Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. I.-S. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo V. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. I.-S. ir S. S. šeima Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, sutuoktiniams buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose. Šeima į apskaitą įrašyta dėl girtavimo, konfliktų, smurto šeimoje ir vaikų nepriežiūros. Šeimoje dažnai girtaudavo abu tėvai, pas juos lankydavosi draugai, kildavo konfliktai. Nuo 2016-03-30 iki 2016-04-15 dukra G. S. laikinai buvo apgyvendinta pas mamos seserį L. I.. Nuo 2018-07-02 šeimai taikoma atvejo vadyba, tėvams ir toliau buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.

Ieškovė 2018-07-25 iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK) gavo pranešimą apie tai, kad S. S., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, savo žmonai L. I.-S. sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu namuose buvo vaikas D. S., tačiau konflikto nematė, o dukros G. S. namuose nebuvo. Remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-21 įsakymu Nr. A1-221 „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo užpildytos Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 5GL-205 ir Nr. 5GL-206. Vaikams G. S. ir D. S. grėsmės lygiai nenustatyti.

2019-02-21 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose priimtas sprendimas patenkinti pareiškimą dėl santuokos tarp S. S. ir L. I.-S. nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu. V. G. ir D. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. I.-S. S. S. yra įsipareigojęs nuo 2019-02-01 iki nepilnamečių vaikų G. ir D. S. pilnametystės teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė 2020-07-13 iš Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK gavo pranešimą, kad G. S. alkotesteriu nustatė 0,91 prom. girtumą. Tą vakarą jos mama L. I.-S., pasak policijos pareigūnų, akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. L. I.-S. pasitikrinti blaivumą atsisakė, teigdama, kad ji švenčia kavinėje, o jos nepilnametė dukra yra jos mamos V. I. globoje. Ieškovės specialistai 2020-07-14 pagal minėtą pranešimą buvo nuvykę į L. I.-S. namus, kur bendraujant su nepilnamete G. S., ji pareiškė, kad mama prieš ją smurtavo, t. y. du kartus ranka sudavė į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Ieškovės specialistai dėl smurto prieš nepilnametę G. S. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2020-09-09 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei L. I.-S. susitaikius su nukentėjusiąja G. S..

2020-07-16 su pranešimu į ieškovę kreipėsi V. I., kuri teigė, kad ji rūpinasi anūkais G. ir D. S.. Vaikų mama L. I.-S. dažnai išeina iš namų pas draugus, negrįžta po kelias dienas, vartoja alkoholį. Neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Kadangi G. S. elgesys kėlė pavojų jos pačios saugumui (nustatytas 0,91prom. girtumas), motina galimai naudojo smurtą prieš savo dukrą, ji nesirūpino abiem savo vaikais, dažnai išėjo iš namų pas draugus ir po kelias dienas negrįžo, tėvas S. S. nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, priežiūros, ugdymo, todėl buvo priimtas sprendimas vertinti vaikų situaciją. 2020-07-16 ieškovės specialistai, vadovaudamiesi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36¹ straipsniu atliko vaikų G. S. ir D. S. situacijos vertinimą. Vaikų situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), buvo surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas vaikų apsaugos poreikis bei paskirta laikinoji priežiūros priemonė - vaiko atstovo pagal įstatymą nurodyto asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, jo gyvenamoje vietoje - vaikai G. ir D. S. perduoti laikinai prižiūrėti jų senelei iš mamos pusės - V. I..

2020-07-17 ieškovė kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo darbui su vaikais G. ir D. S. bei vaikų motina L. I.-S. ir vaikų tėvu S. S.. Kadangi L. I.-S. 2020-07-20 atsisakė priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, savo sprendimo neargumentuodama ir vėliau sprendimo nepakeitė, todėl mobiliosios komandos specialistai su mama nedirbo. 2020-08-19 vykusiame BĮ Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro (toliau – Centras) organizuotame atvejo vadybos posėdį L. I.-S. neatvyko, todėl vaikų laikinoji priežiūra pratęsta.

