Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-04 · Civilinė byla Nr. 2S-577-372/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
2S-577-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01750-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
UAB „Sardegas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-577-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01750-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2896-776/2015 išnagrinėjus pareiškėjos UAB „Sardegas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: antstolė V. Š., S. A., D. A. ir AB DNB bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Sardegas“ pateikusi skundą dėl antstolės veiksmų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti antstolės V. Š. paskelbtų nuo 2015-02-23 iki 2015-03-25 vyksiančių S. A., D. A. ir UAB „Sardegas“ priklausančio turto varžytines iki antstolės sprendimo panaikinti skundžiamus 2015 m. vasario 23 d. patvarkymus arba kol antstolės persiųstas skundas bus galutinai išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teisme.

Nurodė, kad turto verčių skirtumas, lyginant antstolės paskirto eksperto nustatytą turto vertę ir UAB „Sardegas“ pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 14/02-06V nurodytą turto vertę, sudaro netgi 264 423,08 Eur, todėl yra pagrindas abejoti atliktos ekspertizės objektyvumu. Siekiant sustabdyti neteisėtų varžytinių vykdymą, kai pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims priklausantis turtas varžytynėse galėtų būti parduotas už žymiai mažesnę kainą nei yra tikroji šio turto rinkos vertė, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdant paskelbtų varžytynių vykdymą. Nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių bus akivaizdžiai pažeisti ne tik pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų S. A. ir D. A., tačiau ir išieškotojo AB DNB bankas turtiniai interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Sardegas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

Sustabdė antstolės V. Š. paskelbtas ir nuo 2015-02-23 iki 2015-03-25 vykstančias S. A., D. A. ir UAB „Sardegas“ priklausančio turto varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/02328 iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo dėl antstolės veiksmų.

Nutartį nurodė vykdyti skubiai.

Šalies argumentai

Preliminariai įvertinęs pareiškėjos antstolei pateikto skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimo pobūdį, argumentų turinį, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės tikėtinai patvirtina skundo reikalavimo pagrįstumą, t. y. teismui kilo pagrįstų abejonių dėl antstolės veiksmų nustatant varžytinėse parduotino turto vertę, kai pagal pareiškėjos pateiktus duomenis turto verčių skirtumas, lyginant antstolės paskirto eksperto nustatytą turto vertę ir UAB „Sardegas“ pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 14/02-06V nurodytą turto vertę, galimai sudaro 264 423,08 Eur. Nagrinėjamu atveju egzistuojanti grėsmė, jog nuo 2015-02-23 iki 2015-03-25 vyksiančiose S. A., D. A. ir UAB „Sardegas“ priklausančio turto varžytynėse, turtas gali būti parduotas už tikėtinai neteisingai nustatytą vertę, sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, o per laikotarpį nuo 2015-02-23 iki 2015-03-25 įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą iš areštuoto turto, būsimas teismo sprendimas taptų neįmanomas ir beprasmis.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienų varžytynių tikslas – parduoti skolininko turtą maksimalia, turto vertę atitinkančia kaina, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo veiksmų sustabdymo – taikymo būtinumas ir tikslingumas įrodytas, todėl pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemonės taikė. Pažymėjo, jog egzistuojant galimybei, kad antstolė gali atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą, ir siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, laikinąsias apsaugos priemones vykdomo procese teismas taikė iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo dėl antstolės veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Sardegas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Vadovaujantis ekspertizės akte nustatyta įkeisto turto rinkos verte 2015-01-16 priimtas patvarkymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo. Ekspertizė įkeisto nekilnojamojo turto vertei nustatyti buvo skirta skolininko prašymu. Skolininkas dar 2014-02-11 skundu paprašė skirti ekspertizę įkeisto turto rinkos vertei nustatyti, t. y. ekspertizė buvo paskirta skolininko prašymu ir iniciatyva jam nesutinkant su turto arešto akte nustatyta rinkos verte.

Atskirajame skunde teigiama, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės.

Apeliantė įsitikusi, kad pareiškėja UAB „Sardegas“ nepatvirtino skundo reikalavimo pagrįstumo, nes pateikė išvados iš turto vertinimo kopiją (vieną lapą), tačiau nepateikė viso vertinimo, iš kurio būtų galima matyti, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo pateikiama turto vertė. Be to, toks vertinimas buvo atliktas išimtinai pareiškėjos prašymu bei pas pačios pareiškėjos pasirinktą turto vertintoją, o ekspertizė vykdomojoje byloje atlikta laikantis LR CPK nustatytos tvarkos. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kodėl IĮ „Eksperts“ ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad IĮ „Eksperts“ atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti neturto rinkos, bet kokia nors kita vertė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Sardegas“ prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą lemia turto verčių skirtumas, nustatomas lyginant antstolės paskirto eksperto nustatytą turto vertę ir UAB „Sardegas“ pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 14/02-06V nurodytą turto vertę. Kadangi skirtumas tarp abiejų šalių nustatytos turto vertės sudaro itin ženklią sumą, t.y., netgi 264 423,08 Eur (913 000,00 Lt), o pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, taip pat siekiant objektyvaus pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymo, pirmiausia jau vien nurodytas galinčios atsirasti žalos dydis laikytinas pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Po ekspertizės atlikimo iš varžytinių turimo parduoti turto kaina žymiai pamažėjo, todėl šiuo atveju turto vertė nėra nustatyta tinkamai. Pareiškėja nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pateikusi visą Turto vertinimo ataskaitą Nr. 14/07-V06, iš kurios galima nustatyti, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo pateikiama turto vertė.

