- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-3283-144/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02805-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Pažeidėjas
- E. Ž.
- Advokatai
- Jonas Špelveris
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Ž., jo atstovui advokatui Jonui Špelveriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-07-16, apie 17.08 val., kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąją juosta, dešinė pusė), 14,50 km, vairuodamas motociklą, važiavo 130 km/h greičiu, tokiu būdu leistiną 70 km/h greitį viršijo 60 km/h. Be to, stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų nestojo, nepakluso teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Tuo E. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124 str. 6 d., 130 str. 1d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš dalies prisipažįsta dėl padarytų nusižengimų ir paaiškino, kad važiuojant namo iš Klaipėdos, kelyje Klaipėda – Liepoja, kelkraštyje, stovėjo policijos pareigūnas. Važiavo matomoje vietoje, 75 km/h, link Palangos. Pravažiavus kokį kilometrą išbėgo kažkas iš krūmų ir pradėjo jį stabdyti. Jis nesuprato, kad jį stabdo. Manė, kad stabdo tą automobilį, kuris jį lenkė iš nugaros. Buvo su šalmu, jo matomumas buvo blogas. Važiavo gal 70 km/h. Važiavo su nemaža suma pinigų kuprinėje, todėl bijojo sustoti. Nusuko į Girkalius. Važiuodamas žvyrkeliu su motociklu pargriuvo ant šono. Privažiavo pareigūnai, paguldė ant žemės norėjo uždėjo antrankius. Sakė jog viršijo greitį 60 km/h. Nuvažiavus į policijos komisariatą, pradėjo rašyti protokolą. Policijos pareigūnai sakė, kad jis bėgo nuo policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai traktavo tai, kaip pabėgimą nuo pareigūnų. Nežino kokiu greičiu važiavo. Važiavo tame ruože gal 90-80 km/h. Leistinas greitis tame ruože 70 km/h. Pripažįsta, kad viršijo greitį, tik nežino kiek viršijo. Kokį greitį policijos pareigūnas nurodė tame protokole nežino. Dar nenugriuvus nuo motociklo jį galėjo matyti, tačiau automobilis buvo be švyturėlių. Nepastebėjo jokio policijos pareigūno su apvaliu stabdymo ženklu. Policijos pareigūnų automobilis buvo VW „Passat“ markės. Ar automobilis buvo su švyturėliais neatsimena. Nepripažįsta, kad jis nestojo policijos pareigūnui stabdant. Iš dalies galėjo viršyti greitį. Galėjo būti šiek tiek daugiau negu 70 km/h, gal 80 km/h, gal 90 km/h. Jam atrodo, kad neviršijo greičio tame ruože.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas paaiškino, jog yra du greičio matavimo prietaisai. Susipažinus su medžiaga, mato iš patikros duomenų, kad neaišku ar buvo matuotas greitis SL 700 ar kitokiu matavimo prietaisu. Šis matavimo prietaisas yra skirtas matuoti greičiui stacionariai. Greičio matavimo diapazonas yra iki 350 km/val., greičio matavimo paklaida yra apie du -penki kilometrai. Prietaisas leidžia matuoti tiek tolstančio, tiek artėjančio automobilio greitį, atstumą iki prietaiso ir greitį. E. Ž. važiavo apie 220 km/val. greičiu ir, paskaičiavus paklaidą, 100 metrų jis nuvažiuoja per 2,7 sekundes. Kokioje vietoj, kada