2020-09-10 Centre organizuotas atvejo vadybos posėdis, į kurį L. I.-S. atvyko. Ji paaiškino, kad po kelių dienų turi išvykti dirbti į Prancūziją. Norėtų, kad jos vaikai liktų gyventi sujos mama V. I.. Vaikai jau yra pripratę gyventi su močiute, todėl vaikams nebūtų streso kraustytis gyventi kitur. Ji pasistengs kuo daugiau bendrauti nuotoliniu būdu su vaikais, kai bus išvykusi ir siųs jiems pinigus išlaikymui. Supranta, kad šiuo metu pati savo vaikais pasirūpinti negali. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavusi (duomenys neskelbtini) I. Z. nurodė, kad L. I.-Simaitienei motinystės įgūdžių netrūksta, bet trūksta motyvacijos ir noro būti kartu su savo vaikais. Moteris jau priprato, kad jos vaikais nuo pat mažens rūpinasi jos mama V. I.. L. svarbiau draugai, vyriškos lyties atstovai, nei jos vaikai. Klientė nevengia vartoti alkoholio, ją retai kada sutiksi namuose. Atvykus į namus ne visada noriai bendrauja su socialine darbuotoja, atsisako siūlomų pagalbos priemonių ir būdų. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas L. I.-S. vaikus laikinai apgyvendinti pas senelę V. I. ir kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaikus.

Ieškovės specialistai, siekdami apginti vaikų teises bei užtikrinti teisėtus interesus, vadovaudamiesi VTAPĮ 42 straipsniu priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti nepilnamečius G. ir D. S. iš jų motinos L. I.-S. ir S. S.. 2020-09-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai priėmė nutartį (c/b Nr. eS2-3649- 1054/2020), kuria išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš motinos L. I.-S. Taip pat teismas išdavė leidimą paimti vaikus ir iš jų tėvo. Paėmus nepilnamečius iš įstatyminio atstovo, ieškovė iniciavo laikinosios globos (rūpybos) procesą (CK 3.250 straipsnio 3 dalis). Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-09-25 vaikams D. ir G. S. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir paskirta laikinoji globėja (rūpintojas) V. I..

Paėmus vaikus iš šeimos, L. I.-S. Centre ir toliau buvo tęsiama atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2021-03-23 Centre buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis dėl L. I.-S. pagalbos plano peržiūros. Moteris buvo išvykusi į Olandiją, todėl posėdyje pasisakė telefonu. L. I.-S. teigė, kad užsienyje dirba, planuoja grįžti į Lietuvą, tik nežino kada. Su vaikais bendrauja per socialinius tinklus. Vaikams teikia išlaikymą po 200 eurų per mėnesį, atsiunčia daiktų, rūbų. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Galvoja, kad grįš į Lietuvą ir pati rūpinsis vaikais. Posėdyje dalyvavusios socialinės darbuotojos darbui su šeimomis I. Z. nuomone, L. I.-S. neprisiima atsakomybės už vaikų auklėjimą, priežiūrą, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Gyvendama Lietuvoje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Ji įpratusi ir užtikrinta, kad vaikais pasirūpins jos mama. Nuo 2020-12-14 yra išvykusi dirbti į Olandiją. Socialinei darbuotojai su mama ryšio užmegzti nepavyko, nes į siunčiamas žinutes neatsako. Atvejo vadybos pagalbos šeimai plano peržiūros metu, posėdyje dalyvavę specialistai nusprendė L. I.-S. negrąžinti vaikų į šeimą, nes klientė neturi galimybės savarankiškai jų auginti.

2021-06-18 L. I.-S. grįžo į Lietuvą, todėl 2021-06-28 Centre buvo suorganizuotas atvejo vadybos posėdis dėl pagalbos plano peržiūros. Posėdyje L. I.- Simaitienė pasisakė, kad Lietuvoje dar pabus apie dvi savaites ir grįš atgal į Olandiją. Šiai dienai neturi galimybės išsivežti vaikų gyventi kartu į Olandiją, nes turi eiti į darbą, neturėtų kam palikti prižiūrėti vaikus. Lietuvoje pasilikti gyventi taip pat neturi galimybės, nes neturi kur gyventi ir pastovaus darbo. Moteris teigė, kad supranta ir sutinka, kad vaikams geriausia gyventi su jos mama V. I., nes jie yra pripratę su ja gyventi, viskuo aprūpinti ir laimingi. Ji pati su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu per „Messenger“ programėlę, siunčia pinigus išlaikymui, dovanėlių. V. I. pritarė dukrai, kad anūkams geriausia būtų pasilikti gyventi su ja. Ji vaikais rūpinasi, jie su ja yra saugūs ir viskuo aprūpinti. Patvirtino, kad Laima su vaikais bendrauja per „Messenger“ programėlę, atsiunčia vaikams dovanėlių, siunčia pinigus vaikų išlaikymui, po 100-200 eurų. Su V. I. buvo bendrauta 2021-07-26, ji paaiškino, kad dukra L. I.-S. jau yra išvykusi į Olandiją. Pasak moters, L. sutinka, kad vaikus augins, rūpinsis jais ir auklės juos ji, vaikų močiutė, nes L. dar Olandijoje planuoja gyventi ir dirbti keletą metų, kad užsidirbtų pinigų būstui Lietuvoje. Kai dukra buvo grįžusi į Lietuvą, daug bendravo su G. ir D., vežėsi juos pramogauti, nupirko dovanėlių. Išvykusi į užsienį, taip pat palaiko ryšį su vaikais. Siunčia pinigus vaikų išlaikymui.

