Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-390/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-12-04
Bylos Nr.: 1A-390/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jonas Algimantas Venckus, Elena Vainienė
Nuteistasis: E. T., G. Š.
Advokatai: Romas Kersnauskas, Vidmantas Jakavičius

Kategorijos

1.2.22.9Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu (BK 258 str.)
1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-390/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.9, 1.2.23.3, 1.2.23.1, 1.1.8.6.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. K. ,

teisėjų: Elenos Vainienės, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistiesiems E. T. , G. Š. ,gynėjams advokatams Vidmantui Jakavičiui, Dauriui Ašakai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. bei nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Romo Kersnausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 metams bei pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. vasario 2 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 3800 litų konfiskavimas.

E. T. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigus - 1 JAV dolerį ir 1222 litus iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

E. T. panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigus - 4600 litus, šiuos pinigus grąžinant S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

E. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų ir 6 mėnesiams bei pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 13 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, G. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2000 litų pinigų sumos konfiskavimas.

G. Š. laikinai apribota nuosavybės teisė į mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigus - 52 litus 33 centus, šį turtą paliekant saugoti Klaipėdos apskrities Vyriausiame policijos komisariate, ir nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. K. , R. S. , P. R. bei V. D. , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. ir G. Š. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tai yra:

G. Š. 2008 m. vasario 2 d., apie 20 val. 35 min., Palangoje, prie prekybos centro „IKI“, esančio Taikos g. 68 A, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo (nupirko už nenustatytą pinigų sumą) didelį kiekį - 1657,32 gramo - narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias tą pačią dieną, apie 20 val. 40 min., minėtoje vietoje, už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė nuteistajam E. T. .

Nuteistasis E. T. nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijęs iš G. Š. didelį kiekį - 1657,32 gramo - narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 21 val. 5 min. neteisėtai parsigabeno jas iš Palangos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį - 156,81 gramo – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė, kol tą pačią dieną, apie 22 val. 40 min., kratos metu minėtą dalį narkotinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kitą narkotinės medžiagos dalį - 1255,04 gramo kanapių ir jų dalių – nuteistasis E. T. tą pačią dieną, apie 21 val. 30 min. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie Klaipėdoje esančios Šaulių - Priestoties gatvių sankryžos, kur neteisėtai, už nenustatytą pinigų sumą pardavė nuteistajam A. K. .

Likusią narkotinės medžiagos dalį - 245,47 gramo kanapių ir jų dalių nuteistasis E. T. tą pačią dieną, apie 21val. 40 min. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie Klaipėdoje esančio „Baltijos autocentro“, kur neteisėtai, už 3800 litų pardavė nuteistajam R. S. .

Šiais veiksmais G. Š. ir E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. T. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. vasario 2 d. vakaro neteisėtai nešiojo su savimi striukės kišenėje amatiniu būdu pagamintą smogiamojo triuškinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą kastetą, kurį 2008 m. vasario 3 d., apie 0 val. 15 min. šį kastetą E. T. asmens kratos metu, vykusios Klaipėdos m. Vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose, Klaipėdoje, Jūros g. 1 rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, tai yra:

Po to, kai nuteistasis P. R. 2008 m. spalio 18 d., apie 12 val. 30 min. automobiliu „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie įvažiavimo į Kretingos rajone esančią sodų bendriją „Minija“ 2152 vienetus žalsvos spalvos tablečių ir jų fragmentų, su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu - 126,036 gramo - psichotropinės medžiagos MDMA, kurias prieš tai nenustatytu laiku ir vietoje jam perdavė nenustatyti asmenys, G. Š. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, iš nenustatytų asmenų, nenustatytu būdu, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo minėtas P. R. jam atgabentas 2152 vienetus žalsvos spalvos tabletes ir jų fragmentų su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu - 126,036 gramo - psichotropinės medžiagos MDMA. Šį kiekį psichotropinės medžiagos nuteistojo V. D. vairuojamu automobiliu „Ford Sierra“, v/n (duomenys neskelbtini) G. Š. neteisėtai nugabeno į nenustatytą vietą sodų bendrijoje „Minija“, pakeliui paaiškinęs automobilį vairavusiam V. D. , jog gabena psichotropinę medžiagą. Po to G. Š. nurodė V. D. šią psichotropinę medžiagą parsigabenti į savo gyvenamąją vietą. Nuteistasis V. D. , veikdamas bendrininkų grupe su G. Š. ir vykdydamas pastarojo nurodymą, 16 val. 30 min., automobiliu „Ford Sierra“, v/n (duomenys neskelbtini) minėtą psichotropinę medžiagą išgabeno iš sodų bendrijos „Minija“ ir nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur po keliolikos minučių atvyko ir G. Š. .

