Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-306-246/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-20
Bylos Nr.
1-306-246/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00008-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Nukentėjusysis
I. A., V. S.
Kaltinamasis
A. L.
Advokatai
Kristina Česnauskienė, Jelena Koltakova
Baudžiamoji byla Nr. 1-306-246/2015Proceso Nr. 1-20-9-00008-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;1.2.4.5.;1.2.4.8.2.;2.3.6.4.4. 2.1.15.3.3.1.;2.1.15.3.3.3.;2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiesiems I. A., V. S., jų atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei Jelenai Koltakovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neįgalus, darbingas 30%, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d., 140 str. 1d. aprašytų 2014 m. birželio 14 d. kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. lapkričio 9 d., apie 18 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. S. du kartus į galvą bei du kartus į kaktą, padarydamas kraujosruvas viršugalvyje, kaktos kairėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1d., padarymu.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje (Kaune, Linksmoji g. namo Nr. 5, kieme) tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai I. A. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žande, pereinant į pažandę, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame žaste, dešinio smilkininio - apatinio žandikaulio sąnario panirimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė I. A. sveikatą, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., padarymu.

Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK ) 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajame akte įrodymais įvardinti duomenys atmestini LR BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2-4 p. pagrindu.

Įrodymų tyrimas ir jų analizė.

Kaltinamojo parodymai.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-11-09, apie 18 valandą vedžiodamas gatve šuniuką, sutiko iš žvejybos grįžtantį savo pažįstamą A. S.. Kartu su juo ėjo link jo namų, nesu buvo pakeliui. Nebuvo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kieme. A. S. įėjus į savo namo kiemą, jis su šuniuku buvo viduryje Linksmosios gatvės, apie tris metrus nuo kiemo vartelių. Nepažįsta nei V. S., nei I. A.. Namo, (duomenys neskelbtini) , Kaune, kieme buvo daug žmonių, kurie puolė namo sugrįžusį A. S.. A. S. jis pažįsta, kartais su juo žvejoja. Pamatęs, kad žmonės puola A. S., jis paklausė ar nesigėdija visi pulti vieno žmogaus. Kai jis tai pasakė, į gatvę išbėgo V. S., kuris jį pastūmė, pasakydamas, kad dingtų iš ten. Trinktelėjo, nuo V. S. smūgio jis nukrito ant gatvės, o kai nukrito, gatvėje buvo sumuštas iš Linksmosios g. kiemo išbėgusių asmenų. Jis, atsistodamas ir besigindamas, kažką nustūmė ir tiek. Įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholio. Jis nebuvo įėjęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, kiemą. Smūgių nesudavė, tik pastūmė V. S. ar kažkurį kitą asmenį, buvusį arčiausiai jo, po to, kai buvo pargriautas gatvėje. Tuo metu, kai gatvėje jis buvo puolamas, matė Linksmosios gatvėje moteriškę, vaikščiojančią su šuniuku. Jis laukė policijos, jautėsi pats nukentėjęs. Kai atvyko policija, jį kartu su A. S. išvežė į nuovadą. Kai A. S. įėjo į savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) , kiemą, jį užpuolė artimieji, todėl jis ir pasakė, ar neturi gėdos visi pulti ant vieno žmogaus. Vėliau, jau po įvykio, kai policija pradėjo jį kaltinti, jo duktė parašė skelbimą, prašė atsiliepti mačiusius įvykį. Į skelbimą atsiliepė moteris, įvykio vakarą vedžiojusi šuniuką, jos vardas Ž. Nusikaltimo jis nedarė. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Įvykio metu neblaivus buvo ir A. S..

Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas konstatuoja, kad jo parodymai yra nuoseklūs: tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis davė tokius pačius parodymus, taip pat ir akistatos su nukentėjusiuoju V. S. metu (t. 1, b. l. 119-121), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 119-121). Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. parodymai nėra nuoseklūs. Tai aptariama toliau, prieš tai aprašius ir aptarus liudytojo A. S. bei liudytojų – policijos darbuotojų, parodymus. A. S. yra nukentėjusiųjų tėvas, dalyvavo įvykyje, tačiau kaltinamajame akte jo parodymai nebuvo aptariami.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąjį A. L. pažįsta iš matymo. Su juo kartais žvejoja, susitinka prie Neries. A. L. niekada nėra pas jį buvęs namuose. Tą dieną, kai buvo įvykis, jis susitiko su A. L. prie Panerių gatvės. Jis ėjo iš žvejybos, o kaltinamasis vedžiojo šuniuką. Tai buvo nuo jo namo per du sklypus, apie 70 metrų atstumas. Kaltinamasis iki jo namų ėjo kartu su juo. Jie kalbėjo apie žvejybą. Atėjus iki jo namų, kaltinamasis su šuniuku nuėjo tolyn link savo namų, o jo žmona I. S., dukra I. A., sūnus V. S., anūkas R. A. neleido į namus jam įeiti sakydami ,,eik į katilinę miegoti“. Jis pasakė, kad yra namo savininkas, kaip jo gali neleisti namo. Nuo to viskas ir prasidėjo. Jo į namus neįleido I. A., jo žmona I. S., sūnus V. S. ir jo anūkas R. A.. Kai minėti asmenys neleido jo namo, jie kieme susistumdė. Tuo metu jis buvo išgėręs. Pamena kaimynės sakytus žodžius ,,paleisk, tave jau policija veža“. Po kiek laiko jis pasigedo savo meškerių, todėl mano, kad laikė meškeres. Po įvykio nuvežus į policijos nuovadą, jo girtumas buvo 5,7 promilės. Ar jis pats sudavė kažkam smūgius, nepamena. Kad kaltinamasis kažką muštų jis to nematė. Jo namo kieme kaltinamasis negalėjo būti. Nieko į savo namus jis nesiveda. Kodėl jis prarado sąmonę nežino, jo sūnus jaunas, tvirtas vyras, o jis garbaus amžiaus, mano, kad sūnus galėjo jam trinktelėti. Mėnesį laiko jam skaudėjo šonkaulį po to įvykio, tačiau į medikus jis nesikreipė. Mano, kad smūgius jam galėjo suduoti sūnus, kadangi jis šiaip nekristų ant žemės be sąmonės. Šeimoje santykiai ne kokie. Po įvykio pradėjo gauti raginimus, kad perrašytų savo žmonai I. S. jam priklausantį turtą. Jis turtą paveldėjo, įgijo jį testamentu, kol mirs, nesidalins, o po jo mirties - lai dalinasi kas nori. Jis nenori gyvas būdamas kažkam turto savo perrašyti. Nuo 1967 metų jis iš tėvo paveldėjo turtą. Namas užrašytas jo vardu. Nesutinka perrašyti savo žmonai turto, kai numirs, tada ji galės tvarkytis kaip nori, o šiuo metu nieko neperrašinės. Jam atrodo, kad jo duktė I. A. savo dalį jau pasiėmė, kadangi jis jai yra davęs pusę sklypo, užstatęs savo namą dėl paskolos. Jis mano, kad visi šie įvykiai dėl turtinių santykių. Mano, kad kaltinamasis visiškai nekaltas. Pačios moterys užsipuolė, rėkavo stumdėsi. Kai tik įstatymas išėjo dėl smurto šeimoje, tik kas, iškart gąsdinimai su policija. Labai lengva sutvarkyti visus popierius, kadangi jo dukra dirba pas notarą, žino niuansus. Jis nėra gavęs jokių teismo šaukimų, žmona su dukra slėpė teismo posėdį nuo jo. Jis matė kaip kaltinamasis A. L. su šuniuku ėjo ir nuėjo, kai jis įėjo į savo kiemą. Pas jį patį yra šuniukai. Kaltinamasis ar vėliau sugrįžo atgal, to jis nematė, jam dingo sąmonė, paskui jau ,,tvarkė policija“ jį. Jis mano, kad į policijos nuovadą pristatytas, kadangi žmona - kas tik truputėlį - iš karto kviečia pareigūnus. Kai tik jis garsiau ką pasako, žmona iš karto jam sako ,,ką rėki, ką rėki tuoj pakviesiu policiją“. Jis nieko blogo nedaro, tiesiog pakelia balsą kartais, kadangi jo toks įprotis, jis garsiai kalba. Jam atrodo, kad tai kažkoks susitarimas, kad būtų iškelta byla. Jis nieko nežino kas nutiko jo dukrai, kadangi nuo jo šeimoje viską slepia. Po įvykio dukra valgydavo skystą maistą, tačiau jis žino, kad jau nuo vaikystės dukros sukandimas blogas. Kai jo dukra I. A. dar maža buvo, turėjo nešioti plokšteles, sukandimą lyginti. Ir dukra I. A., ir sūnus V. S. nešiojo jaunystėje dantyse plokštelę. Jam kaltinamasis pasakojo, kad gatvėje jį užpuolė jo sūnus ir moterys, išbėgę iš namo kiemo.

Aprašęs liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad konfliktas 2013 m. lapkričio 9 d., apie 18 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kieme kilo tarp artimųjų šeimos narių, - liudytojo A. S. ir jo žmonos I. S., jo sūnaus V. S., jo dukters I. A. ir jo anūko R. A., kad iš šio liudytojo parodymų matyti, kad kaltinamasis nebuvo įėjęs į namo, kurio kieme kilo konfliktas tarp artimųjų šeimos narių, kad konflikto metu buvo sužalotas pats A. S.. Tai sutampa su kaltinamojo parodymais, kuris tvirtina bandęs sugėdinti šeimos narius, kurie keturiese mušė vieną žmogų - A. S.. Be to, kaip aptariama toliau, policija atvyko į įvykio vietą, gavusi telefoninį pranešimą, kad „vyras muša žmoną“.

Liudytojas D. V., policijos darbuotojas, paaiškino, kad jis dirba policijos nuovadoje. Į įvykio vietą jis nebuvo nuvykęs, jis yra budėtojas, surašė tarnybinį pranešimą, būdamas komisariate. Iš kur atsirado pranešimas, kad ,,vyras muša žmoną“ reikia klausti to, kam buvo paskambinta. Kas jau būna įvesta, negali jis nieko keisti, kadangi buvo tokie žodžiai, buvo įvesta tai, kas gavo pirminę informaciją. Jei yra įrašas ,,vyras muša žmoną“, reiškia buvo gauta tokia pirminė informacija. Kai pamatė nukentėjusiąją jis prisiminė įvykį. Pamena, kad patruliai atvykę iš įvykio vietos, pristatė du asmenis, o nukentėjusią išvežė į ligoninę. Į komisariatą buvo pristatyti du asmenys, kurie paaiškino, kad vienas kitą parvedė namo, kiek pamenu, įvyko konfliktas su nukentėjusia, tas kitas iš pykčio sudavė nukentėjusiąjai per veidą. Vienas buvo nukentėjusios tėvas, o kitas kaimynas, kuris sudavė nukentėjusiąjai, kiek pamenu. Paaiškinimą jis rašė savo ranka. Rašė tai ką jam sakė kaltinamasis A. L.. Nukentėjusioji I. A. nurodė, kad sumušė ją tėvo draugas.

Liudytojas V. F., policijos darbuotojas, paaiškino, kad 2013-11-09 įvykį, vykusį (duomenys neskelbtini) Kaune, jis pamena. Prisimena, kad patruliavo su M. S., gavo pranešimą, kad vyras sumušė žmoną. Mano, kad iš VPK gavo tokį pranešimą, kad vyras žmoną muša. Atvykus į įvykio vietą bendravo su moterimi. Kai atvyko, abu vyrai buvo už vartelių. Abu vyrai buvo vežami į nuovadą. Negali pasakyti, iš kur gavo pirminį pranešimą, kad vyras muša žmoną. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji paaiškino kitokias aplinkybes. Tada vietoje išsiaiškino. Kai gauna iš centro pranešimą, vyksta į įvykio vietą aiškintis aplinkybių.

