Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Kulbienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 154,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 13 d. iš atsakovui priklausančių patalpų išsiliejo vanduo ir buvo aplietas ieškovės apdraustas butas. Dėl šio įvykio, ieškovė išmokėjo 243,00 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajam ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs tik 80,00 Eur. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2016 m. lapkričio 22 d. asmeniškai (b. l. 21). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 3-4). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė su draudėju V. K. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį ir išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2017 m. vasario 25 d. apdraustas draudėjo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) r. 2016 m. gegužės 13 d. ieškovės draustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) r., buvo aplietas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) r. (b. l. 14; 16-17). Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovui (b. l. 15). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, paskaičiavo padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 234,00 Eur draudimo išmoką. 2016 m. birželio 15 d. šalys sudarė sutartį dėl regresinės skolos už žalą grąžinimo dalimis (b. l. 5). Atsakovas įsipareigojo ieškovei 234,00 Eur žalą atlyginti dalimis pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį ieškovei tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 80,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmenų turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. CK 6.1015 straipsnis numato, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas žalą visiškai atlygino, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176–179 straipsnis), todėl atsakovui kyla prievolė atlyginti likusią nesumokėtą žalą. Ieškovės reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.263, 6.1015 straipsniai). Iš atsakovo priteistina 154,00 Eur žalos atlyginimas, 5 % dydžio procesinės palūkanos bei 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 93 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 154,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų) žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016 m. lapkričio 16 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį – ieškovės ADB „Gjensidige“, kodas 110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a. s. Nr. 45 7044 0600 0663 6998, AB SEB bankas, (banko kodas 70440), naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.