Nuteistiesiems G. Š. ir V. D. toliau veikiant bendrininkų grupe, V. D. G. Š. nurodymu dalį psichotropinės medžiagos - 1638 vienetus žalsvos spalvos tablečių ir jų fragmentų, kurių sudėtyje buvo 99,097 gramo psichotropinės medžiagos MDMA - paslėpė minėto gyvenamojo namo pagalbinėse patalpose ir ten neteisėtai laikė, kol 2008 m. spalio 18 d., apie 21 val. 10 min. psichotropinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią dalį psichotropinės medžiagos - 514 vienetų žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 26,939 gramo psichotropinės medžiagos MDMA - G. Š. ir V. D. G. Š. vairuojamu automobiliu „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) 17 val. 15 min. neteisėtai išgabeno iš V. D. gyvenamosios vietos ir, užvažiuodami į sodų bendriją „Minija“ bei į Kretingos miestą, atgabeno į Kretingos rajone esančio kelio Šiauliai – Palanga 129 kilometrą prie autobusų stotelės „Sodai „Minija“, kur G. Š. paketą su psichotropine medžiaga padėjo kelkraštyje ir neteisėtai laikė, kol 2008 m. spalio 18 d., apie 18 val. 30 min. įvykio vietos apžiūros metu psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, G. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį - 0,104 gramo - narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol 2008 m. spalio 18 d., apie 19 val. 25 min. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. T. prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, panaikinti, ir bylą dėl jo nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad byloje esantis kaltinamasis aktas visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jame nenurodytas tariamai įvykdyto nusikaltimo laikas, vieta, būdas ir padariniai. Be to, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant valstybinės lietuvių kalbos taisykles, jame yra daug gramatinių bei stiliaus klaidų, todėl yra visiškai nesuprantamas ir nelogiškas. Nuteistojo teigimu, šie kaltinamajame akte esantys trūkumai ir pažeidimai apsunkino jo galimybę gintis viso proceso metu.

Apeliantas pažymi, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas dviprasmiškai vertino byloje esančius įrodymus. Vienu atveju teismas konstatavo, kad negalima nustatyti, kas be E. T. ir S. S. lankydavosi ar gyvendavo jos bute, tačiau atsižvelgdamas į liudytojos parodymus, kad į šį butų buvo siunčiama korespondencija ir jai nežinomo asmens vardu, E. T. išteisino dėl neteisėto disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Kitu atveju, sprendžiant klausimą dėl E. T. kaltės neteisėtai disponuojant dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, teismas šiuos įrodymus vertino priešingai ir apeliantą pripažino kaltu padarius minėtą nusikaltimą.

Nuteistojo nuomone, teismas nevisapusiškai vertino liudytojos S. S. parodymus, kuri teismui paaiškino, kad 2008 m vasario 2 d., nuomojamame bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti pinigai priklausė jai, o daiktai - kanapės, ginklas ir kastetas priklausė E. D. . Dėl jai nesuprantamų priežasčių kratos protokole policijos pareigūnai parašė, kad minėti daiktai paimami pas E. T. . Be to, S. S. teismui parodė, kad turi H. D. rankraštį, kurį galėtų teismui pateikti, tačiau teismas nutarė, kad to daryti nėra būtina. Apelianto nuomone, toks sprendimas rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir nuteistojo R. S. parodymus, kuris, įtakojamas policijos pareigūnų ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo E. T. . Be to, apeliantas pažymi, kad R. S. šioje byloje atsirado tik ikiteisminio tyrimo viduryje, tai yra, po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, jog jis (E. T. ) suėmime buvo laikomas neteisėtai ir nepagrįstai, už ką Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pastarajam pasiūlė 500 litų piniginę kompensaciją.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog policijos pareigūnai vertė duoti E. T. kaltinančius parodymus, patvirtino ir nuteistasis A. K. .

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai į bausmės laiką įskaitė suėmime išbūtą laiką tik nuo 2008 m. vasario 2 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nepanaikino paskirtos kardomosios priemonės. Ši kardomoji priemonė E. T. kitoje byloje nebuvo paskirta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis). Esant šioms aplinkybėms, E. T. nuomone, į paskirtos bausmės laiką turėjo būti įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo teisme dienos.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 5 dalies 2 punkto normas, nes skiriant bausmes šioje byloje jam buvo taikomas neturinčio neišnykusių teistumų asmens statusas. E. T. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip motyvuodamas bausmės paskyrimą buvo šališkas ir siejo šią nagrinėjamą bylą su kita baudžiamąją bylą Nr. 1-68-361/2009, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliantas pažymi, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis teigia nurodęs, kam galėjo priklausyti minėtas telefono numeris, bei asmenis, kurie patvirtintų šiuos jo parodymus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir netyrė telefono atsiradimo aplinkybių, todėl priėmė neteisingą nuosprendį. E. T. neabejoja, kad tokiu būdu buvo bandoma nuslėpti galimą policijos pareigūnų atliktą telefoninių pokalbių klastojimo faktą. Šie pokalbiai, apelianto manymu, yra specialiai sumontuoti, išimti iš tikrų pokalbių konteksto, o ne surinkti įstatymo numatyta tvarka, nes sankcionuoti minėto telefono numerio pasiklausymą nebuvo galimybės, nes šis telefono numeris jam (E. T. ) nepriklausė. Nuteistajam priklausę mobiliųjų telefonų numeriai yra užregistruoti ir tai patvirtina abonentinė sutartis, tačiau šios aplinkybės teismas taip pat netyrė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto nuomone, minėti telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi teisėtai surinktais įrodymais, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Nuteistasis E. T. taip pat pažymi, kad byloje esantys 2008 m. vasario 29 d. (b. l. 6-21, t. 1) bei 2008 m. birželio 11 d. (b. l. 22-27, t. 1) operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai yra niekiniai ir jais negali būti remiamasi sprendžiant jo kaltės klausimą, nes jie surašyti klastojant jo asmens duomenis. Be to, juose užfiksuoti pokalbiai ir įvykio eiga yra nelogiški, nes priešingu atveju, policijos pareigūnai būtų jį sulaikę įvykio vietoje.