Liudytojas M. S., policijos darbuotojas, paaiškino, kad, kiek pamena dėl įvykio, kuris buvo (duomenys neskelbtini) , Kaunae, buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu moteris pasitiko, išėjo iš gyvenamo namo, paaiškino, kad ją sumušė ar kaimynas, ar tėvas. Lyg minėjo nukentėjusioji, kad sumušė ją vyras, kuris jos tėvą neblaivų parvedė namo, dėl to kilo konfliktas. Kadangi buvo pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo išvežti abu vyrai: ir kaltinamasis, ir nukentėjusiosios tėvas. Jei kaimynas būtų mušęs, nebūtų smurtas artimoje aplinkoje. Jam atrodo, kad pirminis pranešims dėl smurto artimoje aplinkoje buvo. Pamena, kad kaltinamasis turėjo šuniuką, nes dar šuniuką į kiemą parvežė, palydėjo, kad kaltinamasis pririštų namie, paliktų. Kaltinamasis vežant jį į nuovadą lyg ir minėjo, kad įvyko konfliktas su sugėrovo dukra, bet ką tiksliai kalbėjo kaltinamasis, jis pasakyti negali. Kaltinamasis pradžioje prieštaravo, nenorėjo vykti į nuovadą, klausė ,,už ką vežate“.

Žemesnės instancijos teismas

Aprašęs liudytojų - policijos darbuotojų – parodymus teismas konstatuoja, kad į (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvusią įvykio vietą atvyko, policijoje gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tai yra gavus pranešimą, kad „vyras muša žmoną“. Tik nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji paaiškino kitokias aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji I. A. nutylėjo tikrąsias įvykio aplinkybes, apie kurias parodė kaltinamasis A. L. ir nukentėjusiosios tėvas A. S.. Pranešimas policijai, kad vyras muša žmoną, tikrai buvo gautas, tai patvirtino trys policijos pareigūnai, tai nurodoma ir tarnybiniame pranešime (t.1, b. l. 3). Liudytojas M. S. parodė, kad nukentėjusioji paaiškino, kad ją sumušė ar kaimynas, ar tėvas.

Aptaręs kaltinamojo, liudytojų A. S., D. V., V. F. ir M. S. parodymus teismas daro išvadą, kad toliau aprašomi nukentėjusiųjų ir kai kurių liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Nukentėjusiojo V. S. parodymai.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad netiesa ta, ką kalbėjo kaltinamasis. Kaltinamasis greičiausiai nieko nepamena apie įvykį. Įvykio metu jam išėjus į kiemą, buvo tik jo motina, daugiau žmonių kieme nebuvo, kaip minėjo kaltinamasis. Kur buvo kaltinamasis, kai jis išėjo į kiemą pasakyti negali, tačiau mano, kad ant pirmo laiptuko įžengęs į kiemą (duomenys neskelbtini) Kaune. Jam teko išeiti į gatvę, vedė jis kaltinamąjį, sakė, kad eitų namo. Kaltinamajam smūgio nesudavė. Tai, ar kaltinamasis buvo nugriuvęs ant žemės pasakyti negali. Kaltinamasis buvo neblaivus, gal ir buvo nugriuvęs ant žemės. Kaltinamajam jis nesudavė smūgio, tačiau kaltinamasis jam sudavė smūgius, ir ne vieną. Kai kaltinamasis sudavė jam smūgius, jau buvo daugiau žmonių suėję, todėl kažkas turėjo tai matyti. Reiškia 1000 litų ieškinį, kadangi jam reikėjo važinėti po policijas, negali eiti į darbą, reikia vaikščioti į teismą. Jis suprato, kad kaltinamasis norėjo ateiti pas juos į namus, dėl to vaikščiojo aplinkui. Kai jam buvo suduotas smūgis, tuomet jis buvo kieme, ant laiptelio. Laiptelis šalia vartelių. Kaltinamasis jam smūgius sudavė jau būdamas gatvėje. A., jo tėvas, jį laikė tuomet, kai kaltinamasis jį mušė. Jis nematė, kaip jo seseriai, I. A., buvo suduoti smūgiai. Prieš šį įvykį jo sesuo nebuvo sužalota. Jam žinoma iš kitų asmenų, kas sužalojo jo seserį. Kai atvyko pareigūnai, ką kalbėjo kaltinamasis pasakyti jis negali, kadangi jam labai skaudėjo ir jis buvo kambaryje. Jis vedė kaltinamąjį nuo kiemo, kad paeitų toliau. Įvykio metu jis pats buvo vartojęs alkoholio. Kai jis vedė kaltinamąjį toliau, jo tėvas buvo kieme, jis priėjo prie tėvo ir pasakė, kad eitų kartu su draugu, kadangi namie nevartos alkoholio. Jo tėvui nieko nebuvo nutikę, nebuvo jokių priepuolių, nieko blogo. Iki įvykio jis seserį matė prieš valandą laiko namuose ir jai nebuvo nieko nutikę, ji nebuvo sužalota. Įvykio dieną namuose buvo ir jo motina, ir sūnėnas. Jo sesuo I. A. gyvena su sūnumi ir vyru, tačiau įvykio metu jos vyro nebuvo namuose, kadangi jis dirba krovinių pervežėju. Jis pats į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, tik vėliau pas ekspertus buvo. Po įvykio jis buvo darbingas.

Aprašęs nukentėjusiojo V. S. parodymus, teismas konstatuoja:

Motyvuojamoji dalis

iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis, išėjęs į gatvę, vedė kaltinamąjį ir sakė, kad jis eitų namo, kad kaltinamasis smūgius jam sudavė, būdamas gatvėje. Tai patvirtina kaltinamojo parodymus, kad jis visą laiką buvo gatvėje, į kiemą nebuvo įėjęs; kad jis nematė, kaip jo seseriai I. buvo suduoti smūgiai; kad kai kaltinamasis jam sudavė smūgius buvo daugiau žmonių suėję; kad įvykio metu pats buvo vartojęs alkoholio; kad atvykus policijai, buvo namo viduje. Iš toliau aprašomų parodymų matyti, kad apie aplinkybę, jog kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam V. S., parodė tik nukentėjusioji I. A. ir jos sūnus R. A.. Liudytoja I. S., vėliau į įvykio vietą atėję liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti kaimynai nematė, kad kaltinamasis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. S. ar nukentėjusiajai I. A..

