- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- I-377-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01912-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- D. V., D.
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Advokatai
- Jonas Masiokas
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. V., atsakovo atstovams advokatui Jonui Masiokui ir Vilmai Adamavičiūtei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. prašymą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) dėl įsakymo panaikinimo ir išmokų, susijusių su neteisėtu atleidimu priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą
Aprašomoji dalis
nusta t ė
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 13–14) ir patikslintais prašymais (b. l. 3–5, 9–10, 83, 84, 85), kuriuose prašo:
Žemesnės instancijos teismas
panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-11-05 įsakymą Nr. P1-63; įpareigoti atsakovą priimti naują administracinį aktą, grąžinant pareiškėją į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; įpareigoti atsakovą atlyginti nuostolius, priteisiant vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-11-05 iki bylos išnagrinėjimo dienos už faktiškai uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 0,06 procentus delspinigių nuo laiku neišmokėtos atlyginimo sumos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad prašymas panaikinti Komisijos pirmininko 2009-11-05 įsakymą Nr. 63 yra sietinas su neteisėta Komisijos pirmininko veika, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-1090/2009, kurioje nuspręsta panaikinti Komisijos pirmininko 2006-09-11 d. įsakymą Nr. P1-68 ,,Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“ ir pareiškėją grąžinti į Komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendime nurodyta formuluotė atitinka Darbo kodekso 297 str. 3 d. teisės normų reikalavimą, kuri suformuluota su privalomąja nuoroda grąžinti į pirmesnį darbą. Pagal DK 299 str. 1 d. dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo, darbdavys (Komisijos pirmininkas) privalėjo sugrąžinti pareiškėją į ankstesnes vyresniojo specialisto pareigas Licencijų skyriuje, tačiau jis tinkamai neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimo, neteikė pareiškėjui jokios informacijos apie minėto teismo sprendimo vykdymo eigą, todėl jis nežinojo ar tikrai yra grąžintas dirbti į Licencijų skyrių. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad visuose rašytiniuose kreipimuose jis prašymus teikė, kaip Licencijų skyriaus vyresnysis specialistas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad po atliktos atleidimo procedūros kitą dieną, t. y. 2009-11-07 jam buvo pateiktas susipažinimui Komisijos pirmininko 2009-10-23 įsakymas, kurį buvo priverstas pasirašyti, paveiktas psichologinio spaudimo. Tuo metu nesuprato, kodėl jis taip primygtinai, net darant psichologinį spaudimą, buvo verčiamas pasirašyti šį įsakymą. Per kelias paras apmąstęs šių veiksmų esmę, padarė išvadą, kad dokumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimo byloje Nr. A502-1090/2009 vykdymo buvo tvarkomi atgaline data. Šiais veiksmais yra pagrindžiami ir ankstesni „keisti“ Komisijos pirmininko ir administracijos darbuotojų veiksmai, kai vieną dieną aptartos darbo santykių aplinkybės, kitą dieną buvo keičiamos. Susitikti su Komisijos pirmininku nepavyko. Pasiekė gandas, kad jo atžvilgiu ruošiami „neigiami“ dokumentai, nes atskiriems darbuotojams nurodoma rašyti tarnybinius pranešimus apie pareiškėjo netinkamą elgesį, neatvykimą į darbą ir pan. Todėl jis pats pradėjo rodyti iniciatyvą, kad greičiau būtų sutarta dėl nemokamų atostogų suteikimo. Šiuo tikslu 2009-11-02 pateikė prašymą suteikti nemokamas atostogas iki 2009-11-17. Pažymėjo, kad Komisijos administracijos darbuotojai priimdavo teiktus prašymus, bet jis nei karto negavo pastabos ir (ar) priminimo, kad Komisijos patvirtintoje struktūroje nėra Licencijų skyriaus ir šio skyriaus vyresniojo specialisto pareigų. Jam nebuvo nurodomos jokios tarnybinės užduotys, net nebuvo nurodyta, kuriame kabinete yra skiriama darbo vieta. Darbuotojai elgėsi taip lyg nežinotų, ar jis yra sugražintas į ankstesnes pareigas ir kas su