Kauno apylinkės teismo nutartis

kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui R. U.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje E. A. G. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. G. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Be to jis kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006-06-09, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste direktoriumi, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (įstatymo redakcija Nr. IX-2084, 2004-03-30) 12 str. „Dokumentų saugojimas“ 2 d. nuostatą „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas”, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2d. nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui” būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė 2014-01-01 - 2015-06-04 laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Juridinis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamas tuo, kad direktoriui E. A. G., turėjusiam teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikiant UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir interesais, įmonė (duomenys neskelbtini), veikla vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), teikti priežiūros paslaugas - dantų techniko ir veikla vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, teikti ambulatorines odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas - odontologijos (Nr.0764, licencija išduota 2006-10-17) laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2015-12-10 neteisėtai, direktoriui E. A. G. pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 2 d. reikalavimus, kad „įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“ ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-09-30 įsakymu Nr. V-694 „Dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“, 4 p. reikalavimus, kad „įstaigos gali teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas tik turėdamos licenciją, 2015-09-10 odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 123 sustabdžius UAB (duomenys neskelbtini) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimą trims mėnesiams, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas paslaugas, ir iš šios veiklos gavo pajamų, tokiu būdu versliškai ėmėsi ūkinės, finansinės veiklos, sustabdžius UAB (duomenys neskelbtini) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimą.

Kaltinamojo E. A. G. gynėjas advokatas E. L. prašo teismo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, konstatuojant, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nurodė, kad Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog kaltinamuoju aktu reiškiami kaltinimai turi būti aprašyti aiškiai, suprantamai, nekelti abejonių dėl kaltinimo turinio ir esmės ir nesudaryti teismui ar kaltinamajam bei jo gynėjui pagrindo spėlioti, ką prokuroras galėjo turėti omenyje reikšdamas vieną ar kitą kaltinimą, o gynybai formuojama būtinybė ginti nuo visų galimų kaltinimo modifikacijų yra pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a" punktą (Pelissier and Sassi v. France fGCJ, no. 25444/94, z 51, ECHR 1999-11 ir kt). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškiai ir kategoriškai konstatavęs, kad pakankamai konkrečiai nesuformuluojant kaltinimo, yra varžoma teisė į gynybą (kasacinė nutartis Nr. 2K-390/2005), o vėlesnėse kasacinėse nutartyse kaip tik ir pabrėžiama, kad Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas paskirtis yra būtent teisės į gynybą užtikrinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-13/2007, 2K-660/2007, 2K-7-198/2008, 2K-233/2008). Kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui, kadangi būtent kaltinamasis aktas teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2011). Kaltinamajame akte kaltinant E. A. G. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, teigiama kad jis „neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis odontologijos praktika, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas paslaugas ne mažiau, kaip 50 asmenų ir iš šios veiklos gavo pajamų" (kaltinamojo akto 1 puslapis). Jokie konkretūs asmenys, kuriems kaltinamasis galimai teikė minėtas paslaugas, šioje kaltinimo dalyje nenurodyti, tuo neabejotinai sudarant kaltinamajam ir jo gynėjui spėlioti, kuriuos asmenis turėjo omenyje prokuroras reikšdamas būtent šį kaltinimą. Spėlioti galima, kad tai, gal būt yra asmenys, prokuroro nurodyti kitoje kaltinimo dalyje, kaltinant E. A. G. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu, tačiau čia išvardinta tik 12 asmenų; po šios kaltinimo dalies sekančioje kaltinimo dalyje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išvardinti jau 62 asmenys, bet jų tarpe nėra dviejų asmenų iš anksčiau nurodyto 12 asmenų sąrašo. Neišvengiamai kyla klausimas, ką prokuroras turėjo omenyje: ar gydytojo odontologo paslaugos neteisėtai buvo suteiktos visiems 64 pacientams, ar tik 50, ar dar kitokiam jų skaičiui, ko neleidžia atmesti formuluotė „ne mažiau, kaip" ir konkrečiai kuriems? Formuluotė „iš šios veiklos gavo pajamų" taip pat verčia spėlioti, ką omenyje turėjo prokuroras. Vienintelė konkreti pinigų suma, kurią, prokuroro manymu, E. A. G. gavo nusikalstamu būdu, yra 26447,11 eurų, tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad šie pinigai įgyti apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir darant visai kitą nusikalstamą veiką. Lieka neaišku, ar šie pinigai tapatinami ir su kaltinimo dalyje pagal BK 202 str. 1 d. nurodytomis pajamomis, gautomis iš neteisėtos veiklos, ar tokiomis pajamomis prokuroras laikė ką nors kita, ko kaltinamajame akte kažkodėl nenurodė. Kitoje kaltinimo dalyje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teigiama, kad E. A. G. dvylikos pacientų įdėtiniuose lapuose į ambulatorinę kortelę „parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis" nurodant įvairias datas, tačiau nenurodant paties minimų tekstų turinio (kaltinamojo akto 2, 3 puslapiai). Tekstų turinio neatskleidimas ir jų buvimo vietos nekonkretizavimas (abstrakti sąvoka „ties datomis" palieka subjektyvaus vertinimo galimybę), kaltinamajam ir jo gynėjui ir šiuo atveju sudaro pagrindą spėlioti, ar jie ir prokuroras kaip nurodytus kaltinamajame akte vertina vienus ir tuos pačius tekstus, t. y. ar ginamasi būtent nuo to, kuo kaltina prokuroras. Be to, kaltinamajame akte neatskleidus minimų rankraštinių tekstų turinio, vėl belieka spėlioti, kodėl šių tekstų įrašymas vertinamas, kaip dokumento suklastojimas. Sintaksės aspektu sunkiai suvokiamas darinys „pasirašytus parašus pasirašė gydytojo J. V. vardu" vėlgi verčia spėlioti, ar asmuo kaltinamas kito asmens parašo padirbimu, ar vien pasirašymu ten, kur turėjo pasirašyti kitas asmuo. Teigia, kad nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl, vadovaudamasis BPK 219 straipsniu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, prašo bylą perduoti prokurorui.

Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo prašymą atmesti, nurodė, kad byla perduodama prokurorui tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai yra veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kita, kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis, punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ar punktų, ir kita, kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012. Įstatymas nekelia reikalavimų kaltinamajame akte detalizuoti smulkiai visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas bei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Išsamiai duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, vėliau po baigiamųjų proceso dalyvių kalbų. Teismui išėjus priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, vertinami kaltinimą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, juos pripažįstant įrodymais. Įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus, iki įrodymų tyrimo pabaigos, pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės, taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis kaltinamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, tai yra veika numato atsakomybę objektyviosios pusės požymius, tai yra versliškumas arba stambiu mastu. Šiuo atveju inkriminuojamas versliškumas, būtent ne mažiau kaip 50 asmenų ir atitinka nusikalstamos veikos objektyviąją pusę ir nurodyta, kad neturint licencijos vertėsi ūkine veikla. Kad gavo pajamų yra užfiksuota kaltinamajame akte. Šis pajamų konkretizavimas yra stambaus masto požymis ir jis kaltinamajam neinkriminuojamas. Tai, kad gavo pajamų yra neginčijamai nustatyta. Tai nėra trūkumas, kuris numato ar nenumato nusikalstamos veikos subjektyviosios ar objektyviosios pusės požymius. Dėl 300 straipsnio yra nurodyti požymiai kuo jis kaltinamas, kokius dokumentus suklastojo, kokiu būdu pasirašė už kitą asmenį. Yra liudytojų parodymai, kas buvo suklastota. Teismų praktika nenurodo analizuoti visų aplinkybių. Kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos. Tiek kaltinamajam, tiek advokatui įteikus pranešimą apie įtarimus, tiek pabaigus bylą, jokių prašymų nebuvo. Mano, kad šis prašymas nepagrįstas ir prašo jį atmesti.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau (BPK) 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad ši prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką negali prieštarauti BPK 1 straipsnyje numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai, kuri suprantama ne tik kaip siekis greitai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir išsamiai, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Operatyvus baudžiamosios bylos nagrinėjimas nereiškia skuboto jos nagrinėjimo. Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (iš dalies pakeistos Protokolu Nr. II, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7) 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 3 dalies „a“ punkte nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę būti išsamiai informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Nurodytosios konvencinės nuostatos inkorporuotos bei detalizuotos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kurio 44 straipsnyje (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) konstatuojama, be visa kita, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam būtų nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą (straipsnio 7 d.). BPK 10 straipsnyje ne tik nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę į gynybą, bet ir nurodyta, kad, tame tarpe, prokuroras privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, o taip pat imtis reikiamų priemonių užtikrinti jo asmeninių teisių apsaugą. Prokuroras privalo, surašydamas kaltinamąjį aktą prisilaikyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. „a“ punkto bei BPK 44 str. 7 d. reikalavimų. Tai reiškia, kad, kaltinamajame akte turi būti išsamiai, nuodugniai, suprantamai pranešta, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, nes tik tokiu būdu kaltinamasis gali pilnavertiškai realizuoti savo teisę į gynybą.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai, aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pagal BPK 219 straipsnį, kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog kaltinamuoju aktu reiškiami kaltinimai turi būti aprašyti aiškiai, suprantamai, nekelti abejonių dėl kaltinimo turinio ir esmės ir nesudaryti teismui ar kaltinamajam bei jo gynėjui pagrindo spėlioti, ką prokuroras galėjo turėti omenyje reikšdamas vieną ar kitą kaltinimą, o gynybai formuojama būtinybė ginti nuo visų galimų kaltinimo modifikacijų yra pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a" punktą.