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. S. parodymai nenuoseklūs, nesutampa su kitų proceso dalyvių parodymais, todėl negali būti laikomi įrodymais, leidžiančiais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

Nukentėjusiosios I. A. parodymai.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad įvykio dieną jos tėvas grįžo iš žvejybos, jis buvo gerokai išgėręs, vos ant kojų pastovėjo, parsivedė savo sugėrovą, draugą, jau tai daro ne pirmą kartą. Dėl to jie kenčia. Tą įvykio vakarą tėvas parsinešė butelį kišenėje. Kaltinamąjį ji matė tada pirmą kartą. Mama išėjusi į kiemą pasakė tėvui ,,nesivesi, negalima namuose girtauti“, prašė kaltinamojo išeiti iš jų kiemo. Ji to pati nematė, kadangi buvo namuose, kambaryje, vėliau išgirdusi triukšmą išbėgo pažiūrėti kas vyksta. Viskas vyko tarp gatvės ir kiemo. Kaltinamasis buvo iš gatvės pusės. Varteliai siauri, jos tėvas ant laiptelio sėdėjo, laikė jos brolį, o kaltinamasis iš viršaus trenkė į galvą jos broliui. Tėvas laikė iš apačios brolį, tempė už rūbų, o kaltinamasis trenkė iš viršaus. Tai, kad tėvas sudavė smūgius broliui to nebuvo. Kaltinamasis sudavė smūgius jos broliui. Varteliai šalia gatvės, kiemo. Gatvė aukščiau, padaryta laiptelio pakopa į kiemą. Ji pamatė, kad muša jos brolį. Laikė mobilaus ryšio telefoną rankose, sakydama, kad kviečia policiją, o tuo metu kaltinamasis mušė jos brolį, tada ir jai trenkė. Ji priėjo, pasilipo ant laiptelio, kur sėdėjo jos tėvas, tada kaltinamasis sudavė jai smūgį. Po smūgio ji nukrito. Dar dabar jaučia smūgio pasekmes, negali pagyti. Su advokate K.Česnauskiene ji bendravo, visą situaciją ji pasakė advokatei. Ikiteisminio tyrimo metu rašytame pareikšime turėjo būti parašyta ne A. S., o L., tai klaida. S., jos tėvas, vos ant kojų pastovėjo, ir jis, ir kaltinamasis abu buvo neblaivūs. Dažnai susitinka ant kelio tėvas kaltinamąjį, vartoja abu alkoholinius gėrimus žvejodami. Net įvykio metu kišenėje kaltinamasis turėjo ,,pilstuko“, pareigūnas ištraukė ir parodė, kad kaltinamasis turi alkoholio. Negali pasakyti, kodėl policijos pranešime parašyta, kad įvykis dėl to, kad „vyras muša žmoną“. Ji nesupranta, kodėl klaidingai buvo užrašyta tarnybiniame pareiškime. Įvykio metu ji buvo blaivi. Trauma jai padaryta dėl vieno smūgio. Turtinė žala padaryta dėl sužalojimo, dėl sveikatos. Viskas kainuoja dėl to reiškia tokio dydžio civilinį ieškinį. Jai gydymas tęsiamas iki šiol, nešioja ,,kabes“. Po suduoto smūgio jai reikalingi vaistai, masažai, medikų apžiūra. Gydosi iki šiol. Gulėjo ligoninėje savaitę ar dvi. Nedarbinga buvo daugiau nei mėnesį. Šiuo metu jaučia skausmus, skauda žandikaulio sąnarį, ausyje cypia. Vyras jos niekada nėra mušęs, tik tėvas jos ,,mušeika“. Prieš ją tėvas buvo pakėlęs ranką, atleido jam ne vieną kartą. Kaltinamasis nėra pas juos namuose buvęs. Pas jos tėvą lankosi vis kiti draugai, kaltinamasis ne draugas, jis tėvo pažįstamas, matyt jie kartu žvejoja. Neturėjo teisės kaltinamasis jai trenkti. Įvykio dieną, kai atvyko policija ji buvo kieme. Girdėjo pokalbį tarp policijos darbuotojų ir kaltinamojo. Tą dieną kaltinamasis nieko neaiškino pareigūnui, stumdėsi su pareigūnu, pareigūnas sakė, kad jis nustotų. Kai kaltinamąjį pareigūnai nusivedė prie tarnybinio automobilio pasikalbėti, kaltinamasis veržėsi, rodydamas savo jėgas. Ji matė, kaip jos broliui, V. S. buvo suduotas smūgis, norėjo apginti brolį. Po to įvykio ji prastai miega naktimis, gydytojai uždraudė miegoti ant šono, tik ant nugaros galėjo miegoti. Žandikaulio sąnario gijimas buvo sklandus. Kelis kartus reikėjo sąnarį atstatinėti, nes jis išnirdavo, kai valgydavo. Pradžioje turėjo šiaudeliu valgyti, trinti maistą, bandė šaukšteliais valgyti maistą. Šiuo metu gali valgyti kietesnį maistą. Po sužalojimo negalėjo kramtyti maisto iki pusę metų. Ji matė, kaip jos tėvas laikė jos brolį. Kodėl tėvas laikė brolį, to pasakyti negali. Gydėsi ji pas privačius specialistus, pasirinko privačias klinikas, kadangi ji socialiai draudžiama, nemano, kad poliklinikoje galėtų jai suteikti tokią pagalbą. Kauno klinikose jai rekomendavo pas kokius specialistus geriau eiti. Visus receptus vaistams išrašė jai medikai. Visi čekiai yra pateikti į bylą.

Aprašęs nukentėjusiosios I. A. parodymus teismas konstatuoja:

iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji pati nematė, kad kaltinamasis būtų kieme; kad viskas vyko tarp gatvės ir kiemo, kad kaltinamasis buvo iš gatvės pusės; kad tėvas (A. S.) parsinešė butelį kišenėje, paskui teigdama, kad butelį kišenėje turėjo kaltinamasis; kad tėvas (A. S.) yra „mušeika“, ne kartą ją yra sumušęs, o ikiteisminio tyrimo metu rašytame pareiškime turėjo būti parašyta, kad mušė ne A. S., kaip parašyta, o L., tai klaida; kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, jog po kaltinamojo jai suduoto smūgio ji buvo nugriuvusi ant žemės, nors pirminiame pareiškime policijai, rašytame tuoj po įvykio, ji nurodė, kad po smūgio nugriuvusi nebuvo, „nes nuo smūgio atsitrenkė ir užsikabino už tvoros, dėl to nenugriuvo“ (t. 1, b. l. 5).

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios I. A. parodymai nenuoseklūs, nesutampa su kitų proceso dalyvių parodymais, todėl negali būti laikomi įrodymais, leidžiančiais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

Liudytoja I. S. parodė, kad buvo 2013-11-09 vakare, buvo jau tamsu, visi sėdėjo salone, kuris yra į kiemo pusę. Pradėjo loti jos šuniukai. Jos vyro namuose nebuvo. Ji pamatė, kad vyras kieme su svetimu žmogumi. Tas svetimas žmogus buvo jų kieme. Namų durys ir varteliai labai arti. Kaltinamasis anksčiau pas juos namuose nėra buvęs. Ji atidarė namų duris, prašė, kad išeitų kaltinamasis iš kiemo, kai jos vyras pradėjo rėkauti, neleisti kaltinamajam išeiti. Tuo metu jos sūnus išgirdo triukšmą, atbėgo į kiemą, paprašė kaltinamojo, kad šis išeitų. Kaltinamasis buvo su šuniuku. Jos šuniukai visuomet loja, kai eina kas gatve. Kadangi jos šuniukai lojo, todėl ji ir pažiūrėjo per langą. Jos sūnus išėjo į kiemą, išleido iš kambario, jos šuniukus kurie užpuolė kaltinamojo šunį. Tuo metu ji gaudė šuniukus, kad jie nesusipjautų. Nieko nematė, tik tai, kad jos vyras sėdėjo ant vartelių, sūnus prašė, kad išeitų gerti kitur, ne namie gertų. Kai viskas įvyko, po to įvykio, užsimojo dar jos sūnui. Ji nematė, kad kaltinamasis suduotų smūgį nukentėjusiems. Jos duktė I. A. prieš šį įvykį buvo sveika. Jos vyras apie įvykį sakė tiek, kad kaltinamojo jis nepažįsta, kad pirmą kartą mato jį, kad kaltinamasis jam ne draugas. Jos vyras nieko nesiaiškino, užstojo tuo metu kaltinamąjį. Įvykio metu jos vyras buvo labai girtas, buvo labai agresyvus, jis daug geria. Jos vyras nepajėgė įvykio metu jau nieko daryti, kadangi buvo neblaivus. Kai jos sūnus V. S. išėjo į kiemą, norėjo tėvą išvesti iš kiemo, jos vyras atsisėdo ant laiptelio.

Iš aprašytų liudytojos I. S., nukentėjusiųjų I. A. ir V. S. motinos bei liudytojo A. S. žmonos parodymų matyti,, kad jos sūnus V. S. ne kaltinamąjį, o savo tėvą A. S. norėjo išvesti iš kiemo, nors buvo parodžiusi, kad kaltinamasis buvo kieme, jos vyras A. S. neleido išeiti iš kiemo, kad ji nematė, kad kaltinamasis suduotų smūgius nukentėjusiesiems.

Teismas daro išvadą, kad liudytojos I. S., parodymai nenuoseklūs, nesutampa su kitų proceso dalyvių parodymais, todėl negali būti laikomi įrodymais, leidžiančiais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

Liudytojas R. A., nukentėjusiosios I. A. sūnus ir nukentėjusiojo V. S. sūnėnas parodė, kad 2013-11-09 jis išėjo į kiemą, kai išgirdo triukšmą. Išėjęs pamatė kaip buvo susikibimas tarp trijų vyrų - senelio, dėdės ir nepažįstamo asmens. Jo mama laikė rankose mobilaus ryšio telefoną. Kai jo motina pasakė, kad skambins policijai, tas nepažįstamas asmuo, kaltinamasis, žiūrėdamas jo motinai į akis, trenkė smūgį jai į veidą. Jis matė, kai kaltinamasis sudavė smūgius jo dėdei, nukentėjusiajam V. S.. Jis matė visus smūgius. Jis kieme nesistumdė, stumdėsi senelis A. S., dėdė V. S. ir nepažįstamasis, kaltinamasis. Kai išgirdo triukšmą, tuomet išbėgo į kiemą, prieš tai jis buvo pas močiutę. Pirma į kiemą išėjo jo močiutė, tada jo motina, tada jis. Kai jis išėjo į kiemą matė, kad močiutė kažką su šuniukais daro, vyrai tuo metu mušėsi. Viskas vyko tarp kiemo ir gatvės, tarp vartelių. Kaltinamasis iš gatvės pusės, o jo senelis tarp gatvės ir kiemo sėdėjo. Nukentėjęs, jo dėdė V. S. stovėjo iš kiemo pusės. Senelis iš apačios tempė dėdę, vyriškis iš viršaus, kadangi yra pakyla smogė kumščiu jo dėdei į veidą, tada atbėgo jo mama, pasakė, kad kvies policiją, kai jai sudavė kaltinamasis smūgius. Viskas vyko labai greitai, atbėgo ir kaimynai. Kaimynai visus ramino, jis tuo metu buvo prie savo mamos. Kai jo mama paskambino pareigūnams, ji sakė ,,gelbėkit, padėkit“, buvo streso būsenoje. Jam rūpėjo mama, ne kaimynai, todėl jis kaimynų ir nestebėjo. Iki kol atvyko pareigūnai, kaltinamasis daug stumdėsi, priešinosi, norėjo gal pasišalinti iš įvykio vietos. Negali pasakyti ar tuo metu kaltinamasis aiškino, kas nutiko. Ar kas laikė kaltinamąjį, jis pasakyti to negali. Nematė, kad kas suduotų kaltinamajam smūgį, nuo ko šis nukristų ant žemės. Po įvykio jo mamai kiekvieną dieną stresas, skausmai, pas medikus važinėjo, pats pirmas mėnuo buvo sunkiausias. Jo mama negalėjo po įvykio naktimis miegoti, patyrė stresą, kadangi ji lengvai pažeidžiama. Įvykio metu jo tėvas, I. A. vyras buvo išvykęs darbo reikalais. Jo dėdei po įvykio ant veido, kaktos buvo mėlynė, įbrėžimas. Kai atėjo kaimynai, kaltinamasis norėjo jau išeiti, bet kažkas jį užkalbino.

