Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kaunesta“ ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio miestprojektas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2021 m. birželio 4 d. pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. SR-447) dėl techninio darbo projekto „Gydymo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimo (toliau – ir sutartis) vienašališką nutraukimą, įformintą atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2025 m. birželio 3 d. raštu; 2) pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu, įpareigojant atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę; 3) pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą taikyti netesybas (baudą ir delspinigius); 4) pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą apskaičiuotų delspinigių ir ieškovei mokėtinų sumų įskaitymą; 5) priteisti iš atsakovės 2 675,67 Eur už suteiktas statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės teigimu, atsakovė atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Gydymo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir pirkimas) techninio darbo projekto parengimui ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms įsigyti. Pirkimą laimėjo ieškovė, su kuria buvo sudaryta sutartis. Ieškovė laiku parengė visus reikalingus dokumentus bei techninį darbo projektą tinkamai. 2024 m. rugpjūčio 30 d. perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę su raštu „Dėl techninio darbo projekto „Gydymo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ sprendinių trūkumų ir klaidų šalinimo“ Nr. (33.200 Mr) R-2969, teigdama, kad rangovė UAB „Kaunesta“ pateikė informaciją apie projekto trūkumus, dėl kurių nėra galimybės vykdyti statybos darbų. Ieškovė nurodė, kad projektas buvo įvertintas kvalifikuotų ekspertų, kurie jokių trūkumų nenustatė, o neatitikimai tarp projekto ir faktinės situacijos yra įprasti statybos procese ir savaime nereiškia, jog projektas yra netinkamas. Ieškovė pažymėjo, kad 2025 m. birželio 3 d. atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, motyvuodama esminiu sutarties pažeidimu – daugiau kaip 30 dienų nevykdytais įsipareigojimais. Taip pat atsakovė apskaičiavo ieškovės mokėtinus delspinigius ir baudą, įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, pagrindžiančių projekto trūkumus, o pritaikytos sankcijos yra nepagrįstos.

3. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, išbraukti ieškovę iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, sukels neigiamus padarinius ieškovės turtiniams interesams, reputacijai. Įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, perkančiosios organizacijos pašalins ieškovę iš pirkimų procedūrų, nesudarys viešųjų pirkimo sutarčių, ieškovė neteks galimybės gauti pajamas, t. y. skubus ieškovės įtraukimas į minėtą sąrašą yra neproporcingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimus, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį, netinkamai ją įvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija tokį sprendimą ar ne. Teismo nutartyje akcentuota, kad vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėja lieka sąraše, tačiau tiekėjai atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti informacijos paaiškinimą.

7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su tiekėja buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjos pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiai tiekėjai leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje.

8. Teismas nusprendė, kad atsakovė turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, todėl iš esmės galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą, ir nuo jo turinio. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose konkursuose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Panevėžio miestprojektas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų, kad ieškovė nepatirs nuostolių, galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei konkuruoti su kitais tiekėjais. Ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime apriboja jos galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

9.2. Įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, egzistuoja didelė rizika, kad kitos perkančiosios organizacijos pašalins ieškovę iš pirkimų procedūrų, bus paneigta ieškovės galimybė konkuruoti su kitais tiekėjais, taip pat bus padaryta žala ieškovės reputacijai. Perkančiosios organizacijos vengia bendradarbiauti su tiekėjais, įtrauktais į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl ieškovės galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra teorinė.

9.3. Teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra nemotyvuota.

10. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėja ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą. Vykstant ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir tiekėjos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiekėja lieka sąraše.

10.2. Ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neužkerta kelio ieškovei imtis papildomų priemonių ir pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, ieškovės paaiškinimo turiniu, turi teisę nuspręsti, ar leisti ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina, laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nustatęs, kad nors ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas yra proporcingas ir jog įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

16. Apeliantės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji gali patirti nuostolius, taip pat paneigta jos galimybė konkuruoti su kitais tiekėjais viešuosiuose pirkimuose, be to, skubus ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą apriboja jos galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to yra neproporcingas.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamos padėties) nepasikeitimą, siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi, byloje gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ne tik tiesiogiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir užtikrintų esamos padėties ginčo nagrinėjimo metu nepasikeitimą, užkirstų kelią žalos atsiradimui ar padidėjimui.

18. Pagal šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šios straipsnio dalies 1 – 4 punktuose nurodytą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, be kita ko, priežastis, dėl kurių perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. Nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (VPĮ 91 straipsnio 4 dalis).

19. Taigi, perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusią tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėja teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą ar ne, o jeigu tiekėjos reikalavimas, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėja lieka sąraše, tačiau tiekėjai atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-460-553/2024; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-370/2024; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-77-790/2025).

20. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant nurodytas VPĮ nuostatas, darytina išvada, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjos neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai, pagal minėtoje informacinėje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su konkrečia tiekėja buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjos pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiai tiekėjai leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, vien įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą faktas savaime neeliminuoja galimybės tiekėjai dalyvauti kituose skelbiamuose viešuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nurodyta, nusprendžia, kad ieškovės argumentai, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirs nuostolių, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, tiekėjos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) neeliminuoja galimybės jai dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose. Įvertinus tai, kad pagal VPĮ 91 straipsnio nuostatas perkančioji turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, jog iš esmės galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, kurių ji imasi, siekdama įrodyti savo patikimumą naujoje pirkimo procedūroje, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą, ir nuo jo turinio. Vien atskirojo skundo argumentas, kad, įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, egzistuoja didelė rizika, jog kitos perkančiosios organizacijos pašalins ieškovę iš pirkimų procedūrų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nagrinėjamu atveju. Priešingai nei teigia apeliantė, darytina išvada, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) nelaikytinas neproporcingu pačios ieškovės elgesiui, vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus.

22. Kaip aiškiai stokojantis pagrįstumo atmetamas atskirojo skundo argumentas dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo. CPK 291 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo nutarties turinį, nurodyta, kad tokiame procesiniame dokumente turi būti aptartas klausimas, kuriuo priimama nutartis, nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė atitinkamas išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi (CPK 291 straipsnio 4 ir 5 punktai). Visi šie privalomi elementai yra nurodyti skundžiamoje nutartyje.

23. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir apeliantės nurodytų argumentų nepagrįstumo. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, jį aiškinančią teismų praktiką bei faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėja lieka sąraše, tačiau tiekėjai atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti informacijos paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje. Be to, teismas, vadovaudamasis VPĮ 91 straipsniu bei jį aiškinančia teismų praktika, konstatavo, kad ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose konkursuose. Kitaip tariant, teismas, netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė faktines bei teisines aplinkybes, motyvus, dėl kurių atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje yra pateiktas teisinis esminių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų įvertinimas, o vien tai, kad apeliantė su teismo išvadomis nesutinka, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jos nurodytą proceso teisės normos pažeidimą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.