Nuteistasis nurodo, kad, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir jo asmenybę, nuosprendyje nurodydamas, kad E. T. niekur nedirba. Byloje yra pastarojo tėvo, R. T. , paaiškinimas, kuriame teigiama, kad apeliantas nuolat padėjo tėvui tvarkant verslo reikalus, o tai, jog šie duomenys neįrašyti į Sodros duomenų bazę, nėra apelianto kaltė. Be to, priešingai nei konstatuota nuosprendyje, liudytoja S. S. parodė, kad E. T. rūpinosi vaiku, tačiau nesirūpino jo motina S. S. , nes ji artimai bendravo su E. D. . Nuteistojo nuomone, įvertinus tai, kad jis yra pagrindinis mažamečio vaiko maitintojas, yra pagrindas taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau šio klausimo pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė.

Apeliaciniame skunde nuteistojo G. Š. gynėjas advokatas R. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir G. Š. išteisinti, o nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Gynėjas taip pat prašo paskirti byloje pakartotinę ekspertizę dėl rastų ir paimtų narkotinių medžiagų, siekiant nustatyti tikslų narkotinės medžiagos kiekį paimtose tabletėse.

Ginčydamas nuosprendžio dalį kurioje G. Š. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2008 m. vasario 2 d., apeliantas pažymi, kad sekimo protokole neužfiksuota, kad Palangoje G. Š. paėmė maišelį su užrašu „Maxima" ir, kad tai yra tas pats maišelis su narkotinėmis medžiagomis, kurį policijos pareigūnai rado ir paėmė Klaipėdoje, Priestoties g. 4. Be to, gynėjui nesuprantama, kokiu lietuvių kalbos terminologijos žodynu naudojantis, šiame sekimo protokole prie pokalbių įrašų skliausteliuose padaryti pokalbių paaiškinimai, kad buvo kalbama apie narkotinių medžiagų pirkimą, nurodant jų kiekį bei kainas. Nuteistieji E. T. ir G. Š. paaiškino, kad užfiksuotų pokalbių metu jie kalbėjosi apie mobiliųjų telefonų pirkimą bei kitus dalykus.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad iš 2008 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 140-( 1011 )-IS 1-1183 matyti, kad ekspertas negali atsakyti į klausimą, ar iš trijų vietų paimtos narkotinės medžiagos yra iš tos pačios partijos, tačiau teismas nuosprendyje padarė kategorišką išvadą, kad narkotinės medžiagos yra iš to paties maišelio.

Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sulaikius nuteistuosius, pas A. K. , R. S. ir E. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos visos pastarojo prieš tai iš G. Š. įsigytos kanapės. Ši išvada yra nepagrįsta, nes prieš sulaikant minėtus asmenis, niekas iš policijos pareigūnų nebuvo užėjęs į jų butus, taip pat nėra ir informacijos, kas dar be jų šiuose butuose lankydavosi.

Kaip matyti iš operatyvinių veiksmų protokolų, 2008 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., Palangoje, Taikos g., automobiliu „AUDI A3", v/n (duomenys neskelbtini) atvykęs G. Š. susitiko su nenustatytu asmeniu, atvykusiu automobiliu „VW GOLF", v/n (duomenys neskelbtini) , paėmė iš jo maišelį, po to, sėdęs į automobilį, privažiavo prie E. T. vairuojamo automobilio ir perdavė jam maišelį. Pats G. Š. pripažįsta, kad 2008 m. vasario 2 d., apie 20 val. 35 min., Palangoje, prie prekybos centro „IKI", esančio Taikos g. 68 A, buvo susitikęs su E. T. ir šio susitikimo metu jis perdavė E. T. ne kanapes, o siųstoje SMS žinutėse minimus du telefonus. Tačiau teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad telefoniniuose pokalbiuose ir SMS žinutėse ši informacija pateikiama užmaskuotai, tačiau nekyla abejonių, jog derybos tarp E. T. ir G. Š. vyko dėl 2 kilogramų narkotinės medžiagos įsigijimo, o ne dėl 2 telefonų, kaip bando aiškinti G. Š. . Ši pirmosios instancijos teismo išvada, gynėjo nuomone, yra nepagrįsta. Be to, apeliantui kyla klausimas, kodėl minėto susitikimo metu nebuvo sulaikytas G. Š. bei automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, kodėl nenustatyta, kam šis automobilis priklausė bei kas tiksliai buvo maišelyje, kurį G. Š. perdavė nenustatytas asmuo.

Gynėjas nesutinka, kad byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog G. Š. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo (nupirko už nenustatytą pinigų sumą) 1657,32 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė nuteistajam E. T. . Apeliantas nurodo, kad kvalifikuojant veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, atitinkamos medžiagos kiekio nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą bei jo atsakomybės apimtį.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad nuosprendžio dalyje dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2008 m. spalio mėn. G. Š. kaltė grindžiama liudytojų V. D. bei P. R. parodymais. Šiems nuteistiesiems ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikyti suėmimai, todėl pažadėjus, kad jiems bus prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, minėti nuteistieji davė G. Š. kaltinančius parodymus.

Gynėjas pažymi, kad šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi liudytojo R. S. parodymais, jog 2008 m. vasarą G. Š. išgabeno į Ispaniją didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias nesėkmingai ten bandė realizuoti. Tačiau apeliantas nesupranta, kuo remiantis minėtas liudytojas nurodė šias aplinkybes, nes jis teigė, kad pareigūnai į Ispaniją nuvykę nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai kontroliavo G. Š. naudojamu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamą informaciją ir ją įrašinėjo. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje išklausęs telefoninių pokalbių garso įrašus, padarė išvadą, kad šie įrašai yra labai geros kokybės, jų klausantis pagal balso intonacijas be jokio specialaus tyrimo lengvai atpažįstami G. Š. ir P. R. , liudytojo M. S. balsai. Nuteistojo G. Š. gynėjas su šia teismo išvada nesutinka.