ir kokiu laiku buvo fiksuotas greitis nėra aišku. Kaip numato kovos su korupcija, jos įgyvendinimo priemonių planas, inauguruojant šiuos greičio matavimo prietaisus, turi būti suformuota kompiuterinė matavimo prietaisų byla, kurioje turi būti kaupiami prietaisų atmintyje ir saugomi duomenys ir informacija. Taip pat nėra aišku byloje kam šie pareigūnai priklausė, ar jie atvyko iš Vilniaus, gal jie buvo iš Klaipėdos, o gal buvo komandiruoti iš Palangos VPK. Todėl naudojantis šita prevencine programą, pareigūnai, išvykdami į trasą turi laikytis budėjimo grafiko ir maršruto. Šito byloje nėra. Taip pat pateikti matuoklio UNITAP SL 700 instrukciją, kur turi būti nurodyta, iš kokio atstumo buvo fiksuotas valstybinis numeris ar priartėjančios ar nutolstančios transporto priemonės. Nes rodmenų skaitiklyje yra arba pliusas arba minusas. Jeigu minusas, tai fiksuotas greitis yra tolstančios autopriemones.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 3-ojo būrio vado D. B. 2015-07-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog dirbant kartu su 2-os kuopos vadu T. J., apie 17.08 val., Klaipėdos raj., A13 kelyje (Klaipėda-Liepoja) kryptis link Palangos 14,5 km, pastebėjo antra eismo juosta akivaizdžiai greičiau už visas transporto priemonės važiuojantį motociklą, kurio greitį pamatavus greičio matuokliu, motociklas viršijo leistiną greitį 70 km/h, važiuodamas 130 km/h +-2 km/h greičiu. Dėvint šviesą atspindinčią liemenę su iškeltu skrituliu išėjo į kelią stabdyti minėto motociklo. Aiškiais gestais motociklo vairuotojui nurodė sustoti prie kelkraščio, tačiau vairuotojas akivaizdžiai padidinęs greitį nuvažiavo link Palangos. Motociklą persekiojo tarnybiniu automobiliui VW Passat, kuris yra pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. Persekiojimą vykdė su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir spec. garso signalu. Motociklas visą persekiojimo laiką buvo jų matomumo zonoje, persekiojant motociklą, vairuotojas nusuko nuo A13 kelio į dešinę ir nuvažiavo link Girkalių kaimo. Motociklas tęsė važiavimą žvyrkeliu, kur posūkyje nesuvaldė vairuojamo motociklo ir nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, aiškino, kad antra eismo juosta važiavo greičiau už visus, tačiau nematė, kad buvo stabdomas. Paklaustas, kodėl nestojo kai ir matė persekiojimą, atsakė, kad dažniausiai nestodamas išvengia atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
LR ATPK 124 str. 6 d. nurodyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių.
E. Ž. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą tiek teismo posėdžio metu parodė, kad jog iš dalies prisipažįsta padaręs pažeidimus ir paaiškino, jog važiavo matomoje vietoje, ir greitis galėjo būti šiek tiek daugiau negu 70 km/h, tai galėjo būti 80 km/h, gal 90 km/h. Kiek tiksliai viršijo leistiną greitį pasakyti negali.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 124 straipsnyje nustatytų pažeidimų (nustatyto greičio viršijimas) padarymo, vienas svarbiausių įrodymų yra greičio matavimo prietaisu užfiksuoti duomenys – transporto priemonės greitis.
