Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-04-29 · Civilinė byla Nr. 2A-304-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
2A-304-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03192-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Laisvė Aleknavičienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
K. B.
Trečiasis asmuo
Akmenės rajono savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2A-304-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03192-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 42; 52; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4229-569/2014, iškeltoje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Meba“, trečiajam asmeniui Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Meba“ 6000 Lt skolą, 188,62 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-17 su atsakove sudarė tiekimo sutartį dėl Paragių dvaro daržinės medinio karkaso pagaminimo, bendra sutarties suma – 58 239,46 Lt, o 2013-02-05 tiekimo sutartį dėl Paragių dvaro stoginės pagaminimo, bendra sutarties suma – 34000,00 Lt. Teigė, kad už pateiktus gaminius išrašė atsakovei 92 239,46 Lt sumos sąskaitas faktūras ir iš atsakovės ir trečiojo asmens gavo 81 000,00 Lt, 5 239,46 Lt sąskaita faktūra buvo apmokėta pateikus ieškinį teismui, tačiau liko neapmokėta 6 000 Lt sumos 2014-03-19 sąskaita faktūra. Tvirtina, kad atsakovė nesumokėjo už medieną, kuri buvo panaudota remontuojant Paragių dvaro daržinę. Iš pradžių jis su atsakove buvo sutarę, kad remontuojant daržinę ieškovas, panaudodamas savo medieną, pagamins daržinės medinį karkasą, o kitus tris restauruos, tačiau kadangi karkasas buvo nebetinkamas restauruoti, buvo pakeisti dar trys medinio karkaso vainikai, t.y. ieškovas sunaudojo daugiau medienos. Pabrėžė, kad atsakovė žodžiu žadėjo apmokėti už papildomai sunaudotas medžiagas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 5239,46 Lt skolos priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad šalys sudarė statybos subrangos sutartį ir šalys susitarė dėl galutinės konkrečios kainos, į kurią įeina visos išlaidos ir visi mokesčiai, kuriuos susimoka ieškovas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas ir nenutraukė sutarties. Pažymėjo, kad ieškovas raštu nesikreipęs į atsakovę dėl sutarties kainos pakeitimo ir, tęsdamas darbus pagal sudarytą rangos sutartį, prisiėmė tokių veiksmų riziką. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalys tarpusavio šalių atsiskaitymų suderinimo aktu suderino 5239,46 Lt skolą, su kuria sutiko ieškovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie gaminio – Paragių dvaro daržinės karkaso – priėmimo-perdavimo aktą, sprendė, jog negalima konstatuoti, jog atsakovė pažeidė atsiskaitymo terminus. Sutiko su atsakovės argumentais, kad pats ieškovas pažeidė sutarties terminus – sutartį dėl daržinės karkaso pagaminimo buvo įsipareigojęs įvykdyti iki gruodžio 1d., o sąskaitą išrašė tik 2013 m. liepos mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) K. B. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6000 Lt ir šią bylos dalį grąžinti teismui nagrinėti iš naujo arba šią ieškinio dalį tenkinti visiškai, taip pat grąžinti 117,75 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio pateikimą, dal ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus, pažeidė procesinės teisės normas, nepagrįstai negrąžino dalies žyminio mokesčio už ieškinio pateikimo ir neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad neturėjo pagrindo reikalauti skolos iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apelianto apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Meba“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal 2012-09-17 tiekimo sutartį daržinės karkasas turėjo būti pagamintas ir pateiktas iki 2012-12-01, tačiau baigtas tiekti 2013-07-16. Darbai pagal 2013-03-05 sutartį turėjo būti padaryti iki 2013-03-05, tačiau ieškovas neatliko dalį darbų už 6000 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodinėjo papildomų darbų būtinumo ir naujų vainikų pagaminimas vietoje jų restauravimo nepadidino sutarties kainos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) K. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo reikalavimo dėl tiekimo sutarčių nuostatos dėl apmokėjimo sąlygų (4.1 punktai) pripažinimo negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje suformulavo konkrečius reikalavimus: priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovas nereikalavo pripažinti negaliojančiomis sutarčių nuostatas dėl apmokėjimo sąlygų. Tai, kad ieškinyje ieškovas išreiškė savo nuomonę, kad minėta sąlyga pripažįstama negaliojančia ab initio, nesuponuoja išvados, jog teismas turėjo ieškovo nuomone vadovautis.

Be to, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nors ieškovas manė, jog sutartyje nurodyta sąlyga, siejanti atsiskaitymą su juo nuo užsakovo (atsakovės) valios, yra nesąžininga, pagal sutarties sąlygas numatyta, kad atsiskaitymo terminams turi reikšmės ir tarp šalių surašytas priėmimo-perdavimo aktas ir byloje nėra duomenų apie gaminio – dvaro daržinės karkaso – priėmimo perdavimo aktą, todėl teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog atsakovė pažeidė atsiskaitymo terminus. Teismas sutiko su atsakove, kad nepriėmus viso objekto, ji pagrįstai visiškai su ieškovu neatsiskaitė, o tarpinius mokėjimus atliko tik gera valia.

Taigi teismas iš esmės įvertino ieškovo teiginius, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Dėl rangos sutarties kainos keitimo

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

Iš šalių tiekimo (rangos) sutarčių matyti, kad šalys sutartyse nustatė konkrečią rangos darbų kainą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę, prašydamas pakeisti (padidinti) sutarties sąlygas dėl darbų kainos. Ieškovo teiginiai dėl žodinio susitarimo papildomai apmokėti naujo karkaso pagaminimą, įvertinant aplinkybes, kad šalys yra verslininkai ir buvo sudarytos rašytinė, o ne žodinė sutartis, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Be to, šalys sutartyse nustatė, kad visi sutarčių pakeitimai ir papildymai turi būti įforminami raštiškai ir patvirtinami abiejų šalių parašais ir antspaudais (7.2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors ieškovas teigia, jog atsakovė nepagrįstai neapmokėjo jo 2014-03-19 išrašytos sąskaitos faktūros, iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2014-03-31, t. y. vėliau nei buvo išrašyta minėtas sąskaita faktūra, pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą ir sutarė dėl atsakovės 5239,46 Lt skolos. Kaip minėta, ši skola bylos nagrinėjimo metu buvo sumokėta.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad pateikęs teismui 11428,08 Lt sumos ieškinį sumokėjo 343 Lt žyminį mokestį (1 tomas, 1,13 b. l.).

Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nutraukė civilinės bylos dalį dėl 5239,46 Lt skolos priteisimo, kadangi atsakovė šią sumą ieškovui sumokėjo po ieškinio teismui pateikimo (1 tomas, 75 b. l.). Teismas sprendė, kad ieškovas atsisakė šios dalies ieškinio reikalavimų.

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Esant prieš tai minėtam reglamentavimui, ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio dalis, sumokėta už 5239,46 Lt turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. 117,75 Lt (34,10 Eur) (157 Lt x 0,75).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“. Teismui netenkinus ieškovo galutinių ieškinio reikalavimų, jam pagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovui K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 34,10 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-04-24, Swedbank, AB, dalį.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Laisvė AleknavičienėRasa Bartašienė