Skundžiamajame nuosprendyje nustatyta, kad už ketinimą parduoti M. S. MDMA, G. Š. iš jo gavo 2000 litų. Apeliantas mano, kad ši aplinkybė yra visiškai neįrodyta ir teismas tik spėlioja priežastis, kodėl policijos pareigūnai galėjo nerasti minėtų 2000 litų, tai yra, kad G. Š. pinigus galėjo kažkur automobilyje paslėpti, nes gerai žinojo savo automobilio ypatumus. Gynėjas teigia, kad teismo posėdžio metu jo ginamojo niekas neklausė, kada įsigijo ir kiek laiko vairuoja automobilį, su kuriuo buvo atvykęs į įvykio vietą. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai, kaip teigiama nuosprendyje, pakankamai paviršutiniškos automobilio apžiūros metu pinigų nerado, negali būti vertinama G. Š. nenaudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. dėl šio įvykio davė neaiškius ir nekonkrečius parodymus, teigdamas, jog norėjo pirkti narkotines medžiagas sau gimtadienio proga, kuris turėjo įvykti po kelių mėnesių, taip pat nepaaiškino, kodėl tai atsisakė daryti ir kodėl jis nepareiškė pretenzijų dėl G. Š. perduotų ir netektų 2000 litų.

Apeliantui nesuprantama, kodėl G. Š. daromos nusikalstamos veikos, kurios kėlė didelį pavojų žmonių sveikatai, nebuvo nutrauktos anksčiau.

Gynėjas taip pat nesutinka, kad G. Š. buvo bendrininkų grupe padarytos nusikalstamos veikos iniciatorius.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra surinkta nuteistojo G. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl jis turi būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo E. T. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis G. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo G. Š. gynėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nekeisti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl G. Š. kaltės ir veikos kvalifikavimo, o tik sumažinti paskirtas bausmes, netaikant laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo G. Š. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, abu nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės teisingumą patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme duoti nuteistojo G. Š. parodymai, kuriuose jis visiškai pripažino savo kaltę ir patvirtino, kad visas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.

Dėl kaltinamojo akto

Iš nuteistojo E. T. apeliacinio skundo matyti, kad jis byloje esantį kaltinamąjį aktą vadina neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodytas nusikaltimo laikas, vieta, būdas ir padariniai, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punktas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant valstybinės lietuvių kalbos taisykles, jame yra daug gramatinių bei stiliaus klaidų, todėl yra nesuprantamas ir nelogiškas. Nuteistojo teigimu, šie kaltinamajame akte esantys trūkumai ir pažeidimai apsunkino jo galimybę gintis viso proceso metu.

Apeliaciniame skunde minimas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punktas numato, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis aktas yra šios bylos 6 tomo lapuose nuo 159 iki 170. Šio kaltinamojo akto antrame ir trečiame lapuose (b. l. 160-161, t. 6) nurodyta, kuo kaltinamas E. T. . Aprašant jo veiką dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo laikymo ir platinimo, detaliai ir konkrečiai išdėstyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Tas pats pasakytina ir dėl kaltinimų neteisėtai laikius šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, neteisėtai nešiojus nešaunamąjį ginklą.

Tik apibūdinant neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir nešaunamojo ginklo įgijimą, nurodyta, kad šie objektai įgyti nenustatytomis aplinkybėmis. Šioje kaltinamojo akto vietoje konkretumo trūksta, tačiau dėl to kaltinamasis aktas nėra nesuprantamas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas E. T. inkriminuotą neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytą, todėl tokia kaltinamojo akto formuluotė neturėjo įtakos jo atsakomybei. Kaltinamasis aktas surašytas aiškiai, gana taisyklinga lietuvių kalba, todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad šis aktas pažeidžia valstybinės lietuvių kalbos taisykles, jame yra daug gramatinių bei stiliaus klaidų. Kuo konkrečiai minimi trūkumai pasireiškė, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė.

Kad E. T. suprato kaltinamąjį aktą aiškiai matyti ir iš to, kad pirmosios instancijos teisme perskaičiuos kaltinamąjį aktą E. T. pareiškė, kad supranta kuo kaltinamas, o kaltu neprisipažįsta (b. l. 112, t. 7). Todėl ir nuteistojo teiginiai apie tai, kad byloje esantis kaltinamasis aktas varžė jo teisę gintis, taip pat yra nepagrįsti.

Dėl E. T. kaltės

Nėra pagrindo sutikti ir su E. T. apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingo, dviprasmiško įrodymų vertinimo.

Išteisindamas E. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „vien ginklo ir šaudmenų radimo faktas bute, kuriame kaltinamasis nuolat negyveno, o tik kartais lankydavosi, nustačius, kad šiame bute nuolat gyveno bei lankydavosi kiti asmenys, bei nesant jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, jog kratos metu rastus ginklą ir šaudmenis įgijo ir laikė būtent E. T. , nėra pakankamas E. T. kaltei inkriminuoto nusikaltimo padaryme patvirtinti“.