Esamoje situacijoje nesustabdžius varžytinių vykdymo akivaizdžiai būtų pažeidžiami būtent skolininko interesai, kadangi turtas ne tik būtų parduotas už žymiai mažesnę kainą, tačiau ir sąžiningam trečiajam asmeniui, iš kurio turto išieškojimas būtų gana sudėtingas. Pardavus turtą iš varžytynių ir esant galimai pareiškėjai palankiam teismo sprendimui dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, priimtas sprendimas prarastų savo prasmę ir taptų neįvykdomu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB DNB bankas prašo antstolės V. Š. skundą tenkinti.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo pateikti duomenys apie turto vertę nelaikytini patvirtinantys skundo pagrįstumą. Pareiškėjos pateikta turto vertės pažyma Nr. 14/02-06V negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kadangi iš pateiktos pažymos turinio negalima nustatyti, ar turtas apskritai buvo apžiūrėtas, su kokiais objektais buvo lygintas bei kaip vertė buvo apskaičiuota pajamų metodu, be to, nėra aišku, kodėl turtą vertinant skirtingais metodais, yra nurodoma tik viena vertė – 2 780 000 Lt, todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip turtą vertinant skirtingais metodais, gaunama identiška vertė. Be to, po šios pažymos pateikimo antstolei, buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Be to, pareiškėja teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nepateikė jokių argumentų, kodėl antstolės nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių. Antstolė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją – IĮ „Eksperts“, kuris pateikė parduodamo turto įvertinimą. Vertinimas atliktas žymiai vėliau nei pareiškėjo pateikta 2014-02-10 turto vertės nustatymo pažyma. Taigi, antstolė ėmėsi visų priemonių, kad parduodamas iš varžytynių turtas būtų tinkamai įkainotas. Šiuo atveju deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens – Banko teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė turto varžytines, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas varžytinėse parduotino turto vertę, atkreipė dėmesį į 264 423,08 Eur to paties turto vertės skirtumą.

Antstolės atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pareiškėja nepatvirtino skundo reikalavimo pagrįstumo, nėra aiškus pareiškėjos nurodytos turto vertės nustatymo būdas, o eksperto išvadoje nurodyta turto vertė iki šiol nebuvo ginčijama, ko pasėkoje laikinųjų apsaugos priemonių – paskelbtų turto varžytinių sustabdymas, taikymas yra nepagrįstas.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos (2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/02328 nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro 2013-10-07 išduotas vykdomasis įrašas notarinio registro Nr. 3480 dėl skolos išieškojimo parduodant UAB „Sardegas“ ir S. A. priklausantį ir AB DNB bankui įkeistą turtą. Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeisti žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) m. sav., žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) m. sav., kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) m. sav. 2013-12-06 areštuotas aukščiau minimas turtas, kuris įkainotas 322 057,46 Eur. 2014-08-19 priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti. 2014-09-19 atlikta nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė. Vadovaujantis ekspertizės akte nustatyta įkeisto turto rinkos verte 2015-01-16 priimtas patvarkymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo. 2015-02-23 priimtas patvarkymas Nr. 0071/13/02328 dėl atsisakymo paskirti papildomą/pakartotinę ekspertizę bei dėl atsisakymo vadovautis skolininko pateikta patikslinta turto vertinimo ataskaitos išvada nustatant įkeisto turto vertę bei 2015-02-23 priimtas patvarkymas Nr. 0071/13/02328 dėl varžytynių paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos nustatyta, kad pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius galimai neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, t. y. savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2014-07-16 turto vertės nustatymo pažyma Nr. 14/07-V57, pagal kurią turto rinkos vertė yra 805 143,65 Eur (vykdomosios bylos 217 b. l.), ir kuri 264 423,08 Eur skiriasi nuo antstolės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu paskirtos ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės (vykdomosios bylos 132-154 b. l.).

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB „Sardegas“ pateikė antstolei nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2014-02-10 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 14/02-06V, po kurios pateikimo antstolė ir paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę. Po ekspertizės atlikimo, iš varžytinių turimo parduoti turto kaina žymiai pamažėjo, todėl pareiškėja įsitikinusi, kad turto vertė nustatyta netinkamai.

Nors antstolė teigia, kad pareiškėja nėra pateikusi jokių argumentų, kodėl nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių, tačiau pareiškėja byloje pateikė nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2014-07-16 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 14/07-V57 bei Turto vertinimo ataskaitą Nr. 14/07-V06, iš kurios galima nustatyti, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo pateikiama turto vertė.

Pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, varžytinėse parduotino turto vertė, esant 264 423,08 Eur to paties turto vertės skirtumui, kelia tam tikrų abejonių. Išaiškintina, kad tik tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui.

Nors esamoje situacijoje, paskelbtų turto varžytinių sustabdymo klausimas jau nebėra aktualus, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kiekvienų varžytynių tikslą – parduoti skolininko turtą maksimalia, turto vertę atitinkančia kaina, todėl pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo veiksmų sustabdymo – taikymo būtinumas ir tikslingumas yra teisėtas.

Nesustabdžius varžytinių vykdymo akivaizdžiai būtų pažeidžiami būtent skolininko interesai, kadangi turtas būtų parduotas už žymiai mažesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir Kasacinio teismo praktiką, kad tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, taip pat siekiant objektyvaus pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymo, o galinčios atsirasti žalos dydis laikytinas pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė