Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2018-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-444-750/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
1-444-750/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11132-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-444-750/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11132-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1.; 2.12.1.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Pankausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės r., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, ūkininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: 2017-11-16, apie 14 val.15 min., (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio, kurio metu susidūrė keturi automobiliai, iš kurių buvo jos vyrui R. R. priklausantis automobilis „Audi A4“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos dukra M. R., ji (R. R.), pildydama eismo įvykio deklaraciją, padarė rankraštinius įrašus, kuriais įtvirtino neatitinkančius tikrovės duomenis, t.y. eismo įvykio deklaracijoje ji nurodė, kad 2017-11-16, apie 14 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, ji vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastodama eismo įvykio deklaraciją.

Kaltinamoji R. R. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-11-16, apie 14val.12 val. jai paskambino dukra M. R. ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį ir kad yra sudaužytas vyrui R. R. priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykusi į įvykio vietą pamatė, kad yra susidūrę keturi automobiliai. Dukra buvo neseniai gavusi vairuotojo pažymėjimą, buvo šoke, labai išsigandusi, verkė. Automobilio į kurį atsitrenkė dukros vairuojama transporto priemonė neprieštaravo, kad ji vietoj dukros apsiimtų kaltę, šis nurodė, kad jam jokio skirtumo. Pildant deklaraciją nurodė, kad automobilį vairavo ji, tai patvirtino savo parašu. Kitą dieną ji su šio automobilio vairuotoju perpildė šią eismo įvykio deklaraciją, kurioje jau buvo įrašyta dukra M. R., o pirmąją deklaraciją sunaikino. Taip pat reikėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją su „Land Rover“ automobilio vairuotoja, pastaroji atnešė užpildytą pusę eismo įvykio deklaracijos, kur buvo surašyti jos duomenys, šioje deklaracijoje ji taip pat surašė savo duomenis ir nurodė, kad automobilį vairavo ji, o ne dukra M. R., tai patvirtino savo parašu. Dukra buvo blaivi, vairuotojo pažymėjimą turėjo, automobilis tvarkingas, visi dokumentai tvarkingi - kodėl prisiėmė kaltę sau, negali paaiškinti, tuo metu buvo šoke, buvo pasimetusi. Kai policijos pareigūnės tikrino blaivumą, ji nuėjo vietoje dukros ir blaivumas buvo nustatytas jai. Praėjus vienai dienai ir kilus nesutarimams dėl kaltės, ji su dukra pačios atvyko į policiją ir prisipažino, kad automobilį vairavo dukra. Gailisi eismo įvykio deklaracijoje nurodžiusi, kad automobilį vairavo ji, o ne dukra. Savo draudimui šios deklaracijos nepateikė, automobilio „Land Rover“ vairuotoja pateikė deklaraciją savo „Gjensidige“ draudimui (b. l. 106-108).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Liudytoja L. T. parodė, kad 2017-11-16, apie 14 val. 20 min., važiuojant Klaipėdos kryptimi, (duomenys neskelbtini) jos įmonei priklausančiu automobiliu „Land Rover freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kurio metu susidūrė jos ir dar trys automobiliai. Automobilį „Audi A4“ vairavo jauna mergina, kuri važiavo viena. Ji jaudinosi, verkė. Vėliau atvyko šios merginos mama ir matė kai ši pildė eismo įvykio deklaraciją vietoj dukters. Vėliau paaiškėjo, kad ši moteris deklaracijose nurodė, jog automobilį "Audi A4" vairavo ji, o ne jos dukra. Deklaraciją jis pateikė draudimui. Vėliau paaiškėjo , kad automobilio „Audi A4“ vairuotoja ir jos mama susikeitė, t.y. mama užpildė deklaraciją, kad ji vairavo automobilį (b. l. 65-67).

Liudytojas K. A. parodė, kad įvykio dieną, apie 14 val.00 min., važiuojant (duomenys neskelbtini) jo bendrovei priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pakliuvo į eismo įvykį, kurio metu susidūrė jo ir dar trys automobiliai. Jis atsitrenkė į automobilio „Land Rover“ galinę dalį. Kažkas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Vieno iš susidūrusių automobilių, t.y. „Audi A4“ vairuotoja buvo jauna mergina, ji buvo susijaudinusi, verkė. Ji buvo blaivi. Kai atvyko šios merginos mama, „Land Rover“ vairuotoja ją įkalbinėjo prisiminti dukros kaltę, ši moteris taip pat buvo išsigandusi ir tuo metu nurodė, kad ji vairavo automobilį „Audi A4“, o ne jos dukra. Kiek buvo užpildyta eismo įvykio deklaracijų, jis nežino, galimai iš viso trys, jis pasirašė tik ant vienos iš jų. (b. l. 71-73).

Liudytoja M. R. parodė, kad 2017-11-16, apie 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), ji vairuodama tėvui priklausantį automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kurio metu susidūrė keturios transporto priemonės. Kadangi ji neseniai buvo gavusi vairuotojo pažymėjimą ir pirmą kartą pakliuvo į eismo įvykį, dėl to buvo labai išsigando, buvo šoke. Paprašė mamos, kad ši atvyktų. Prie mamos priėjo „Land Rover“ vairuotoja ir ją įkalbinėjo, kad ši prisiimtų kaltę. Kadangi mama taip pat buvo išsigandusi ir pasimetusi, ji eismo įvykio deklaracijoje nurodė, kad automobilį vairavo ji pati. Vietoj jos mamai buvo nustatinėjamas blaivumas. Praėjus keletai dienų po šio įvykio, apie tai pačios papasakojo policijai (b. l. 77-79).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateiktoje 2017-11-16 eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog ji patvirtina, jog yra atsakinga už padarytą žalą (b. l. 81-82, 84).

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. A. 2018-03-08 tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad atliekant eismo įvykio, kurio metu (duomenys neskelbtini)susidūrė keturi lengvieji automobiliai, tyrimą, 2018-03-06 iš ERGO draudimo gauta eismo įvykio deklaracija, kuri, kaip nustatyta, yra suklastota - deklaracijoje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 2017-11-16, apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. R., kuri, kaip nustatyta, eismo įvykio metu automobilio nevairavo. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad šį automobilį vairavo jos dukra M. R.. (b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nurodyti veikos sudėties požymiai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. R. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. R. realizavo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nnenustatyta.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas funda­mentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo jos susijaudinimas dėl dukters patekimo į eismo įvykį. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamoji nusikalstamą veiką įvykdė neteista (b.l. 96), nebausta administracine tvarka (b.l. 91), Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamoji nuo 2006 m. ūkininkauja savo ūkyje. Vyras R. R. 1996 m. darbe patyrė traumą, gydėsi ir nuo 1997 metų turi neįgalumą, nedirba. Dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini). A. R. charakterizuojama kaip darbšti, stropi gera kaimynė ir pavyzdinga mama (b.l. 88). Tai rodo, kad jos asmenybės pavojingumas nėra didelis, ji nėra linkusi nusikalsti. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 300 str. 1d. padarymą sankcijoje yra numatyta bauda, kurios kurios minimalus dydis už nesunkius nusikaltimus numatytas 50 MGL (2500 Eur) ( BK 47 str. 3d. 2 p.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. R. paskyrimas nors ir minimalios baudos už jos padarytą nusikaltimą prieštarautų teisingumo principui, todėl taikant BK 54 str. 3d. nuostatas jai skirtina mažesnė nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatyta minimali bauda už nesunkius nusikaltimus. Šiuo atveju tokios baudos paskyrimas nepažeis teisingumo principo nuostatų ir bus pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai-sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, minėtai kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, ir jai paskirti 18 MGL ( 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. R. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę minėtam asmeniui paskirti 12 MGL (600 Eur) baudą, ją sumokant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 6801.

R. R. nesumokėjus baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

Kaltinamoji R. R. turi teisę, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Zimantienė