Pripažindamas E. T. kaltę neteisėtai disponuojant dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, teismas rėmėsi ne vien tik tuo, kad kanapės buvo rastos bute, kuriame lankydavosi ir E. T. , o bylos įrodymų visuma.

Iš R. S. parodymų matyti, kad jis sutarė su E. T. 2008-02-02 vakare susitikti „Lukoil“ degalinėje prie Klaipėdos autobusų stoties. Vėliau susitikimo vietą jie perkėlė kitur, susitardami susitikti prie „Baltic Auto“ autocentro, esančio Klaipėdos mieste, Mokyklos gatvėje. Jis su drauge pastarosios automobiliu nuvyko į sutartą vietą. E. T. privažiavo sidabrinės spalvos automobiliu „VW Golf“. Išlipus iš automobilių, E. T. padavė jam juodame šiukšlių maišelyje supakuotas kanapes, o jis padavė E. T. 3800 litų. Po to jis su drauge parvažiavo namo, ir laiptinėje buvo sulaikytas policijos. Sulaikymo metu pareigūnai pas jį rado ir paėmė kanapes. Patvirtino, kad tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad byloje esančiame operatyvinių veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuotas jo pokalbis ir susirašinėjimas SMS žinutėmis nurodytu mobiliojo ryšio telefonu su E. T. .

Apeliaciniame skunde E. T. teigia, kad R. S. jį apkalbėjo, siekdamas pats išvengti bausmės, ir kad jo parodymai įtakoti policijos pareigūnų. Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo. Parodydamas apie kanapių įsigijimą iš E. T. , R. S. apkaltina ne tik E. T. , bet tuo pačiu parodo ir apie savo nusikalstamą veiką, todėl negalima teigti, kad savo parodymais jis siekė išvengti atsakomybės. Jokie duomenys nepatvirtina ir teiginio, kad R. S. parodymus davė įtakotas policijos pareigūnų. Be to, tikėti R. S. parodymais duoda pagrindą ir tai, kad jo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytoja D. N. parodė apie tai, kad ji nuvežė R. S. susitikti su E. T. , o po to R. S. buvo sulaikytas ir pas jį rastas maišelis su kanapėmis. R. S. parodymus atitinka ir duomenys, užfiksuoti operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose. Nėra pagrįstas ir E. T. apeliacinio skundo teiginys, kad R. S. byloje atsirado tik ikiteisminio tyrimo viduryje, kai teismas buvo konstatavęs, jog E. T. buvo nepagrįstai suimtas (koks ryšys tarp to ir R. S. parodymų iš apeliacinio skundo išvis neaišku). Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad R. S. parodymus apie kanapių įgijimą iš E. (kaip vėliau paaiškėjo – iš E. T. ) davė jau 2008-02-03, t. y. jau kitos dienos ryte po sulaikymo (b. l. 6-9, t. 4).

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjui 2008-02-06 duotų A. K. parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino teisingais, matyti, kad 2008-02-02, Klaipėdos mieste, Priestoties gatvėje sulaikymo metu pas jį buvo rasta apie 1,5 kg kanapių. Šias kanapes jis nupirko iš pažįstamo vardu E.. Su pastaruoju susisiekdavo telefonu, E. numeris yra įvestas jo (A. K. ) telefone (b. l. 124-125, t. 3). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. K. atpažino E. T. kaip tą E., iš kurio sulaikymo dieną įgijo apie 1500 g kanapių (b. l. 131-132, t. 1). 2009-01-09 A. K. pareiškė, kad „prieš E. T. “ duoti jo parodymai išgauti prievarta (b. l. 60, t. 6). Pirmosios instancijos teisme jis taip pat tvirtino, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją užfiksuoti jo parodymai neteisingi, jis parodymų nedavė, o buvo pakviestas tik pasirašyti. Toks aiškinimas nėra įtikinantis. Iš pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliktos apklausos protokolo matyti, kad apklausa truko valandą, o apklausos protokolo teisingumą savo parašais patvirtino teisėja, prokuroras, A. K. , jo gynėja ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Apie jokį vertimą duoti neteisingus parodymus iki pat 2009-01-09, t. y. net 11 mėnesių A. K. niekam nesiskundė, todėl tokia jo nurodyta parodymų pakeitimo priežastis yra išgalvota, siekiant pateisinti E. T. reikiamų parodymų davimą.

Nuteistasis G. Š. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad skundžiamame nuosprendyje visos aplinkybės yra nustatytos teisingai, jis savo kaltę visiškai pripažįsta. Šis nuteistasis patvirtino, kad iš tikrųjų pagal telefoninį susitarimą 2008-02-02 Palangos mieste perdavė E. T. paketą su kanapėmis.

2008-02-29 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, 2008-06-11 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, surašytame dėl E. T. , G. Š. , A. K. ir R. S. operatyvinio sekimo 2008-02-02 nuo 18 val. 38 min. iki 21 val. 45 min., kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išanalizavo, užfiksuoti duomenys visiškai patvirtina anksčiau minėtus duomenis, kad veikdamas pagal telefonais pasiektus susitarimus, 2008-02-02 vakare E. T. Palangoje iš G. Š. gavo paketą, jį parsivežė į Klaipėdą, 21 val. 05 min. įėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po 25 min. E. T. išėjo iš šio buto ir atvažiavęs į Šaulių gatvę, priėjusiam A. K. perdavė maišelį, po ko netrukus A. K. Priestoties gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o E. T. 21 val. 40 min. atvažiavo į Mokyklos gatvę, kur susitiko su R. S. ir pakalbėję išsiskyrė. R. S. įsėdo į automobilį „Mazda“, kurį vairavo D. N. , jie abu Klaipėdos mieste, Statybininkų prospekte buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o E. T. 21 val. 45 min. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Klaipėdos mieste, Kražių gatvėje (b. l. 6-21, 22-27, t. 1).

2008-02-07 specialisto išvadoje Nr. 140-(1011)-IS1-1183 nurodyta, kad ištyrus pas A. K. , pas R. S. ir kratos metu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) rastas augalinės kilmės medžiagas, nėra galimybės nustatyti, ar tos medžiagos yra iš vienos partijos. Tačiau apibūdinant visas iš 3 skirtingų vietų paimtas augalinės kilmės medžiagas nurodyta, kad tai yra žalsvos spalvos iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga (medžiaga tyrimui gauta drėgna). Pirmosios instancijos teismas įvertino šių medžiagų kiekius, kurių suma su nedidele paklaida atitinka tą narkotinės medžiagos kiekį, dėl kurio įgijimo E. T. susitarė su G. Š. (tai matyti iš apeliacinės instancijos teisme duotų G. Š. parodymų, kad jie su E. T. telefonu sutarė, jog jis perduos E. T. 2 kg kanapių, tai maskuodami tariamu 2 mobiliųjų telefonų įgijimu ir perdavimu) ir kurį, pastarojo teigimu įgijo, taip pat įvertino kanapių dalių drėgnumą, kuris šiaip nėra būdingas laikomai narkotinei medžiagai, nes drėgna augalinės kilmės medžiaga supelytų, supūtų ar kitaip sugestų, atsižvelgė į slapto sekimo metu gautus duomenis, kad bute E. T. išbuvo 25 minutes, per kurias buvo pakankamai laiko išfasuoti gautą iš G. Š. paketą ir remdamasis visuma šių duomenų padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ir Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kratos metu rastas augalinės kilmės medžiagas laikė būtent E. T. , o ne kitas asmuo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. D. , kurį E. T. nurodo kaip asmenį, kuriam galėjo priklausyti Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) rastos kanapės, mirė 2008-07-24 ir tik po jo mirties E. T. bei jo vaiko motina S. S. bylą tiriantiems pareigūnams adresuotuose raštuose, skunduose ėmė teigti apie galimą kanapių priklausymą E. D. (b. l. 74, 83, t. 2). Toks šio teiginio atsiradimo laikas, kai E. D. nebegali būti apklaustas, ir anksčiau minėtos aplinkybės, susijusios su rastų kanapių dalių fizinėmis savybėmis ir slapto sekimo metu gautais duomenimis, duoda pagrindą teiginius apie E. D. laikyti bandymu palengvinti E. T. padėtį ir juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėtina ir tai, kad priešingai E. T. teiginiams apeliaciniame skunde, nei S. S. , nei kiti asmenys nepateikė teismui E. D. rašyto skundo, kuriame šis tariamai prisipažįsta dėl to, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) rastos kanapės yra jo. Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde neteisingai perteikia S. S. parodymus, teigdamas, kad ši teisme parodė, jog rasti bute daiktai, tarp jų ir kanapės, yra jo (E. D. ). To ši liudytoja neteigė. Ji parodė, kad „E. (D.) sakė, kad matyt tai iš senų nuomininkų, kad kažkas paliko“ (b. l. 6, t. 8). Tačiau tokią galimybę paneigia buto savininkės Z. D. parodymai, kad ankstesni (iki E. T. ir S. S. ) buto nuomininkai daiktų bute nepaliko. Tą paneigia ir rastų kanapių dalių būklė – drėgnos, bet nesugedusios, kas parodo, jog jos supakuotos neseniai.

Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visus šiuos duomenis ištyrus ir įvertinus kruopščiai ir išsamiai, jos yra logiškos ir įtikinamos. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir šališkas, atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistasis E. T. be pagrindo teigia, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ne jam. Liudytoja Z. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji nuomojo vyrui priklausantį butą, esantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini). Nuomininkų duomenis ji įrašydavo į sąsiuvinį (b. l. 123, t. 7). 2009-04-17 teismo posėdyje ši liudytoja pateikė teismui sąsiuvinį su užrašu ant viršelio „Nuoma“ (b. l. 133, t. 7). Šiame sąsiuvinyje yra įrašai, kad nuomininkai E. ir S. T. pradėjo gyventi nuo 2007-12-01, užrašytas jų telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 126).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2008-02-03 E. T. asmens kratos metu pas jį buvo paimtas ir mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6500C, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Labas“ SIM kortele (b. l. 39, t. 1). Iš šio telefono apžiūros protokolo matyti, kad specialia programine įranga prisijungus prie šio telefono, gauta telefone buvusi informacija. Šioje informacijoje nurodyta, kad šio telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini). Tai papildomai patvirtina ir SIM kortelės užrašų knygoje esantis įrašas „Mano (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 116-117, t. 1).

Iš Klaipėdos apygardos teismo pažymos dėl įslaptintų dokumentų išslaptinimo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2007-11-14 priėmė nutartį Nr. S1-575-KF sankcionuoti E. T. telekomunikacijų tinklais abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos ir jam perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą nuo 2007-11-14 iki 2008-02-14, siekiant gauti papildomos informacijos apie šio asmens vykdomą nusikalstamą veiklą ir bendrininkus (b. l. 25-27, t. 8).

Visuma šių duomenų neginčijamai patvirtina, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė E. T. ir kad jo pokalbių nurodytu laiku buvo klausomasi teisėtai. E. T. teiginys, kad šis numeris jam negalėjo priklausyti dėl to, kad jis turėjo abonentinę sutartį kitam telefono numeriui atmestinas, nes kaip minėta, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra „LABAS“ telefono kortelėje, o šios kortelės laisvai parduodamos Lietuvoje ir jas įgiję asmenys nėra registruojami. Todėl bet koks asmuo gali turėti net keletą telefonų ir naudotis keletu telefonų numerių. Pažymėtina, kad asmens kratos metu pas E. T. taip pat rasta ne vienas, o du telefonai su įdėtomis SIM kortelėmis (b. l. 39, t. 1).

Niekuo nėra pagrįsti ir E. T. teiginiai apeliaciniame skunde apie tai, kad telefoniniai pokalbiai yra sumontuoti ir kitaip suklastoti, o 2008 m. vasario 29 d. (b. l. 6-21, t. 1) bei 2008 m. birželio 11 d. (b. l. 22-27, t. 1) operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai yra niekiniai ir jais negali būti remiamasi sprendžiant jo kaltės klausimą, nes jie surašyti klastojant jo asmens duomenis.

Tariamą duomenų klastojimą E. T. grindžia tuo, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklausė, bet šis argumentas jau paneigtas. Jau minėta, kad E. T. telekomunikacijų tinklais perduodamos ir jam perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas daryti pagal Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-11-14 nutartį Nr. S1-575-KF. 2008 m. birželio 11 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas taip pat atitinka įstatymo reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šiais duomenimis remtis kaip įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2009, be kita ko pasakyta, kad „išvada apie įrašuose užfiksuotų pokalbių dalyvius gali būti daroma ne vien tik panaudojant specialiąsias žinias, bet ir kitas įrodinėjimo priemones. Nagrinėjamoje byloje tai padaryta remiantis asmenų parodymais, analizuojant pokalbių turinį“. Šioje byloje situacija panaši.

Nuteistasis G. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad visi bylos duomenys apie telefono pokalbius yra nurodyti teisingai, visi užfiksuoti jo pokalbiai su E. T. tikrai vyko, o jų tikrasis turinys protokole atskleistas teisingai.

Pirmosios instancijos teisme perklausius pokalbius R. S. patvirtino, kad tai jo pokalbis su E. T. (b. l. 11, t. 8).

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų A. K. parodymų matyti, su asmeniu vardu E., iš kurio pirkdavo kanapių, A. K. susisiekdavo telefonu, E. numeris yra įvestas jo (A. K. ) telefone (b. l. 124-125, t. 3).

Todėl remiantis šiais parodymais, taip pat juos patvirtinančiais bylos duomenimis, iš kurių matyti, kokiais telefonais naudojosi R. S. , G. Š. , A. K. , ir kad jie palaikė ryšį su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. T. , galima teigti, jog operatyvinių veiksmų atlikimo metu kontroliuojant šiuo telefono numeriu perduodamą informaciją, buvo gauta informacija apie E. T. pokalbius ir tekstines žinutes.

E. T. teigia ir tai, kad juose užfiksuoti pokalbiai ir įvykio eiga yra nelogiški, nes priešingu atveju, policijos pareigūnai būtų jį sulaikę įvykio vietoje. Ir šis argumentas nėra pagrįstas, nes iš pažymos apie slaptą sekimą matyti, kad E. T. 2008-02-02 21 val. 40 min. susitiko su A. K. , o jau 21 val. 45 min. E. T. buvo sulaikytas. Iš to matyti, kad jis buvo sulaikytas praktiškai iš karto po susitikimo su A. K. . Ankstesnis jo sulaikymas būtų galėjęs sukliudyti surinkti A. K. , R. S. kaltės įrodymus, todėl vadinti jį nelogišku nėra pagrindo.

Visuma šių įrodymų patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. T. pripažino kaltu. Jo padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai.

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje pirmosios instancijos teismas E. T. paskyrė sankcijos vidurkiui lygią bausmę. Teismas nurodė, kad taiko E. T. neišnykusio teistumo neturinčių asmenų statusą, nurodydamas, kad kita byla jam neišnagrinėta ir dėl to negalima laikyti, kad teistumas neišnykęs. Tokia formuluotė E. T. yra palanki, todėl nesuprantamas ir nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, kad taip motyvuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Subendrindamas už nusikaltimą ir už baudžiamąjį nusižengimą paskirtas bausmes, teismas taikė nuteistajam palankiausią bausmių apėmimo būdą, todėl nuteistasis be pagrindo teigia, kad netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 5 dalies 2 punktas.

Į paskirtos bausmės laiką teismas E. T. įskaitė laikotarpius nuo 2008-02-02 iki 2008-09-17 ir toliau bausmės laiką skaičiavo nuo 2009-04-26. Laikotarpis nuo 2008-09-17 iki 2009-04-26 į bausmės laiką neįskaitytas.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-17 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. S-106/2008 matyti, kad buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-12 nutartis, kuria E. T. buvo pratęstas suėmimo terminas byloje, kurioje E. T. ir buvo kaltinamas nusikaltimais, dėl kurių ir priimtas šis skundžiamas nuosprendis (b. l. 60-63, t. 7).

Suėmimas šioje byloje E. T. Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-21 nutartimi vėl paskirtas nuo 2009-04-26 (b. l. 20-21, t. 8).

Taigi, laikotarpiu nuo 2008-09-17 iki 2009-04-26 šioje byloje E. T. suėmimas nebuvo paskirtas, todėl jis neturi būti įskaitytas į šioje byloje paskirtos bausmės laiką.

E. T. be pagrindo teigia, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis niekur nedirbo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio kaltininko asmenybę, nurodė, kad oficialiai E. T. niekur nedirbo. Tai, kad kaip apeliaciniame skunde nurodė pats nuteistasis, jis padėjo tėvui tvarkyti verslo reikalus, nelaikytina jo nuolatiniu oficialiu darbu. Be to, ši aplinkybė, vertinant ją visų byloje surinktų duomenų apie E. T. asmenybę visumoje, neduoda pagrindo švelninti jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio skundo argumentas, jog E. T. yra vienintelis mažamečio vaiko maitintojas, todėl jam turi būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tai pat yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymas E. T. nėra galimas jau vien todėl, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau pažymėtina, kad iš byloje esančių S. S. parodymų matyti, kad šie asmenys kartu negyveno, jų mažametė dukra gyvena su motina S. S. (b. l. 5, t. 8), todėl teigti, kad dėl E. T. paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti mažamečio vaiko, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, E. T. paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl G. Š.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme G. Š. ir neigė savo kaltę dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse padarymo, apeliacinės instancijos teisme jis visiškai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir davė parodymus, kuriais patvirtino ne tik savo kaltę, bet taip pat padėjo išaiškinti ir nuteistojo E. T. nusikalstamą veiką iš G. Š. neteisėtai įgyjant narkotines medžiagas, taip pat patvirtino teismo išvadas ir dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tokią nuteistojo poziciją bei jo apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl G. Š. kaltės nebeanalizuojami. Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, kurie ištirti ir išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje. Savo parodymais G. Š. ne tik paneigė savo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam (G. Š. ) priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir padėjo teismui sprendžiant ne tik savo, bet ir kito nuteistojo kaltės klausimą. Tai itin akivaizdu kalbant apie G. Š. bei E. T. tarpusavio susitarimo, pasiekto kalbantis telefonu, turinį. Šio nuteistojo parodymai patvirtino ir kitų telefoninių pokalbių realųjį turinį. Nuteistojo G. Š. parodymai, kuriais jis patvirtino byloje padarytas išvadas apie tikrąjį užmaskuotų telefoninių pokalbių turinį bei apie realų jų įgyvendinimą, palengvino nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir išaiškinti šias veikas, todėl darytina išvada, kad nors tokie G. Š. parodymai duoti tik apeliacinės instancijos teisme, jam pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir padėjimas jas išaiškinti. Toks kaltės pripažinimo vertinimas turi parodyti, kad net ir ne pirminėje baudžiamojo proceso stadijoje įvykęs padėjimas nustatyti bylos aplinkybes, kuriuo išaiškinamas ir įtvirtinamas ne tik paties parodymus duodančio asmens, bet ir kitų nusikalstamas veikas padariusių asmenų kaltumas, yra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuri turi palankią įtaką kaltininkui skiriamos bausmės dydžiui.

Todėl, nors šios aplinkybės priimant skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teisme ir nebuvo žinomos, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas) ir nuteistajam pripažintina atsakomybę už padarymą veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje lengvinanti aplinkybė – tai kad jis pripažino baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir padėjo išaiškinti šias veikas. Tuo pačiu, atsižvelgiant į šią naujai atsiradusią aplinkybę, jam skirtinos ir naujos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už nusikalstimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą jam skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje atsižvelgiama, kad yra nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Skirdamas bausmę už šią veiką, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad G. Š. ilgą laiką aktyviai platino narkotines bei psichotropines medžiagas dideliais kiekiais. Tačiau G. Š. nuteistas tik už 2 atskiras veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, iš kurių viena padaryta 2008 m. vasario, kita -2008 m. spalio mėnesį. Tai nėra viena tęstinė veika, už jų padarymą skiriamos atskiros bausmės. Kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodų G. Š. neinkriminuota. Todėl tokį pirmosios instancijos teismo nurodytą bausmės skyrimo motyvą teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu ir į jį, skirdama naują bausmę, neatsižvelgia. Be pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodytų motyvų ir šiame nuosprendyje nurodytų motyvų, skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, atsižvelgtina ir į tai, kad psichotropinės medžiagos kiekis (126 gramai), kuriuo disponavo G. Š. , tik nežymiai viršijo ribą (100 gramų), nuo kurios kyla atsakomybė jau pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl visumos šių aplinkybių už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą G. Š. skirtina artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad jis savo kaltę pripažino ne nuo pat bylos tyrimo pradžios, taip pat jo aktyvų vaidmenį padarant nusikaltimus, nėra pagrindo laikyti, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl nėra pagrindo G. Š. taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti mažesnes už minimalias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Taip pat nėra pagrindo to padaryti ir taikant Lietuvos Respublikos BK 61 nuostatas, kadangi nėra būtinų įstatymo numatytų sąlygų (pats kaltininkas neatvyko ir nepranešė apie savo nusikalstamas veikas – todėl negalima taikyti Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1 dalies, nėra 2 atsakomybę lengvinančių aplinkybių – todėl negalima taikyti Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistojo G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis pripažino padaręs Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytas veikas ir padėjo jas išaiškinti.

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, šias bausmes bei bausmę, G. Š. paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Elena VainienėJonas Algimantas Venckus