Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 1 d., apie 17.55 val., Kaune, Pramonės pr. ties namu Nr. 19, A. J. vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti atimta. Vairuotojas nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė metalinius vartus. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadinti metaliniai vartai. Šiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 127; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltę dėl pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad išvažiuodamas iš garažų bendrijos, automobilio priekiniu bamperio kampu atsitrenkė į užsidarinėjančius vartus. Kadangi nematė, kad būtų vartams padaręs kokią nors žalą, iš įvykio vietos išvažiavo. A. J. nuomone, tie vartai jau senai buvo apgedę, nes kartais užsidaro, kartais ne ir jų jis atsitrenkdamas nesugadino. Automobilis, kurį jis 2016 m. rugsėjo 1d. vairavo, buvo jo.

Liudytojas Jonas G. K. parodė, kad automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 16d. pardavė A. J..

Liudytojas E. I. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 28d. pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį, jis nuvažiavo į vietą ir kartu su garažų bendrijos pirmininke apžiūrėjo bendrijos vartus bei vaizdo įrašą. Iš vaizdo įrašo matėsi, kai vienas automobilis išvažiuodamas atsitrenkė į užsidarinėjančius vartus bei nuo smūgio pavažiavo atgal. Apžiūrėjus vartus, matėsi sulinkusi jų konstrukcinė briauna, dėl ko jie automatiškai nebeužsidarė ir jie buvo darinėjami rankiniu būdu. Buvo nustatytas į vartus atsitrenkęs automobilis bei vėliau jis buvo apžiūrėtas. Aiškių apgadinimų ant automobilio nesimatė.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 1d. ji buvo garažų bendrijoje ir buvo laikinai einanti bendrijos pirmininkės pareigas. Iki tos dienos garažo bendrijos vartai veikė gerai ir jie nebuvo apgadinti. Paties įvykio nematė, tik tą patį vakarą sužinojo, kad vartai nebeatsidarinėja, todėl peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kai vienas automobilis, išvažiuodamas iš teritorijos, atsitrenkė į vartus ir juos apgadino. Po to vartai automatiškai nebeatsidarinėjo. Iš karto policijos nekvietė, nes norėjo išsiaiškinti kokia padaryta žala. Kai tik gavo duomenis dėl padarytos žalos, apie įvykį pranešė policijai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 3), bendrovės pareiškimas dėl sugadintų vartų (b. l. 4), J. G. K. paaiškinimas (b. l. 5), A. J. paaiškinimas (b. l. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-21), foto nuotraukos (b. l. 28-30), diskai su nuotraukomis bei vaizdo įrašais (b. l. 31, 32), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. A. J. įsigijo automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33), UAB „Vartų spektras“ komercinis pasiūlymas (b. l. 34-35), dokumentų kopijos (b. l. 38-40).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 17.55 val., Kaune, Pramonės pr. ties namu Nr. 19, vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti atimta, ir išvažiuodamas iš garažų bendrijos teritorijos, atsitrenkė į metalinius vartus bei juos apgadino. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad A. J. 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 17.55 val., Kaune, Pramonės pr. ties namu Nr. 19, vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodamas iš garažų bendrijos teritorijos, atsitrenkė į metalinius vartus bei juos apgadino bei iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. paaiškinimo matyti, kad jis matė ir gerai suprato, kad atsitrenkė į vartus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui atsitrenkus į vartus, automobilis pavažiavo atgal, o vartai nustojo darinėtis. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad vartai yra šiek tiek išsilenkę. Padaręs eismo įvykį, A. J., būdamas rūpestingas vairuotojas ir atsakingas už eismo įvykį, privalėjo įsitikinti ar savo veiksmais nesugadino kitiems asmenims priklausančio turto, tačiau tai nepadaręs bei apie įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai, iš įvykio vietos pasitraukė. Nustačius, jog A. J. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

A. J. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – garažo bendrijos vartai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad Iš fotonuotraukų matyti, jog vartai nebuvo nauji ir jų apgadinimas nėra gerai pastebimas bei žymus. Nėra duomenų, kad A. J. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Apklausos metu A. J. pripažino padaręs pažeidimą, bandė su garažo bendrijos pirmininke tartis dėl žalos atlyginimo ar vartų sutvarkymo, tačiau susitarti nepavyko, o padarytos žalos neatlygino tik todėl, kad, jo nuomone, bendrijos pirmininkės rašte nurodyta vartų vertė yra tik komercinis naujų vartų pastatymo pasiūlymas, o pačius vartus yra galimybė suremontuoti nekeičiant jų naujais. Jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas skiriant administracinę nuobaudą už A. J. padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. J. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą ir netaikant papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad A. J. praeityje ne kartą buvo baustas už grubius KET pažeidimus bei naujus pažeidimus padarė esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 30 ¹ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą be transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą be transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16062251182.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.