Nustatyta, kad E. Ž. greitis buvo užfiksuotas greičio matuokliu SL700, kuriam 2014-11-12 Vilniaus metrologijos centras išdavė patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad greičio matuoklis SL700, Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2015 m. lapkričio 11 d., todėl galiojo ir ginčijamo teisės pažeidimo padarymo metu, todėl greičio matuokliu užfiksuoti duomenys pripažįstami leistinu įrodymu.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, matyti, kad E. Ž. prisipažino viršijęs greitį, tačiau kiek km/h negali pasakyti. Iš transporto priemonių greičio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo 9L-70360 duomenų matyti, jog 2015-07-16 17.08 val., A13 kelyje 14 km/70, matavimo prietaiso rodmenys užfiksavo 130 km/h, greitį ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti pareigūnas D. B. daromą pažeidimą nustatė vykdydamas jam pavestą tarnybos užduotį. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad policijos pareigūno parodymai apie pažeidimo nustatymo aplinkybes yra neprieštaringi, joks šio pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, pats pažeidėjas pažeidimo fiksavimo metu sutiko su pažeidimu, teismui nekyla abejonių dėl šių įrodymų objektyvumo, o E. Ž. ir jo atstovo advokato teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai vertinami kritiškai, todėl yra pilnai įrodyta, kad E. Ž., važiavo 130 km/h greičiu, kai leistinas greitis joje buvo 70 km/h, t. y. leistiną greitį viršijo 60 km/h. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. Ž. padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ATPK 130 str. pastaboje nurodyta, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Bet kokiam administraciniam teisės pažeidimui (inter alia ir numatytam ATPK 130 straipsnyje) būtina nustatyti visus keturis tarp savęs organiškai susijusius elementus: objektą, subjektą, subjektyvinę pusę, objektyvinę pusę. Šiuo atveju aktualiausias subjektyvinės pusės aspektas – asmens psichinis santykis su daroma priešinga teisei veika, t. y. atsakytina į klausimą, ar E. Ž. suprato esąs stabdomas policijos pareigūnų.
Policijos pareigūnas D. B. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbant kartu su 2-os kuopos vadu T. J., apie 17.08 val., Klaipėdos raj., A13 kelyje (Klaipėda-Liepoja) kryptis link Palangos 14,5 km, pastebėjo antra eismo juosta akivaizdžiai greičiau už visas transporto priemonės važiuojantį motociklą, kurio greitį pamatavus greičio matuokliu, motociklas viršijo leistiną greitį 70 km/h, važiuodamas 130 km/h +-2 km/h greičiu. Dėvint šviesą atspindinčią liemenę su iškeltu skrituliu išėjo į kelią stabdyti minėto motociklo. Aiškiais gestais motociklo vairuotojui nurodė sustoti prie kelkraščio, tačiau vairuotojas akivaizdžiai padidinęs greitį nuvažiavo link Palangos. Motociklą persekiojo tarnybiniu automobiliui VW Passat, kuris yra pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. Persekiojimą vykdė su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir spec. garso signalu. Motociklas visą persekiojimo laiką buvo jų matomumo zonoje, persekiojant motociklą, vairuotojas nusuko nuo A13 kelio į dešinę ir nuvažiavo link Girkalių kaimo. Motociklas tęsė važiavimą žvyrkeliu, kur posūkyje nesuvaldė vairuojamo motociklo ir nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, aiškino, kad antra eismo juosta važiavo greičiau už visus, tačiau nematė, kad buvo stabdomas. Paklaustas, kodėl nestojo kai ir matė persekiojimą, atsakė, kad dažniausiai nestodamas išvengia atsakomybės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Ž. vairuojamas motociklas buvo stabdytas aiškiu pareigūno rankos mostu, laikant raudonos spalvos šviesą atspindintį skritulį apšviestame kelio ruože, vilkint šviesą atspindinčią liemenę, t. y. naudojant visas įmanomas priemones, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareigūnas, atlikdamas transporto priemonės stabdymą, nusižengė norminių aktų (ATPK 130 str. pastaba ir kt.) reikalavimams. Teismas taip pat kritiškai vertina teisme apklausto E. Ž. aiškinimą, kad jis galėjo nepastebėti policijos pareigūno su apvaliu stabdymo ženklu, šviesos signalų ir neišgirsti garsinio signalo. E. Ž. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad važiuojant pirmoje juostoje važiavo automobilis, kuris užstojo stovinčius policijos pareigūnus ir jų nematė, todėl važiavo toliau, nors administraciniame protokole nurodyta jog jis važiavo antra eismo juosta. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pravažiavus kokį kilometrą išbėgo kažkas iš krūmų ir pradėjo jį stabdyti. Jis nesuprato, kad jį stabdo. Manė, kad stabdo tą automobilį, kuris jį lenkė iš nugaros. Buvo su šalmu, jo matomumas buvo blogas. Taip pat, kad važiavo su gana nemaža suma pinigų kuprinėje, bijojo sustoti. Tokie jo parodymai visiškai prieštarauja policijos pareigūno D. B. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, t.y. D. B. paaiškino, kad dėvint šviesą atspindinčią liemenę su iškeltu skrituliu išėjo į kelią stabdyti minėto motociklo. Aiškiais gestais motociklo vairuotojui nurodė sustoti prie kelkraščio, tačiau vairuotojas akivaizdžiai padidinęs greitį nuvažiavo link Palangos. Motociklą persekiojo tarnybiniu automobiliui VW Passat, kuris yra pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. Persekiojimą vykdė su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir spec. garso signalu. Motociklas visą persekiojimo laiką buvo jų matomumo zonoje, persekiojant motociklą, vairuotojas nusuko nuo A13 kelio į dešinę ir nuvažiavo link Girkalių kaimo, ko pasėkoje darytina išvada, kad administracinėn traukiamo asmens veiksmai kaip skubus pasitraukimas (nusukimas) iš kelio leidžia daryti išvadą, kad E. Ž. savo tokiais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės, ko pasėkoje motociklas tęsė važiavimą žvyrkeliu, kur posūkyje nesuvaldė vairuojamo motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir nugriuvo. Pats pažeidėjas neneigia važiavęs motociklu ir viršijęs greitį, tačiau neigia matęs, kad yra stabdomas. Todėl administracinėn traukiamo asmens teiginiai, kad jis nematė jį stabdančio policijos pareigūno, paneigia nustatyti bylos duomenys, jog E. Ž. vairuojamas motociklas buvo stabdytas aiškiu pareigūno rankos mostu, pareigūnui vilkint šviesą atspindinčią liemenę, laikant raudonos spalvos šviesą atspindintį skritulį, apšviestame kelio ruože, t.y. naudojant visas įmanomas priemones ir nepažeidžiant Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos taisyklių patvirtinimo“ numatytų reikalavimų. Netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais policijos pareigūno parodymais, teismas neturi pagrindo. Taip pat nenustatytas joks motyvas pareigūnui pažeidėją nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu ir išsigalvoti. Duomenų, kad policijos pareigūnas D. B. teigdamas, kad matė, kad E. Ž. vairavo transporto priemonę ir reikalaujant nesustojo būtent pažeidėjo vairuojamas motociklas, būtų galėjęs suklysti, nėra. Įvertinusi šias aplinkybes teismas sprendžia, kad vairuojamą transporto priemonę policijos pareigūnas stabdė teisėtu, aiškiai išreikštu ir neabejotinai suprantamu būdu, važiavo paskui E. Ž. vairuojamą motociklą betarpiškai su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu, todėl pažeidėjas nepastebėti ar nesuprasti, kad yra stabdomas policijos pareigūno negalėjo, todėl jo teismo posėdžio metu išsakyta versija, kad policijos pareigūno automobilio su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu jis nepastebėjo, atmetama kaip nepagrįsta, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jis, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti.
E. Ž. savo kaltę pripažįsta iš dalies, jo kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 124 str. 6 d. yra įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno D. B. tarnybiniu pranešimu, patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad greičio matuoklio patikros sertifikatas galioja iki 2015-11-11, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad E. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų, transporto priemonių greičio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo (duomenys neskelbtini) duomenimis, bei kita bylos medžiaga.
Byloje atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – maksimalus leistinas greitis viršytas labai ženkliai – net 60 km/h, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę –baustas administracine tvarka, taip pat į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose, pinigines nuobaudas. Skirtina ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikui, nes šiuo nutarimu nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima ypatingai švelninti administracinę nuobaudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidėjui nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 124 str. 6 d., 130 str. 1 d. 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., teismas
nutaria:
E. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirti nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
E. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3(trims) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą –868 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.6.-3283-144/2015 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.