2021-06-30 ieškovė iš Centro gavo motyvuotą siūlymą Nr. 6 bei L. I.-S. paaiškinimą. Motyvuotame siūlyme nurodyta, kad L. I.-S. siūloma negrąžinti vaikų G. ir D. į šeimą, nes mama dėl esamos situacijos nėra pajėgi savarankiškai auginti vaikų. Lietuvoje moteris neturi pastovios gyvenamosios vietos bei pastovaus darbo. Mama su vaikais ilgą laiką ryšį palaiko nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai, globėjos (rūpintojos) teigimu po 100-200 eurų per mėnesį. Ir kartais atsiunčia įvairių daiktų. Taip pat minimaliai bendrauja su šeimai paskirta socialine darbuotoja. 2021-06-28 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu L. I.-S. pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog ji pati neturi galimybės pasirūpinti savo vaikais ir sutinka, kad D. su G. globotų jos mama V. I.. Taip pat motyvuotame siūlyme nurodyta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo.

Ieškovė iš (duomenys neskelbtini) gavo informaciją, kad G. S. mama L. I.-S. (duomenys neskelbtini) nesilankė, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dukters ugdymu nesidomėjo. Iš (duomenys neskelbtini) gautoje informacijoje pažymėta, kad D. S. mama lankosi ugdymo įstaigoje, kai grįžta iš užsienio. Tada lankosi kiekvieną dieną, atveda ir pasiima vaiką. Kitu laiku, kai negyvena Lietuvoje, su ugdymo įstaigos darbuotojais ryšio nepalaiko.

Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus L. I.-S. bausta: 1) 2017-10-23 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį (viršijo leistiną važiavimo greitį) - 30 eurų bauda; 2) 2019-06-26, pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (viršijo leistiną važiavimo greitį) - 12 Eur bauda; 3) 2020-11-13, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. (nepanaudojo tėvų valdžios vaiko interesams) - įspėjimas.

2021-07-26 ieškovės specialistai bendravo su nepilnamete G. S. ir išklausė jos nuomonę. Mergina tik atsakinėjo į užduodamus klausimus, pati mažai pasakojo. G. džiaugėsi, kad dabar atostogos, pasak jos, laiką leidžia namuose, bendrauja su draugėmis, žaidžia telefonu. Paklausus apie mamą, G. paminėjo, kad ji buvo grįžusi, bet vėl išvažiavo į Olandiją. Į klausimą „ar bendravot su mama, ką nuveikėt kartu?“ – G. atsakė: „visą laiką bendravome, važiavome pramogauti, buvome Akropolyje“. „O išvykus mamai, ar nenutrūko bendravimas? – G. atsakė: „Ne, ne kiekvieną dieną, bet pasikalbame su mama, kartais telefonu, kartais per „Messenger“ programėlę“. Paklausus G.: „Kaip įsivaizduoji savo tolimesnį gyvenimą, su kuo norėtum gyventi? - ji atsakė: „Norėčiau, kad mama grįžtų į Lietuvą, nusipirktų namą ir pasiimtų mane pas save gyventi“. Į klausimą „O ar esat su mama kalbėjusios, kad galbūt ir dabar gali pas ją į Olandiją vykti gyventi? - atsakė: „Taip, ne kartą su mama apie tai kalbėjome, bet aš nenoriu važiuoti į kitą šalį, tikrai nenoriu išvažiuoti iš Lietuvos, geriau, kad mama grįžtų“. „O kaip su močiute sutariat? – G. atsakė: „Gerai sutariam, čia turiu savo kambarį, pas močiutę man gerai gyventi“. Atsižvelgiant į nepilnametės išsakytą nuomonę, ieškovės vertinimu, G. noras yra gyventi su mama Lietuvoje, į užsienį pas mamą vykti atsisako. Taip pat mergaitė išsakė, kad su močiute (laikinąja rūpintoja V. I.) ji gerai sutaria, pas močiutę jai gera gyventi, kur jai užtikrinamas svarbiausias ir esminis interesas augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. D. S., kuriam dabar 4 metai, dėl jo amžiaus, nuomonė nebuvo išklausyta.