juo turėtų dirbti. Lapkričio 3 d. buvo duotas patvirtinimas, kad lankytis Komisijoje jam neprivalu iki lapkričio 17 d., nes yra duotas leidimas įforminti nemokamas atostogas. Pradėjus domėtis, kur yra Komisijos pirmininko įsakymas dėl atostogų suteikimo, jo niekas negalėjo pateikti. Jis gavo informaciją, kad oficialiai yra įforminti dokumentai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo, kurių pagrindu iki lakpričio 5 d. jis privalo pateikti paaiškinimus apie savalaikį neatvykimą į darbą (tokio dokumento tekstą jam pavyko gauti 2009-11-11). Didelio susijaudinimo paveiktas dėl daryto „psichologinio spaudimo“ 2009-11-05 išsiuntė prašymą dėl atleidimo iš darbo Licencijų skyriuje vyresniojo specialisto pareigų, atskirai pažymėdamas, kad išmokėtų nesumokėtą darbo užmokestį. Per visą tą laiką jis tikėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. reikalavimais, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems pareigūnams ir įstaigos vadovui, t. y. turi būti vykdomas. Manė, kad Komisijos pirmininkas išleisdamas įsakymą turi jį grąžinti dirbti į Licencijų skyrių į anksčiau vykdytas pareigas ir sumokėti už laikotarpį nuo 2006-09-11 iki 2009-10-22 neišmokėtą atlyginimą už darbą. Visos vykdytos procedūros patvirtina faktinę aplinkybę, kad pagal minėtą teismo sprendimą jis nebuvo grąžintas į Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, todėl neturėjo įgytų teisų teikti savo prašymą atleisti iš „užimamų“ vyresniojo specialisto pareigų Licencijų skyriuje, nes šių pareigų Komisijos administracijos struktūroje nebuvo ir šių pareigų jam nebuvo pavesta vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis apie grąžinimą į darbą sužinojo tik 2009-10-27 atvykęs į LVAT pasiimti nutartį. LVAT teismo posėdyje, nagrinėjant jo apeliacinį skundą dalyvavo, tik sumaišė nutarties paskelbimo dieną. Realiai Komisijoje nedirbo, nežinojo, kad buvo įformintas jo grąžinimas į darbą. Apie įsakymą dėl grąžinimo į darbą sužinojo po 2009-11-05 t.y. po atleidimo. Tarnybinio tyrimo komisija negalėjo vykdyti, nes jis faktiškai nebuvo grąžintas į darbą. Pažymėjo, kad ginčyja įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos, nes jis trukdo LVAT sprendimo vykdymui (b. l. 122–123).
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 48–51) paaiškino, kad pareiškėjas patikslintame skunde reikalauja panaikinti Komisijos pirmininko 2009-11-05 įsakymą Nr. P1-63, motyvuodamas tuo, kad jis nebuvo gražintas į Komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo būti grąžintas į šias pareigas, nes Licencijų skyriaus Komisijos struktūroje po organizacinių pertvarkymų neliko, pareiškėjo pareigybė taip pat buvo panaikinta. 2008-02-11 Komisijos nutarimu Nr. 03-20 Licencijų skyrius buvo panaikintas, įsteigtas Kontrolės skyrius, o 2008-02-14 Komisijos pirmininko įsakymo Nr. 01-7 3.2 punktu visos Licencijų skyriaus pareigybės panaikintos, o anksčiau šio skyriaus tarnautojų vykdytos funkcijos paskirstytos ir priskirtos kitų skyrių tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant LVAT 2009-10-22 sprendimą, Komisijos struktūroje 2009-10-22 Komisijos pirmininko įsakymu Nr. 01-61 buvo įsteigta A lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybė. Komisijos pirmininko 2009-10-23 įsakymu Nr. P1-57 pareiškėjas grąžintas į šias pareigas. Todėl atsakovė mano, kad pareiškėjo teiginys, jog 2009-10-22 LAVT sprendimas nebuvo vykdomas, yra nepagrįstas. Minėtas sprendimas buvo vykdomas nuo jo įsigaliojimo momento, tačiau atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, kurių LVAT minėtame 2009-10-22 sprendime neįvertino, t. y. atsižvelgiant į pasikeitusią Komisijos struktūrą pertvarkymo.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Komisijos pirmininkas tinkamai nevykdė LVAT 2009-10-22 sprendimo, neteikė jokios informacijos apie minėto teismo sprendimo vykdymo eigą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad LVAT sprendimas dėl Pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą įsiteisėjo 2009-10-22, tačiau pareiškėjas spalio 22–27 dienomis į darbą neatvyko ir nepateikė jokios informacijos, 2009-10-26 išsiuntė pareiškėjui informaciją apie LVAT sprendimą ir Pareiškėjo grąžinimą į valstybės tarnybą. 