Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Č. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistojo Č. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad pagal pataisos namų pateiktą medžiagą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra 25 balai, kas laikoma, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis iki teikimo pateikimo teismui jau mėnesį laiko atlikinėjo bausmę lengviausiame resocializacijos būryje, kuriame kali asmenys už pavyzdingą ir labai gerą elgesį. Taigi, nors nuteistajam bausmės atlikimo pradžioje buvo sunku pritapti, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis analizuoja savo elgesį ir jo pasekmes, kas patvirtina, kad jis nėra toks pavojingas ir galėtų atlikti likusią bausmę atvirojoje kolonijoje.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis atvykęs atlikti bausmės į pataisos namus, nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio ir bendravimo ypatumų, todėl kyla abejonių dėl jo galimybių adaptuotis atvirojoje kolonijoje. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas ir neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, t. y. nebuvo įkalintas, todėl suprantama, kad jam atvykus į pataisos namus jo adaptacija, suvokimas naujų elgesio, bendros tvarkos ir bendravimo taisyklių buvo sudėtingas. Be to, teismas vertino aplinkybes, susijusias su adaptacija kuomet nuteistasis buvo pradedantis atlikti bausmę, tačiau ne šiuo metu, kada bausmės atlikimas jau yra įpusėjęs. Kita vertus, įstatymas nedraudžia grąžinti nuteistąjį asmenį atgal į pataisos namus, jeigu jis nesilaikys atvirosios kolonijos nustatytos tvarkos. Apibendrinant tai kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad byloje yra nurodyti tiek teigiami, tiek neigiami nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tačiau pateiktos medžiagos visuma rodo, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme ir jam neturi būti užkertamas kelias vien tik dėl jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta, gautas nuteistojo gynėjo prašymas prie baudžiamosios bylos Nr. 1S-156-449/2019 prijungti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktą 2019 m. liepos 2 d. Č. K. charakteristiką Nr. 62-2471 bei sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 3 d. medicininę pažymą Nr. 81(2)/404.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo Č. K. gynėjo skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo Č. K. gynėjo skundo argumentais ir jo papildomai pateiktais dokumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad Č. K., atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1863 redakcija) įtvirtinta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Nuteistasis Č. K. nuo 2018 m. gruodžio 4 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas 2020 m. vasario 21 d., t. y. nuteistasis Č. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, tačiau vien šių formaliųjų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. Sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų pasekmių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2019 m. gegužės 10 d. charakteristikos matyti, kad nuteistasis Č. K. charakterizuojamas patenkinamai. Pataisos namuose nuteistasis įsidarbino VĮ ,,Mūsų amatai“ pagalbinio darbininko pareigose, įgijo baldžiaus specialybę, už stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus trylika kartų paskatintas, jo bendravimo įgūdžiai geri, laisvalaikiu skaito knygas, žiūri televizijos laidas. Č. K. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 25 balai pagal OASys metodiką. Nuteistasis dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su žmona. Aukštesniojo teismo prašymu pateiktoje 2019 m. liepos 8 d. nuteitojo charakteristikoje papildomai nurodoma, kad Č. K. 2019 m. pataisos įstaigoje mokėsi ir sėkmingai baigė ,,Krautuvų vairuotojo“ neformaliojo 32 val. trukmės mokymo programą, 2019 m. gegužės 20 d. buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą įmonėje, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nuteistasis sąmoningai pasirinko gyvenimą Nuteistųjų saviraiškos centre, o tai rodo, kad jis yra nusiteikęs gyventi pilnavertį, nesusijusį su kriminaliniu pasauliu, socialų gyvenimą. Gynėjo teismui pateiktoje 2019 m. liepos 2 d. charakteristikoje Nr. 62-2471 nurodomi analogiški Č. K. charakterizuojantys duomenys. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes nuteistojo elgesys yra vertinamas per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Be išvardintų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, bausmės atlikimo metu nuteistasis Č. K. keturis kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (2014 ir 2016 metais). Nuteistojo gynėjas skunde teisingai nurodo, kad už šiuos ankstesnius pažeidimus jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai nereiškia, jog apygardos teismas, siekdamas charakterizuoti jo asmenybę, įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpio metu, nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnes nuteistojo drausmines nuobaudas. 2016 m. spalio 26 d. nuteistajam paskirta drausminė nuobauda rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, jam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Be to, Č. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, taip pat už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą. Viso proceso metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, 2019 m. gegužės 10 d. charakteristikoje nurodoma, kad jis subjektyviai analizuoja padaryto nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes, šiuo metu neigia atsakomybę už savo nusikalstamą veiką, tuo tarpu, 2019 m. liepos 8 d. pateiktoje charakteristikoje jau nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo vos per du mėnesius pasikeitusį požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas nelaiko nuoširdžiu. Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę suteikia pagrindą abejoti, ar priešingai, nei nurodoma 2019 m. liepos 8 d. charakteristikoje, nuteistasis iš tiesų padarė išvadas dėl savo padarytų nusikaltimų pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

10. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo nesuinteresuotumas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą taip pat patvirtina, kad Č. K. nesuvokia savo neteisėto elgesio pasekmių ir nesiekia jų sušvelninti. Gynėjas skunde nurodo, kad darydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis šiuo metu yra įkalintas ir jo galimybės atlyginti žalą yra ribotos. Priešingai, apygardos teismas šią aplinkybę įvertino ir nurodė, kad pagal vykdomąjį patvarkymą dėl 9 819,99 Eur išieškojimo, iš nuteistojo darbo užmokesčio išieškota 308,42 Eur (iš Turto valdymo skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad iš nuteistojo darbo užmokesčio išieškota 314,86 Eur). Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadą apie nuteistojo nesuinteresuotumą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, akcentavo nuteistojo pastangas savo noru atlyginti padarytą žalą, o ne jau atlygintos žalos dydį. Iš antstolio I. G. pažymos matyti, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija į antstolio depozitinę sąskaitą 2017 m. pervedė 119,56 Eur, 2018 m. – 120,75 Eur, 2019 m. sausio–gegužės mėn. – 70,66 Eur. Taigi, nuteistasis nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo beveik trejus metus nerodė jokio suinteresuotumo atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir tokiu būdu bent minimaliai sumažinti kilusius neigiamus padarinius. Teismui atsiųstame prašyme dėl dokumentų išreikalavimo savo nesuinteresuotumą atlyginti nukentėjusiesiems ieškinį aiškina tuo, jog tai nėra jo pareiga.

11. Aukštesniajam teismui nuteistojo gynėjas pateikė medicininę pažymą Nr. 81(2)/404, iš kurios matyti, kad nuteistasis Č. K. skundžiasi nugaros skausmais, jam diagnozuota stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, spondiliozė. Rekomenduojamas gydymas neurologo priežiūroje, taikant reabilitacines vonias, mankštą, nugaros raumenų masažą, o jeigu būklė blogėtų rekomenduotina neurologo konsultacija dėl operacinio gydymo. Pateikti duomenys iš tiesų patvirtina, kad nuteistasis turi stuburo sveikatos problemų, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog nuteistajam rekomenduotinas gydymas negali būti užtikrintas tomis sąlygomis, kuriomis jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

12. Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad Č. K. buvo nuteistas už itin pavojingo nusikaltimo padarymą, kad nuteistasis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kad jis lengvojoje grupėje bausmę atlieka dar tik nuo 2018 m. gruodžio 4 d., darytina išvada, jog apygardos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytos abejonės nuteistojo Č. K. pasiryžimu keisti savo elgesį yra pagrįstos. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis Č. K. šiuo metu yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir motyvuotas savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl šios priežasties šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistojo Č. K. perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą.

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Č. K. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.