Iš tiesų, kaltinamajame akte E. A. G. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, kaltinime nurodyta, kad jis, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis odontologijos praktika, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas paslaugas ne mažiau, kaip 50 asmenų ir iš šios veiklos gavo pajamų, konkretūs asmenys kaltinime neišvardinti, todėl neaišku, kokiems asmenims kaltinamasis galimai teikė paslaugą ir kiek tokių asmenų buvo.

Kaltinamasis E. A. G. kaltinamas ir nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Šiame kaltinime jau yra išvardinti dvylika konkrečių asmenų, nurodant jų pavardes ir vardu, nurodant, kokie dokumentai esą yra suklastoti, tačiau nenurodyta, kokie neteisingi įrašai juose padaryti. Be to, E. A. G. kaltinamas ir nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje padarymu išvardinti jau 62 asmenys, kuriems kaltinamasis esą atliko odontologo paslaugas ir padarė įrašus į sveikatos istorijas. Šiame kaltinime asmenys taip pat išvardinti, nurodant jų pavardes ir vardu, tačiau nenurodyta, kokius įrašus jų asmens sveikatos istorijose kaltinamasis esą padarė, kodėl prokuroras laiko šiuos įrašus dokumentų klastojimu, ką prokuroras turėjo omenyje kaltinime įrašydamas, kad kaltinamasis esą pasirašė gydytojo J. V. vardu, taigi neaišku, ar kaltinamasis kaltinamas tuo, kad jis pasirašė J. V. parašu, tokiu būdu jį padirbdamas, ar parašė minėto gydytojo vardą ir pavardę ir pasirašė pastarojo parašu. Akivaizdu, kad kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų,

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nustatyti šios baudžiamosios bylos teismingumą, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajame akte visos nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami kaltinamieji, privalo būti aiškiai apibrėžtos, nurodytos nusikalstamų veikų padarymo datos, privalo būti nurodyti konkretūs asmenys su vardais ir pavardėmis, o ne abstraktus skaitmuo, turi būti nurodytas dokumentų suklastojimo būdas, konkretūs dokumentuose galimai padaryti įrašai, kas, už kokių veikų padarymą ir kokias pinigų sumas gavo. Akivaizdu, kad išvardintų baudžiamojo proceso normų ir kitų išvardintų teisės aktų nuostatų šioje baudžiamojoje byloje iki šiol neprisilaikoma, kaltinamasis aktas surašytas neaiškiai ir tai laikytina kliūtimi kaltinamajam realizuoti teisę į gynybą. BPK 1 straipsnio nuostatos, kurios numato, kad nusikalstamos veikos turi būti atskleistos greitai ir išsamiai, tinkamai turi būti pritaikytas įstatymas, yra visų pirma sietinos su nagrinėjimo teisme dalyvių teisių bei pareigų užtikrinimu, o greitas bylos aplinkybių tyrimas negali vykti kaltinamosios procesinių teisių pažeidimo sąskaita.

Nors kai kuriuos veiksmus gali atlikti teismas, tačiau teismas neturi pareigos pats nustatinėti, kokiems asmenims kaltinamasis galimai suteikė paslaugas, kiek ir kuris kaltinamasis gavo pinigų ir kokias jų sumas, tai yra prokuroro pareiga ir tai jokiu būdu neatleidžia prokuroro nuo jo tiesioginės pareigos visus privalomus procesinius veiksmus atlikti taip, kad gauta teisme baudžiamoji byla būti išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, teismas negali būti apkrautas prokuroro funkcijų atlikimu.

Nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl, esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išvardintais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 439 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje A. G. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui 2 (dviejų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.