2009-10-27 pareiškėjas buvo telefonu informuotas apie grąžinimą į valstybės tarnybą. 2009-10-28 jis pateikė prašymą grąžinti į valstybės tarnybą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirašytinai susipažinti su Komisijos pirmininko įsakymu Nr. Pl-57 „Dėl D. V. grąžinimo į valstybės tarnautojo pareigas“, tačiau pareiškėjas jį pasirašyti atsisakė, paaiškindamas, kad pasirašys vėliau. 2009-10-29 pareiškėjui atvykus į Komisiją, pakartotinai bandyta supažindinti jį su įsakymu apie grąžinimą į valstybės tarnybą ir pradėtu tarnybinio nusižengimo tyrimu, tačiau pareiškėjas pasirašyti atsisakė. Taigi, Pareiškėjas kelis kartus žodžiu buvo informuotas, kad jis grąžintas į Komisijos vyresniojo specialisto pareigas, tačiau jis pats atsisakė pasirašytinai susipažinti su LVAT sprendimą įgyvendinančiais Komisijos dokumentais. Pareiškėjas informavo Komisijos pirmininką, jog jam būtinos atostogos darbo santykiams kitoje darbovietėje nutraukti. Komisijos pirmininko 2009-11-02 įsakymu Nr. P3-115 jam suteiktos nemokamos atostogos nuo 2009-11-02 iki 2009-11-15. Minėtame įsakyme nurodyta, kad nemokamos atostogos suteikiamos vyresniajam specialistui D. V.. Pareiškėjas su šiuo įsakymu supažindintas 2009-11-02. Be to, 2009-11-02 pareiškėjui buvo įteiktas Komisijos 2009-10-29 pranešimas Nr. P12-4 apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad: „Jūs esate grąžintas į vyresniojo specialisto pareigas“.
Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas po LVAT sprendimo įsiteisėjimo 2009-10-22, į Komisiją atvyko tik 2009-10-28, o 2009-10-29 jau pateikė prašymą suteikti jam nemokamas atostogas. Jam atostogos buvo suteiktos, kaip vyresniajam specialistui, o ne Licencijų skyriaus vyresniajam specialistui. Su įsakymu jis buvo supažindintas 2009-11-02. Taigi pareiškėjas nebuvo pradėjęs vykdyti savo tarnybinių funkcijų, todėl jokios užduotys jam objektyviai negalėjo būti skiriamos. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie grąžinimą į Komisijos vyresniojo specialisto pareigas. Komisija informaciją jam teikė apie LVAT sprendimo vykdymo eigą, o teikdamas prašymą jį atleisti jį iš valstybės tarnautojo pareigų jis žinojo, jog jis priimtas ne į Licencijų skyriaus vyresniojo pareigas.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas 2009 m. spalio 23–27 d. darbe nepasirodė ir neinformavo apie neatvykimo priežastis, nors LVAT sprendimas įsiteisėjo 2009-10-22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2009-10-27 Komisijos pirmininko įsakymu Nr. P1-59 „Dėl D. V. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ buvo sudaryta Komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Tyrimo komisija). 2009-10-29 surašytas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. P12-4, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2009-10-23 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, ir jo prašoma pateikti rašytinį pasiaiškinimą iki 2009-11-05. Minėtas pranešimas paštu įteiktas pareiškėjui 2009-11-02, todėl pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad šią informaciją jis gavo tik 2009-11-11. Pažymėjo, kad pasiaiškinimo pareiškėjas nepateikė. 2009-10-05 Tyrimo komisija Komisijos pirmininkui pateikė išvadą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų. Tyrimo komisija konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punkte apibrėžtą šiurkštų tarnybinį nusižengimą – nebuvimą darbe vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties. Pareiškėjas darbe nebuvo 6 darbo dienas. Jis buvo informuotas apie pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir, remiantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 5 punktu, paprašytas pateikti pasiaiškinimą. Tyrimo komisija jokio pasiaiškinimo negavo. Atsižvelgdama į tai, kad yra patenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį iš einamų pareigų, Tyrimo komisija tolesnį tyrimą nutraukė ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui nebuvo skirta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo daromas joks „psichologinis spaudimas“, Komisija veikė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl jos veiksmai laikytini pagrįstais ir teisėtais.
Atsakovė nurodė, kad įgyvendinant LVAT 2009-10-22 sprendimą Komisijos pirmininko įsakymu Nr. 01-61 buvo įsteigta vyresniojo specialisto pareigybė. Komisijos pirmininko 2009-10-23 įsakymu Nr. Pl-57 pareiškėjas grąžintas į šias pareigas, o 2009-11-05 įsakymu Nr. PI-63 iš jų atleistas.
Per teismo posėdį atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad visi Komisijos veiksmai, kurie byloje pagrįsti rašytiniais įrodymais liudija, kad pareiškėjas buvo realiai grąžintas į darbą. Buvo priimtas įsakymas, vykdant LVAT nutartį, pranešta Sodrai apie įdarbinimą, bandyta su juo susisiekti. 2009-10-29 pareiškėjui atvykus į Komisiją buvo pateikti visi dokumentai susipažinimui. Pareiškėjas su jais atsisakė susipažinti (b. l. 122–123).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1090/2009 pareiškėjas D. V. grąžintas į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (b. l. 27–29).
Vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą, Komisijos struktūroje 2009-10-22 Komisijos pirmininko įsakymu Nr. 01-61 buvo įsteigta tiesioginio pavaldumo A lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybė ir patvirtintas pareigybės aprašymas (b. l. 64). Komisijos pirmininko 2009-10-23 įsakymu Nr. P1-57 pareiškėjas grąžintas į nurodytas įsteigtas pareigas nuo 2009-10-23 (b. l. 30).
Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad apie 2009-10-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo jis grąžintas į darbą sužinojo 2009-10-27 atvykęs į teismą pasiimti nutarties, Teismo posėdyje dalyvavo ir jame buvo pranešta apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą (b. l. 123–124). Sekančią dieną t.y. 2009-10-28 pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą, vykdant teismo sprendimą jį priimti į valstybės tarnybą (b. l. 31).
Iš pareiškėjo paaiškinimo ir 2009-10-29 akto dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą nepasirašymo, matyti, kad pareiškėjas 2009-10-29, t. y. sekančią dieną po prašymo pateikimo atvyko į Komisiją pas asmenį, atsakingą už personalo tvarkymą (b. l. 111). Atvykimo metu buvo siekiama jį supažindinti su Komisijos pirmininko 2009-10-23 įsakymu dėl grąžinimo į valstybės tarnybą, bet jis atsisakė su įsakymu ir kitais dokumentais, susijusiais su teismo sprendimo vykdymu susipažinti ir pasirašyti (b. l. 111). Tą pačią dieną pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą nuo 2009-10-28 iki 2009-11-27 jam suteikti nemokamas atostogas, tikslu užbaigti darbo santykius ankstesnėje darbovietėje. Ant prašymo yra viza „suteikti 14 dienų“ (b. l. 32). 2009-11-02 pareiškėjas papildė 2009-10-29 prašymą pakeisdamas nemokamų atostogų dienų skaičių į 14 dienų (b. l. 33). Ant šio prašymo taip pat yra viza „suteikti 14 dienų“ (b. l. 33).
2009-11-02, t. y. prašymo pateikimo dieną 2009-11-02 įsakymu Nr. P3-115 pareiškėjui, kaip vyresniajam specialistui buvo suteiktos nemokamos atostogos nuo 2009-11-02 iki 2009-11-15 (b. l. 34). Su šiuo įsakymu jis buvo supažindintas 2009-11-02 (b. l. 34).
2009-11-05 pareiškėjas pateikė prašymą jį atleisti iš Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2009-11-05, kuris buvo patenkintas ir pareiškėjas 2009-11-05 įsakymu Nr. P1-63 jis buvo atleistas iš A lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigų. Su šiuo įsakymu supažindintas 2009-11-06 (b. l. 36).
Ginčo esmė – 2009-11-05 įsakymo Nr. P1-63 „Dėl D. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jo valia pasireiškia tuo, kad jis siekia tęsti tarnybos santykius pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria jis grąžintas į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (b. l. 27–29). Iš prašymo nutraukti tarnybos santykius matyti, kad jis save nurodo dirbantį Licencijų skyriaus vyresniuoju specialistu. Savo prašyme pateiktame teismui jis nurodė, kad Komisijos pirmininkas tinkamai neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimo, pažymėjo, kad Komisijos administracijos darbuotojai priimdavo teiktus prašymus, bet jis nei karto negavo pastabos ir (ar) priminimo, kad Komisijos patvirtintoje struktūroje nėra Licencijų skyriaus ir šio skyriaus vyresniojo specialisto pareigų, per visą tą laiką tikėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. reikalavimais, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems pareigūnams ir įstaigos vadovui, t. y. turi būti vykdomas, visos vykdytos procedūros tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad pagal minėtą teismo sprendimą jis nebuvo grąžintas į Licencijų skyriaus vyresn. specialisto pareigas, todėl neturėjo įgytų teisų teikti savo prašymo atleisti iš „užimamų“ vyresniojo specialisto pareigų Licencijų skyriuje (b.l. 3-4).
Iš išdėstyto matyti, kad jis suprato, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas, o vyresniojo specialisto pareigų pareiškėjas vykdyti nenorėjo ir nevykdė, ir apie jas tikrai sužinojo pasirašydamas 2009-11-02 įsakymą Nr.P3-115, kuriuo jam, kaip vyresniajam specialistui buvo suteiktos nemokamos atostogos nuo 2009-11-02 iki 2009-11-15 (b. l. 34). Iš teismui pateikto pareiškimo ir paaiškinimo per teismo posėdį matyti, kad jis siekė dirbti Licencijų skyriuje ir joks kitas variantas jo netenkino (b. l. 123–124). Iš aukščiau ištirtų įrodymų matyti, kad realiai pareiškėjas dirbti nebuvo pradėjęs.
Iš išdėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nutraukė tarnybos santykius, nes jautėsi apgautas, jam palankus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ir jo valia pasireiškia tuo, kad jis nori tęsti tarnybos santykius tame skyriuje ir tose pareigose į kurias teismas jį grąžino.
Iš pareiškėjo reikalavimo matyti, kad jis neprašo jį sugrąžinti į A lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas į kurias buvo įformintas, vykdant teismo sprendimą, o prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-11-05 įsakymą Nr. P1-63 ir įpareigoti atsakovą priimti naują administracinį aktą, grąžinant pareiškėją į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
Apibendrinant visa, kas pasakyta teismas daro išvadą, kad ginčas šioje byloje yra dėl sprendimo vykdymo, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo suformuluotas reikalavimas, o kad nebuvo pareiškėjo valios nutraukti tarnybos santykius dėl vyresniojo specialisto pareigų jis ne tik, kad neįrodė, bet į jas ir nesiekia grįžti.
Atsižvelgus į išdėstytą pareiškėjo skundas atmestinas.
Atmestini ir kiti reikalavimai, nes jie yra išvestiniai iš pirmojo, nepanaikinus įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos ir nepripažinus atleidimą neteisėtu negalimas tenkinimas reikalavimų dėl išmokų priteisimo, bei kitų sankcijų taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia
atmesti pareiškėjo D. V. skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.