Aprašęs liudytojo R. A. parodymus teismas daro išvadą, kad jie nesutampa su anksčiau aprašytais kitų proceso dalyvių parodymais ir toliau aprašomais liudytojų parodymais. Kartu teismas konstatuoja, kad ir iš šio liudytojo parodymų matyti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo gatvėje. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusysis V. S. parodė, kad nematė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajai I. A., nes tuo metu dangstėsi veidą nuo kaltinamojo jam suduodamų smūgių, nors I. A. buvo visai šalia, o liudytojas R. A., nukentėjusiosios I. A. sūnus, teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis, jo motinai I. A. pasakius, kad ji skambins į policiją, žiūrėdamas jo motinai į akis, trenkė smūgį jai į veidą. Vertindamas nukentėjusiojo V. S. anksčiau aprašytus parodymus ir čia aptariamus liudytojo R. A. parodymus teismas daro išvadą, kad jie nesuderinami vieni su kitais.

Liudytoja D. J. Š. parodė, kad kaltinamojo A. L. ji nepažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. Kaltinamąjį ji matė pirmą kartą. 2013-11-09 ties (duomenys neskelbtini) Kaune, namu ji išgirdo triukšmą. Išbėgusi pamatė, kad garsiai šūkavo, rėkavo vyrai, pakeltu tonu. Kalbėjosi ir A., ir V., vyrai aiškinosi. A. S., V. S., I. verkė. Priėjo prie I., kuri jai pasakė ,,kad jis trenkė“, parodydama į kaltinamąjį. Kaltinamasis tada buvo gatvėje, prie tvoros, su šuniuku. Kiek metrų buvo tiksliai negalėjo pasakyti, tačiau jis buvo palei tvorą gal kokie trys metrai nuo vartelių. Dar kaltinamajam pasakė, kaip jis drįsta kelti ranką prieš moterį. Kaltinamasis tuo metu tylėjo, nieko jai neatsakė. Negali pasakyti, kas su kuo barėsi. Kaltinamasis buvo išėjęs į kelkraštį, buvo trys metrai nuo nukentėjusiųjų namų vartelių. Nematė, kad A. L. gulėtų ant žemės. Kaip ji suprato, tai kaltinamasis buvo tas žmogus, kuris atėjo pas nukentėjusiuosius, buvo svetimas. Palaukė, kol atvyks policija, policija atvyko už penkiolikos minučių, kaltinamasis stovėjo su šuniuku, labai lijo. Kai ji pažiūrėjo pro savo namų langą, šviesa degė prie nukentėjusiųjų namo, I. prie durų stovėjo, kaip suprato skambino policijai. Kur tuo metu buvo kaltinamasis ji negali pasakyti. Nukentėjusioji I. A. pasakė, kad trenkė jai. Ji žino, kad I. lankėsi pas gydytojus, ne vieną kartą buvo atsinaujinusios problemos su sveikata. Jos su . susitinka prie tvoros, prie gydytojų, kas savaitę, kas porą savaičių.

Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ji nematė, kas sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Jai atėjus į įvykio vietą, kaltinamasis kartu su šuniuku stovėjo gatvėje, maždaug už trijų metrų nuo vartelių, kad jai atėjus į įvykio vietą garsiai šūkavo, rėkavo A. S. ir V. S., aiškinosi, o kaltinamasis stovėjo atokiau gatvėje, kad ji, dar būdama savo namuose, matė, kad nukentėjusioji, būdama prie savo namo durų, skambina telefonu, - suprato, kad policijai, o kur buvo tuo metu kaltinamasis - nematė.

Teismas daro išvadą, kad liudytoja atsirado įvykio vietoje tuo metu, kai kaltinamasis buvo gatvėje, apie tris metrus nuo nukentėjusiųjų kiemo vartelių, o tuo metu tarpusavyje barėsi nukentėjusysis V. S. ir liudytojas A. S.. Šios liudytojos parodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis būtų padaręs kokius nors nusikalstamus veiksmus, tačiau šios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad jai atvykus į įvykio vietą šūkavo, rėkavo ne kaltinamasis, o nukentėjusysis V. S. su savo tėvu A. S..

Liudytoja V. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tada pirmą kartą matė jį. Įvykio metu buvo tamsu, lijo. Išėjo į kiemą, kai išgirdo klyksmą ,,gelbėkite, padėkite“. Tada su vyru ji buvo virtuvėje. Jos vyras pasakė, kad girdi Irmos balsą. Viską metę bėgo į kiemą. Jos vyras bėgo pirmas, ji paskui jį. Kieme buvo daug žmonių, I. gulėjo parkritusi ant tako. Ji turi gerą regimąją atmintį. Kaltinamasis buvo nukentėjusiųjų kieme. Ji pati matė, kad kaltinamasis buvo nukentėjusiųjų namo kieme. Tai ji sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, policijoje. Kai jie su vyru pribėgo, o jos vyras, net į kiemą neįbėgęs, dar per vartelius, per tvorą, pagriebė A. S. už striukės, ranka permetė per tvorą į gatvės pusę, pasakė ,,kas darosi, apsiraminkite“. Irmos sūnus mėgino pakelti I., I. mama ,,gainiojo“ šunį. Kaltinamojo šuo buvo kartu kieme, kartu su šeimininku. Ji matė kaip kaimynė D. išvijo kaltinamąjį iš nukentėjusiųjų kiemo. Ji yra įsitikinusi, kad kaltinamasis tikrai buvo nukentėjusiųjų kieme. Kai kaltinamasis išėjo iš nukentėjusiųjų kiemo, jis dar mėgino jos vyrą pulti. D., kaimynė, kuri vijo kaltinamąjį iš nukentėjusiųjų kiemo, nebuvo pati į kiemą įėjusi, ji žodžiu vijo kaltinamąjį. Įvykio jie nematė, kadangi atėjo vėliau, tik išgirdę triukšmą. Kai ji paklausė I. kas nutiko, ji sakė, kad jai labai skauda, nepasakojo kas mušė ją, tačiau sakė, kad jai skauda. Tai kas nutiko I. ji sužinojo vėliau, kai paskambino paklausti kas nutiko. Jai rūpėjo I. sveikata, todėl ji skambino, klausė kaip ji jaučiasi. Įvykio metu, kai atbėgo, ji nežinojo, kad I. skauda žandikaulį.

