad neturėjo jokio turtinio suinteresuotumo žemės sklypu, kuriame stovi L. D. namas, nes žemės sklypas buvo gražintas L. D. pagal LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė registrų centras atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą, neprieštaravo ir prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008-04-22 nutartimi LR Generalinės prokuratūros prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad teismo sprendimas byloje Nr. 2-5167-10/2001 buvo įtakotas pareiškėjo I. D. veiksmų, sąmoningai nuslepiant esmines faktines bylos aplinkybes, kurios paaiškėjo vėliau, atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-235-07, taip pat į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti bylos išnagrinėjimu suinteresuoti asmenys, todėl būtina ištirti bei įvertinti visas civilinėje byloje jau esančias bei naujai paaiškėjusias aplinkybes bei nustatyti ar iš tikrųjų buvo pažeistos kitų civilinės bylos baigtimi suinteresuotų asmenų teisės bei teisėti interesai, todėl vadovaudamasis teisnigumo protingumo bei sąžiningumo principais praleistą 5 metų senaties terminą atnaujino.
Šalies argumentai
Pareiškėjui I. D. mirus 2007-06-27, jo teisių perėmėjas L. D. pateikė teismui patikslintą pareiškimą ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D. nuosavybės teise valdė pastatus (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad L. D. motina M. R. įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. D. šeima. 1955-12-30 d. I. D. buvo leista įsigyti minėtą namą, o vėliau I. D. pradėjo statyti naują 156,5 kv.m. ploto gyvenamąjį namą, kuris buvo užbaigtas 1970 metais bei inventorizuotas ir įregistruotas 1A1/p indeksu. 1985-04-19 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų Vykdomojo komiteto sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas griaunamų namų sąrašas, į kurį buvo įtrauktas naujai pastatytas gyvenamasis namas, tačiau kitas gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai į griaunamų namų sąrašą įtraukti nebuvo. Vietoj griaunamo namo I. D. buvo suteiktas dviejų kambarių butas. 1998-10-30 panaikinus gyvenamojo namo teisinę registraciją, nei gyvenamasis namas, nei kiti pastatai nugriauti nebuvo. I. D. norėjo atlikti minėtų pastatų teisinę registraciją, tačiau neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens LR Generalinės prokuratūros atstovė prašė teismo pareiškėjų pareiškimą bei patikslintą pareiškimą atmesti ir nurodė, kad I. D. už gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), nugriovimą buvo suteikti du butai, todėl I. D. nuosavybės teisės pasibaigė dar 1986 metais (b.t. II; b.l. 23-26).
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. P. atstovas prašė teismo pareiškėjų pareiškimą bei patikslintą pareiškimą atmesti ir nurodė, kad už ketinamą nugriauti gyvenamąjį namą I. D. gavo iš valstybės kompensaciją – du butus (b.t. II; b.l. 23-26).
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė prašė teismo pareiškėjų pareiškimą bei patikslintą pareiškimą atmesti ir nurodė, kad I. D. už griaunamą gyvenamąjį namą gavo iš Valstybės kompensaciją, be to, jam buvo leista pačiam nugriauti visus pastatus bei minėtas statybines medžiagas panaudoti savo reikmėms (b.t. II; b.l. 23-26).
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovė prašė teismo pareiškėjų pareiškimą bei patikslintą pareiškimą atmesti ir nurodė, kad I. D. valdomus pastatus buvo nuspręsta nugriauti ir už tai I. D. buvo suteikta kompensacija – du butai (b.t. II, b.l. 23-26).
Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimas ir patikslintas pareiškimas buvo atmestas ir panaikintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-06-25 d. sprendimas bei priimtas naujas sprendimas.
Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, (duomenys neskelbtini). 1999-02-05 d. pažymą Nr. 14-22-119, L. D. namų valdos techninės apskaitos bylos nuorašą, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-04-19 d. sprendimą Nr. 139, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-04-19 d. sprendimo Nr. 139 priedėlio turinį, Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986-06-25 d. sprendimą Nr. 238 bei jo priedo turinį bei baudžiamosios bylos Nr. 10-2-235-07 medžiagą, padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimo bei patikslinto pareiškimo, kadangi kaip matyti iš visos civilinės bylos bei baudžiamosios bylos medžiagos I. D. už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą buvo suteikti du butai, todėl sprendė, jog I. D. nuosavybės teisės į minėtą namą jau buvo pasibaigusios dar 1986 metais, todėl panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-06-25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ir atmetė pareiškėjų pareiškimą bei patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str. ; 371 str. 1 d. 3 p.).
Teismas sprendė, kad kiti šalių išdėstyti argumentai bei bylose pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir pažymėjo, jog teismui priėmus naują sprendimą, ankstesni teismų sprendimai netenka teisinės galios (LR CPK 371 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjo I. D. procesinių teisių perėmėjas L. D. apeliaciniu skundu prašo teismo nutartį ir sprendimą panaikinti ir LR Generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą atmesti, atsisakant procesą atnaujinti.
Nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes proceso atnaujinimas galimas jei nuo nutarties ar sprendimo priėmimo nepraėjo daugiau kaip penki metai, išskyrus atvejį kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, o Europos žmogaus teisių teismo sprendimo, liečiančio M. P. teisių pažeidimą nėra.
Nurodė, kad teismas be pagrindo vadovavosi LR CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktais, nes šios normos reguliuoja pagrindus, kuriems esant procesas byloje gali būti atnaujintas laikantis LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.
Nurodė, kad teismo išvados, jog ankstesnis teismo sprendimas buvo įtakotas I. D. veiksmų sąmoningai nuslepiant esmines bylos aplinkybes, bei tai, kad į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti jos baigtimi suinteresuoti asmenys, neturi teisinio pagrindo, kadangi Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 3 straipsnis nustato, kad teismas privalo vadovautis įstatymais, o LR CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad praėjus daugiau kaip penkiems metams nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduotas.
Nurodė, kad teismo nutartis prieštaringa, kadangi teismas 2008-06-03 nutartyje priimti pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė, kad G. Z. ir L. Z. nėra suinteresuoti asmenys byloje, tačiau jų sesuo M. P. pripažinta suinteresuotu asmeniu.
Nurodė, kad 2008-05-27 teismas protokoline nutartimi nusprendė apklausti liudytoją H. R., tačiau jam susirgus jo taip ir neapklausė, o pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos atmetė, nors teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas, nedarbingumo pažymėjimas, todėl buvo suvaržyta pareiškėjo teisė teikti įrodymus.
Nurodė, kad teismas priėmė sprendimą atnaujinti procesą motyvuodamas, kad I. D. sąmoningai nuslėpė informaciją apie gautus butus ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors ikiteisminis tyrimas prieš I. D. buvo nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo požymių. Be to teismas netyrė visos baudžiamosios bylos medžiagos ir dėl jos nepasisakė, o pagarsino tik 3-ą bylos tomą, tuo tarpu 2-ame tome yra įrodymai, kad R. R. neturėjo ir nevaldė 4,087 ha žemės sklypo.
Nurodė, kad teisėja teismo posėdžio metu moralizavo pareiškėją, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-02-08 nutartyje Nr.2K-90-2005 pasisakė, kad teismo posėdžio metu teisėjas neturi moralizuoti teismo procese dalyvaujančių asmenų, o kaip to reikalauja įstatymas turi būti dėmesingas visiems ir reiklus proceso pažeidėjams. Teismas turi vengti visko kas gali sudaryti įspūdį, kad teisėjas yra šališkas. Pareiškėjas remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi bei CPK 21 straipsniu daro išvadą, kad tokie teismo veiksmai yra pagrindas naikinti teismo sprendimą ir nutartį.
Nurodė, kad teismas atmesdamas I. D. ir pareiškėjo L. D. pareiškimus nenurodė teisės normos kuria remdamasis tai padarė.
Nurodė, kad teismas neišsprendė pareiškėjo reikalavimų ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D. nuosavybės teise valdė pastatus, inventorinėje byloje pažymėtus (duomenys neskelbtini), tačiau teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad I. D. nuosavybės teisės į namą adresu (duomenys neskelbtini). buvo pasibaigusios dar 1986 metais, todėl panaikino Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2001-06-25 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, pareiškėjų pareiškimą bei patikslintą pareiškimą atmetė.
Nurodė, kad nustatyti pastatų valdymo asmeninės nuosavybės teise faktus galima tik tada, kai pats pastatų priklausomumo šiam asmeniui faktas buvo įregistruotas, bet registravimą patvirtinantys dokumentai yra dingę ir negalima jų atstatyti. Teismai negali nustatyti pastato valdymo asmeninės nuosavybės fakto, kai pastatas pastatytas savavališkai ar įgytas pagal sandorį pažeidžiant įstatymo reikalaujamą formą, kai pastatas nebaigtas statyti ir nepriimtas eksplotuoti, todėl gali būti nustatytas juridinis faktas, jog I. D. nuosavybės teise valdė pastatus pašilaičių kaime inventorinėje byloje pažymėtus (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
LR Generalinis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškaim išnagrinėjo byloje esančias aplinkybes ir ištyrė įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Nurodė, jog apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atnaujino procesą byloje nepagrįsti. Terminai negali būti taikomi, kad būtų apginti nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, paneigiant kitų asmenų teises. Toks CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas suformuotas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006, 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-08-17, 2005-02-07, 2006-01-16 nutarimuose konstatavo, kad ,,asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų“.
Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad teismas be teisinio pagrindimo panaikino Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2001-06-25 sprendimą ir 2008-10-09 priėmė naują sprendimą. Pareiškėjas darydamas tokią išvadą pats sau prieštarauja ir cituoja teismo motyvus, kad jo pareiškimas ir patikslintas pareiškimas atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176-179 str., 371 str. 1 d. 3 p.). Teismui atsisakius atnaujinti procesą nebūtų galimybės patikrinti 2001-06-25 priimto sprendimo teisėtumo. Suintersuotas asmuo M. P. kaip pretendentė atkurti nuosavybės teisę į žemę elgėsi sąžinigai, todėl atsirado teisėtas lūkestis, kad jos prašymas būtų išspręstas ir patenkintas.
Nurodė, kad teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teisingai sprendė, kad byloje susidarė išskirtinė teisinė situacija, todėl nesant kitos teisinės galimybės patikrinti prašyme nurodytas aplinkybes bei suinteresuotų asmenų nurodytus faktus, teismas pagrįstai vadovaudamaisis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais išsprendė praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto terminimo atnaujinimo klausimą ir priėmė nutartį atnaujinti civilinį procesą byloje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-14 civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006-05-17 civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006, 2007-11-27 civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).
Nurodė, kad nepagrįstas apelianto motyvas jog teismas nusprendė nepripažinti suinteresuotais asmenimis pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytus G. Ž., S. Z. ir L. L.. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad teismas suvaržė L. D. teises teikti įrodymus byloje. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad teismas buvo šališkas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto Savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Nurodė, kad nepagrįsti apelianto argumentai dėl teismo nutarties kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-5167-10/2001, nes tokio pobūdžio nutartys nėra skundžiamos. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad teismas buvo šališkas. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008-06-25 nutartimi pareiškėjo prašymas dėl byla nagrinėjančios teisėjos nušalinimo buvo atmestas. Teismas pagrįstai ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo bei patikslinto pareiškimo, kadangi I. D. nuosavybės teisės į ginčo namą buvo pasibaigę 1986 metais.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliaciniame skunde keliamas proceso atnaujinimo civilinėje byloje teisėtumo klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. D. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą nustatyti juridinį faktą, kad I. D. nuosavybės teise valdo namą esantį (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių minėto gyvenamojo namo teisinė registracija nebuvo atlikta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001-06-25 sprendimu pareiškėjo I. D. pareiškimą patenkino.
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, patikrinusi M. P. prašyme inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-5167-10/2001 nurodytus faktus ir pripažinti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-06-25 sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, prašė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-06-25 sprendimą bei pareiškėjo I. D. teisių perėmėjo L. D. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-22 nutartimi procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas, o 2008-10-09 sprendimu pareiškėjo I. D. ir jo teisių perėmėjo L. D. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. D. prašo panaikinti 2008-04-22 nutartį ir 2008-10-09 sprendimą, nurodydamas, jog pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti procesą, nes, sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalimi LR Generalinė prokuratūra prašymą padavė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo teismo 2001-06-25 sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad sprendimas kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nemotyvuotas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais ir juos atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši konstitucinė nuostata įtvirtinta CPK 263 staraipsnyje nustatančiame, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Taigi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą ir ją užbaigti procesiniu sprendimu, kuris įsiteisėjęs sukelia vienai iš šalių teises, o kitai pareigas.
Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pareiškime dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje nurodžius aplinkybes, sudarančias pagrindą procesą atnaujinti atsirado prielaidos, pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, patikrinti aplinkybes kurios buvo nustatytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-06-25 sprendime bei įvertinti faktines aplinkybes, kurias nurodė pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato penkerių metų naikinamąjį terminą proceso atnaujinimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad proceso atnaujinimo civilinėje byloje paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu negali būti pažeidžiamas viešasis interesas, spredžia, kad šioje civilinėje byloje dėl susiklosčiusių aplinkybių, terminas atnaujinti procesą civilinėje byloje yra galimas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo 2008-04-22 nutarties motyvais ir jų nebekartoja.
Dėl 2008-10-09 sprendimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. D. prašė teismą nustatyti juridinį faktą, kad I. D. nuosavybės teise valdo namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Atnaujinęs procesą civilinėje byloje pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo vertino tiek pareiškėjo I. D., tiek suinteresuoto asmens LR Generalinės prokuratūros nurodytas aplinkybes (CPK 183 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo 2008-10-09 sprendimo argumentais ir išvadomis (CPK 265 str. 1 d.) ir jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.), todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-22 nutartį ir 2008-10-09 sprendimą palikti nepakeistus, o pareiškėjo I. D. teisių perėmėjo L. D. apeliacinį skundą atmesti.