2021-05-28 teismas priėmė sprendimą neterminuotai apriboti S. S. tėvo valdžią dukros G. S. ir sūnaus D. S. atžvilgiu.

Mamai L. I.-S. išvykus į užsienį uždarbiauti, tai ir yra viena iš aplinkybių, kuriai esant teismas gali taikyti vaikų atskyrimą nuo mamos. Atsižvelgiant į esamą situaciją matoma, kad G. ir D. S. negali augti su biologine mama L. I.-S., nes ji nuo 2020-12-14 išvykusi į Olandiją uždarbiauti, be to moteris planuoja užsienyje gyventi ir dirbti dar kelerius metus. Nepilnametės G. S. išsakyta nuomone, ji vykti pas mamą į Olandiją ir gyventi užsienyje neišreiškė noro, jos noras - likti Lietuvoje. Pati L. I.-S. paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu (2021-06-28) teigė, kad ji neturi galimybės vaikų išsivežti į užsienį, nebūtų kam jų prižiūrėti kol ji dirba. L. I.-S. pripažįsta, kad Lietuvoje ji negali vaikams užtikrinti tinkamų sąlygų gyventi, nes pati neturi gyvenamosios vietos (grįžta į mamos namus), neturi pastovaus darbo ir negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Dėl šios priežasties moteris susirado geriau apmokamą darbą užsienyje. Būdama išvykusi L. I.-Simaitienė stengiasi neprarasti ryšio su vaikais, skambina jiems, bendrauja su jais per programėlę „Messenger“. Grįžusi atostogų į Lietuvą, leido laiką su vaikais. Moteris kiekvieną mėnesį siunčia pinigus vaikų išlaikymui. Kaip matyti atsakovė L. I.-S. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl išvykimo į užsienį dirbti, negali įgyvendinti savo kaip motinos pareigų rūpintis savo vaikais.

Teismui atskyrus vaikus nuo motinos L. I.-S., išlieka pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Pačios atsakovės teigimu, ji šiuo metu dirba Olandijoje, jos darbo vieta ir gaunamos pajamos nėra žinomos, moteris yra sveika, jauno, darbingo amžiaus, gali užsidirbti reikiamas lėšas vaikų išlaikymui, daugiau išlaikomų vaikų neturi, todėl teismo prašoma priteisti vaikų G. S. ir D. S. išlaikymui po 200 eurų, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė L. I.-S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė pripažino ieškinį. Parodė, kad Lietuvoje nebuvo darbo, todėl išvyko į užsienį, tačiau pasiimti kartu vaikų neturi galimybės, nes dėl darbo nebūtų kur jų palikti. Jos darbo užmokestis yra skirtingas ir priklauso nuo to, kiek yra darbo. Vidutiniškai uždirba apie 1200 eurų per mėn. Vaikais rūpinasi, pinigų perveda kiek vaikams yra reikalinga. Teikiamos socialinės pagalbos nepriėmė, nes nepatiko darbuotojos. Parodė, kad neatsakys į klausimus apie tai dėl ko jos šeima buvo įraukta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. I. parodė, kad su atsakove taip susitarė, kad ji prižiūrės vaikus kol atsakovė yra išvykusi dirbti į užsienį. Atsakovė siunčia vaikams pinigus, dovanas, su vaikais bendrauja. Vaikai iš valstybės per mėn. gauna apie 850-950 eurų, tikslios sumos nurodyti negali. Dar iš vaikų tėvo išlaikymui gauna pinigų. Vaikams gaunamų pinigų pakanka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių

Atsakovė L. I.-S. ir S. S. yra vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. I.-S. ir S. S. šeima įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimu L. I.-S. ir S. S. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru susitarimu. Pareiškėjų sutartimi nepilnamečių vaikų G. S. ir D. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. I.-S. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje. S. S. įsipareigojo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki nepilnamečių vaikų G. S. ir D. S. pilnametystės teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. L. I.-S. paskirta lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti G. S. ir D. S. iš vaikų mamos L. I.-S..

Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikams G. S. ir D. S. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąją globėja (rūpintoja) paskirta V. I..

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu neterminuotai apribota S. S. tėvo valdžia dukrai G. S. ir sūnui D. S..

2021 m. liepos 26 d. ieškovės specialistai bendravo su G. S. ir išklausė jos nuomonę. D. S. nuomonė dėl jo amžiaus nebuvo išklausyta.

Atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos pagalbos planuose nurodyta, kad posėdžiuose atsakovė teigė, kad dirba Olandijoje, planuoja grįžti į Lietuvą, tik nežino kada. Su vaikais bendrauja per socialinius tinklus. Vaikams teikia išlaikymą po 200 eurų per mėnesį, atsiunčia daiktų, rūbų. Vaikų pasiimti į užsienį neturi galimybės, nes pati dirba, todėl neturėtų kur jų palikti. Pati Lietuvoje pasilikti negali, nes neturi darbo ir gyvenamosios vietos.

Dėl vaikų ir motinos atskyrimo

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir pirmiau paminėtų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė L. I.-S. Lietuvoje neturi savo būsto, nerado gerai apmokamo darbo, todėl išvyko dirbti į užsienį. Vaikų pasiimti kartu atsakovė neturi galimybės. Nors byloje ir yra duomenų apie tam tikrus vaikų teisių pažeidimus atsakovės šeimoje, tačiau atsakovė nėra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu, siunčia pinigus vaikų išlaikymui, rūbus, daiktus, grįžusi į Lietuvą bendrauja su vaikais tiesiogiai. Teismas sprendžia, kad atsakovė negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, t. y. dėl išvykimo dirbti į užsienį ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikai, todėl yra pagrindas atskirti vaikus G. S. ir D. S. nuo motinos L. I.-S.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 5 dalis).

Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Pirmiau paminėta, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikams G. S. ir D. S. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta V. I.. Ieškovės atstovė teismo posėdyje parodė, kad V. I. tinkamai prižiūri vaikus, turi tam tinkamas sąlygas. V. I. teisme parodė, kad vaikus prižiūri jau seniai, vaikai yra prie jos pripratę. V. I. yra vaikų senelė. Esant nurodytoms aplinkybėms vaikų G. S. ir D. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su laikinąja globėja V. I..

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos darbo užmokestis yra apie 1200 Eur per mėn. Ji sutinka mokėti vaikams ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą, nes ir dabar siunčia vaikams pinigus. Savo mamai yra pasakiusi, kad ją informuotų, jei vaikams trūktų pinigų. V. I. parodė, kad už vaikus iš valstybės gauna apie 850-950 Eur, tikslios sumos nurodyti negalėjo, dar kažkiek gauna išlaikymą iš vaikų tėvo S. S.. Gaunamų pinigų vaikams pakanka, atsakovė taip pat siunčia pinigus vaikų išlaikymui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, daugiau išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, pripažįsta, kad atsakovė turi realias galimybes teikti ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės L. I.-S. priteisiamas išlaikymas jos vaikams G. S. ir D. S. po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai. Tokiu atveju vaikų globos institucija atidaro kiekvieno išlaikymą gaunančio vaiko sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais – jo globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 straipsnio 2 dalis). Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis).

Iš pirmiau paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad išlaikymą gaunančio vaiko sąskaita valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje yra atidaroma, kai vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje. Vaikams G. S. ir D. S. yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta V. I., dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dalies dėl išlaikymo mokėjimo į vaikų vardu atidarytą sąskaitą, kuria naudosis vaiko lėšų tvarkytojas ir ši reikalavimo dalis yra atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl to iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinas 108,00 Eur (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė šioje byloje turėjo 5,56 eurų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl minėtos išlaidos taip pat išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl vaikų atskyrimo nuo motinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, todėl šio žyminio mokesčio išieškojimo klausimas nespręstinas.

Duomenų apie kitas proceso dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti vaikus G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos L. I.-S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaikų G. S. ir D. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja (rūpintoja) V. I., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. I.-S. išlaikymą vaikams G. S. ir D. S. po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti valstybei iš atsakovės L. I.-S. 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 5,56 Eur (penkių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalys dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo vykdomos skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.