Aprašęs liudytojos V. J. parodymus teismas konstatuoja, kad šios liudytojos parodymai prieštarauja anksčiau aprašytiems ir aptartiems liudytojos D. J. Š. ir kitų proceso dalyvių parodymams. Liudytoja D. J. Š. parodė, kaip aprašyta, kad išbėgusi pamatė, kad garsiai šūkavo, rėkavo vyrai, pakeltu tonu. Kalbėjosi ir A., ir V., vyrai aiškinosi. A. S., V. S., I. verkė. Priėjo prie I., kuri jai pasakė, kad jis trenkė, parodydama į kaltinamąjį. Kaltinamasis tada buvo gatvėje, prie tvoros, su šuniuku. Kiek metrų buvo tiksliai negalėjo pasakyti, tačiau jis buvo palei tvorą, kokie trys metrai nuo vartelių. Dėl šios priežasties teismas nelaiko liudytojos V. J. parodymų, atitinkančiais objektyvią tikrovę: ji negalėjo matyti, „kaip kaimynė D. išvijo kaltinamąjį iš nukentėjusiųjų kiemo. Ji yra įsitikinusi, kad kaltinamasis tikrai buvo nukentėjusiųjų kieme. Kai kaltinamasis išėjo iš nukentėjusiųjų kiemo, jis dar mėgino jos vyrą pulti. D., kaimynė, kuri vijo kaltinamąjį iš nukentėjusiųjų kiemo, nebuvo pati į kiemą įėjusi“, pati D. J. Š. parodė, kad atėjusi į įvykio vietą kaltinamąjį pamatė stovintį gatvėje, maždaug už trijų metrų nuo įėjimo į kiemą. Kartu teismas pastebi, kad liudytoja V. J. parodė, kad nukentėjusioji I. A., jai atėjus į įvykio vietą, nesakė, kas ją sumušė, nors ji jos klausė, sakė tik, kad labai skauda.

Liudytojas S. J. parodė, kad jis gyvena Pirmūnų gatvėje, netoli nukentėjusiųjų namo. Įvykio dieną jis grįžo namo, būdamas virtuvėje išgirdo labai didelį riksmą. Iš karto pažino iš balso, kad tai I. A. balsas. Išbėgo į kiemą, pamatė, kad ten daug žmonių, kurie sugriuvę vienas ant kito kieme. Tuo metu, kai jis atėjo, I. A. stovėjo. Matė einantį A. S., paėmė jį, išsitempė už vartelių, prie tvoros, pakalbėjo su juo. A. buvo kieme tuo metu, tai gerai pamena, kadangi jis jį išsitempė už vartelių. A. S. jis iš kiemo ištempė, kadangi šis veržėsi prie žmonių, rėkavo, norėjo, kad vėl nepultų žmonių. Jis nesusigaudė, kas su kuo mušasi. A. S. tada buvo neblaivus. Pats jis nematė jokio smūgio. Kieme buvo daug žmonių. Tuo metu A. L. buvo su visais žmonėmis kieme, jis įsitikinęs. Kur buvo kaltinamojo šuniukas jis nežino. Tai, kad kaltinamasis suduotų kokį smūgį to nematė, kadangi jau vėliau atėjo. Kai kaltinamasis išėjo į gatvę, paėjo toliau, grįžo, jis pasakė, kad šis dingtų iš čia kuo greičiau. Kaltinamasis tuo buvo nepatenkintas. Kaimynė D. Š. ,,įšoko“ į jų tarpą. Kaltinamajam jokių smūgių niekas nesudavė. Gatvėje kaltinamąjį buvo apstoję žmonės, varė jį, kad jis pasitrauktų iš ten. Jis pirmas atėjo į įvykio vietą, paskui jo žmona atbėgo, tada D. Š.. Kiek žino konfliktas vyko dėl to, kad A. pasikvietė draugą, gal išgerti. Lyg pareinant iš žvejybos draugą parsivedė, dėl to gal įvyko konfliktas. Visi buvo ,,sugriuvę“ kieme, prie įėjimo į namą. Kaltinamasis buvo girtas, tai buvo matyti aiškiai. Kadangi prie jos artinosi kaltinamasis, D. ,,įšoko“ į vidurį, kad nepultų ant jo kaltinamasis. V. J. jo žmona. Jis į įvykio vietą, kaip minėjo atėjo pirmas, paskui jį atbėgo jo žmona, po to – D.. Jo žmona galėjo matyti, kad I.gulėjo ant žemės, gal jis tuo metu šnekėjo su A. prie tvoros. Nuo tvoros iki namo sienos apie 2-3 metrų atstumas. Kai atėjo suprato, kad Irmai sudavė smūgį. Kas tai padarė nematė.

Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojas nematė, kas sumušė nukentėjusiuosius, kad jam atėjus į įvykio vietą, nukentėjusioji I. A. stovėjo, kad iš kiemo jis ištempė ne ką kitą, o A. S., kadangi jis veržėsi prie žmonių, kad gatvėje kaltinamąjį A. L. buvo apstoję žmonės.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad ji gyvena Demokratų gatvėje, Kaune. Kaltinamojo nepažįsta. Matė kaltinamąjį, kai jis vaikščiojo su šuniuku. Ji buvo Linksmoji gatvėje, vaikščiojo su šuniuku. Pati matė žmogų, gulintį ant grindinio. Jį buvo užpuolę 4-5 žmonės gatvėje. Matė, kad visi išgėrę, buvo ,,balaganas“. Nuėjo, nieko nesakydama. Ji buvo viena su šuniuku, kaltinamasis taip pat su šuniuku. Matė, kad kaltinamasis gulėjo gatvėje, ant žemės. Matė žmones, matė muštynes. Matė, kad viskas vyko gatvėje. Kas vyko namo kieme ji nematė, matė tik kas vyko gatvėje. Ji matė kaip kaltinamasis gulėjo gatvėje, ant žemės, o jį mušė. Ji nuėjo, nieko negalėjo padaryti, buvo daug žmonių, visi kaip suprato, buvo neblaivūs. Matėsi, kad visi elgėsi neadekvačiai. Patvirtino, kad ji pati matė, kad kaltinamasis tikrai gulėjo ant žemės, o jį mušė vyrai ir moterys. Ji matė, kaip jaunas vyras mušė kaltinamąjį. Ji matė kaip kaltinamąjį ranka mušė, nespardė. Kaltinamojo ji asmeniškai nepažįsta, jai nėra intereso liudyti jo naudai. Ji pamatė skelbimą, kuriame ieškoma žmonių kurie galėjo matyti 2013-11-09 įvykį, todėl atsiliepė.

Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas daro išvadą, kad jos parodymai sutampa su kaltinamojo parodymais, kad jis pats buvo sumuštas. Liudytojos parodymai atitinka ir liudytojo S. J. parodymus, kad gatvėje kaltinamąjį A. L. buvo apstoję žmonės.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad kaltinamasis jos tėvas. Apie tai, kad jo tėvui iškelta baudžiamoji byla ji sužinojo pavasarį. Tai sužinojo iš savo močiutės, ji jai paskambino ir pasakė. Jos močiutė gyvena su tėčiu kartu. Kai tai sužinojo, daug su tėvu apie tai nekalbėjo, tėvas nepasakojo kas nutiko. Ji pasiūlė tėvui, kad reikia duoti skelbimą, gal kas matė įvykį ir atsilieps. Ji surašė skelbimą, kurį padavė savo tėvui. Skelbimo, kurį surašė teksto negali tiksliai atkartoti, tačiau prašė atsiliepti mačiusius įvykį, kuris vyko Linksmojoje gatvėje.

Ekspertė M. K. parodė: nukentėjusios sužalojimas toks, kuris griuvimui nebūdingas. Būtent dešinio smilkininio-apatinio žandikaulio sąnario panirimas nebūdingas griuvimui. Labiausiai tikėtinas jo atsiradimo mechanizmas, tai būtent smūgis į kairį žandą ir pažandę. Dėl smūgio į kairę veido pusę išniro dešinė apatinio žandikaulio dalis. Labiausiai tikėtinas mechanizmas - ne griūnant. Mokslinėje literatūroje niekur nėra aprašyta, kad būtent griuvimo metu ar atsitrenkimo kažkaip veidu, būtų ar panirimas, arba išnirimas. Griuvimo mechanizmas pats mažiausias kas galėjo būti. Peržiūrėjus medicininius dokumentus, I. A. nusiskundimai dėl klausos prasidėjo nuo lapkričio 22 dienos, kai buvo stacionarizuota. Išvados tiriamojoje dalyje, paskutiniu sakiniu nurodė, dėl klausos nervų pažeidimo, kad trauminė kilmė šiuo atveju abejotina, o rezoliucinėje dalyje davė kategorišką išvadą. Tiriamoji dalis nukopijuota nuo pirminės specialisto išvados, negali ji nieko keisti. Taip yra rašoma. Jei turi duomenų, tada gali duoti nepriklausomai rezoliucijoje, gali keisti net sveikatos sutrikdymo mąstą. Tiriamąją dalį nukopijavo nuo pirminės išvados, kurios negali keisti. Draudžiama tiriamąją dalį papildyti, pakeisti, yra toliau papildomi duomenys. Lokalinio akto, draudžiančio taisyti tiriamąją dalį negali įvardinti, pagal aktus draudžiama, tačiau negali pasakyti aktų mintinai. Išvadą ji gali koreguoti medicininiais dokumentais. Žandikaulio išnirimo pasikartojimas negalėjo sukelti ausies patologijos. Nuo stipraus smūgio, kai išnyra žandikaulis, tam, kad atsirastų cypimas ausyje, turi būti tiesiogiai į ausį smogta, kad būtų pažeistas klausos nervas. Duomenų apie ausų sužalojimą nėra. Arba turi būti labai sunki galvos smegenų trauma, bet nėra šiuo atveju. Ausies cypimas negalėjo nuo tokio smūgio į galvą atsirasti. Turi būti labai sunki galvos smegenų trauma. Kai duoda kažkas į pačią ausį, gali atsirasti cypimas. Dėl klausos nervų pažeidimo atsiranda prikurtimas. Kai abipusis, reikia ieškoti kitos besivystančios patologijos. Vien nuo smūgio į veidą ausyse necypia. Papildai – „Ginkobil“ susiję su atmintimi, nieko bendra neturi su žandikaulio trauma. „Xanax“ tai lengvas antidepresantas.

Iš 2013-11-12 VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvados Nr. G2937/13 (02) matyti, kad V. S. nustatytos kraujosruvos viršugalvyje, kaktos kairėje. Nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 78).

Iš 2013-11-11 VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvados Nr. G2932/13 (02), 2014-05-07 ir papildomos specialisto išvados Nr. pG1162/14(02) matyti, kad I. A. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairiame žande, pereinant į pažandę, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, dešinio smilkininio-apatinio žandikaulio sąnario panirimas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 80-81,88-89).

Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadomis dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų, tačiau teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad šiuos sužalojimus padarė būtent kaltinamasis. Apie nukentėjusiajai I. A. padarytą sužalojimą parodo tik nukentėjusioji ir jos sūnus R. A., kurių parodymai, kaip aprašyta, nėra visiškai nuoseklūs ir neatitinka kitų liudytojų parodymų. Apie nukentėjusiajam V. S. padarytą sužalojimą parodo tik nukentėjusysis ir jo sūnėnas R. A., kurių parodymai, kaip aprašyta, taip pat neatitinka kitų proceso dalyvių parodymų ir teismo nustatomų aplinkybių.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta išvadą pasirašiusi teismo ekspertė M. K. patvirtino 2013-11-11 ir 2013-11-12 duotas išvadas dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad sužalojimus padarė kaltinamasis.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 str. 1d.)

Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. ir LR BPK 44 str. 6d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltininko naudai. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms intitucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas mano, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindžiamas nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais ir liudytojo R. A. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, o be to, jie yra nenuoseklūs. Kaltinamasis aktas surašytas dviejuose lapuose. Teismui teko savo iniciatyva iškviesti ir apklausti liudytojus. Daugelio jų parodymai prieštaringi – vienų parodymai prieštarauja kitų parodymams. Nesant A. L. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1d. 1p.) baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta, o kaltinamasis išteisintinas.

Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos, kardomoji priemonė.

Civiliniai nukentėjusiųjų V. S., I. A., Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius ieškiniai kaltinamojo A. L. atžvilgiu atmestini LR BPK 115 str. 3 d. pagrindu.

Nukentėjusiųjų prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas (LR BPK 104 str. 2 d.,106 str. 1 d.).

A. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki kol įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 str.,

nusprendžia:

A. L. dėl kaltinimų pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų V. S., I. A., Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius civilinius ieškinius kaltinamojo A. L. atžvilgiu atmesti (LR BPK 115 str. 3 d.).

Nukentėjusiųjų prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti (LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 1 d.).

A. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki kol įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius