- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- I-7540-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02037-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 33000 Lt žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimo. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 64-68) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2009 m. – 2014 m. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m. ploto reikalavimas. Pažeidimą apsunkino tai, kad kameroje yra įrengtas tualetas, praustuvas su kriaukle, staliukas, kėdės ir lovos, dėl ko vienam asmeniui teko ypač mažai kameros ploto. Kameroje nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo daug tarakonų, naktimis būdavo sunku užmigti, pareiškėjui neišduodama patalynė, kameroje esantis staliukas buvo mažas, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo. Dėl žiaurių, nežmoniškų, žeminančių, antisanitarinių laikymo sąlygų patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo jo sveikata, tapo dirglus, nervingas, ėmė jausti baimę aplinkai. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 8 straipsnių nuostatos. Atsakovas neveikė, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl ribotų atsakovo galimybių šiuo atveju nepašalina atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismas yra saistomas anksčiau sukurtų precedentų analogiškose bylose, todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A858-502/2013, Europos Žmogaus teisių teismo byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) ir kt. bei ekonominę šalies padėtį, prašo atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą prašo atmesti, kadangi apie savo teisių pažeidimą nesužinojo nedelsiant po atvykimo į Lukiškių TI-K.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 9-13) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 3 metų skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašo priteisti žalą už netinkamas suėmimo ir laisvės atėmimo vykdymo sąlygas nuo 2009-06-06, viršijant įstatymuose nustatytą reikalavimo senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., pareiškėjo reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-06-06 iki 2010-10-21, o šiuo metu yra laikomas nuo 2013-09-06. Kadangi į teismą kreipėsi 2014-03-28, prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėti skundo reikalavimus tik dėl laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-09-06. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus ir apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nukrypimas nuo įprastinių sąlygų buvo trumpalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiškėjui būtų atlyginama neturtinė žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimas Nr. A146-1527/2012). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis, buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neviršijo 3,6 kv. m. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas atsiliepimu prašo skundui taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų senaties terminą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2009-06-06, skundą teismui pareiškėjas pateikė 2014-04-01 d. (b. l. 1-3).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų senaties terminas ir skundo reikalavimai nagrinėjami tik dėl žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2011-04-01. Kadangi pareiškėjas skundžia laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, o nuo 2010-10-21 iki 2013-09-06 jame nebuvo laikomas, byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2013-09-06 iki kreipimosi į teismą dienos.
Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą buvo pristatytas 2013-09-06 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m (2 asmenys kameroje). 2013-09-07 - 2013-09-08 pareiškėjo laikymo vieta buvo kamera Nr. 106 (3 asmenys kameroje); 2013-09-09 perkeltas į kamerą Nr. 356, plotas - 8,31 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2013-09-10 - 2013-09-16 kamera Nr. 356 (1 asmuo kameroje); 2013-09-17 perkeltas į kamerą Nr. 368, plotas - 6,50 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2013-09-18 kamera Nr. 368 (1 asmuo kameroje); 2013-09-19 perkeltas į kamerą Nr. 104, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2013-09-20 perkeltas į kamerą Nr. 143, plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje); 2013-09-21 - 2013-09-25 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-09-26 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-09-27 - 2013-09-29 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-09-30 - 2013-10-01 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-10-02 - 2013-10-03 kamera Nr. 143 (2 asmenys kameroje); 2013-10-04 - 2013-10-08 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013 -10-09 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-10-10 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-10-11-2013-10-23 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-10-24 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-10-25 - 2013-11-03 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-11-04 - 2013-11-08 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-11-09-2013-11-12 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-11-13-2013-11-18 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-11-19-2013-12-02 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-12-03 - 2013-12-04 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-12-05 - 2013-12-11 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2013-12-12 - 2013-12-19 kamera Nr. 143 (3 asmenys kameroje); 2013-12-20 - 2014-01-05 kamera Nr. 143 (4 asmenys kameroje); 2014-01-06 perkeltas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2014-01-07 perkeltas į kamerą Nr. 307, plotas - 8,22 kv. m. (3 asmenys kameroje); 2014-01-08 - 2014-01-12 kamera Nr. 307 (4 asmenys kameroje); 2014-01-13 perkeltas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m. (1 asmenys kameroje); 2014-01-14 perkeltas į kamerą Nr. 195, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmenys kameroje); 2014-01-15-2014-01-19 kamera Nr. 195 (3 asmenys kameroje); 2014-01-20 perkeltas į kamerą Nr. 305, plotas - 8,17 kv. m. (3 asmenys kameroje); 2014-01-21 - 2014-01-23 kamera Nr. 305 (4 asmenys kameroje); 2014-01-24 kamera Nr. 305 (3 asmenys kameroje); 2014-01-25 - 2014-01-26 kamera Nr. 305 (4 asmenys kameroje); 2014-01-27 kamera Nr. 305 (3 asmenys kameroje); 2014-01-28 - 2014-01-30 kamera Nr. 305 (4 asmenys kameroje); 2014-01-31 - 2014-02-01 kamera Nr. 305 (3 asmenys kameroje); 2014-02-02 kamera Nr. 305 (2 asmenys kameroje); 2014-02-03 - 2014-03-01 kamera Nr. 305 (3 asmenys kameroje); 2014-03-02 kamera Nr. 305 (2 asmenys kameroje); 2014-03-03 - 2014-03-26 kamera Nr. 305 (3 asmenys kameroje); 2014-03-27 - 2014-03-28 kamera Nr. 305 (4 asmenys kameroje). Viso, pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas apie 5 mėnesius.
Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, nr. 41211/98).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas didžiąją dalį skundžiamo laikotarpio (apie 5 mėnesius) buvo laikomas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą. Šis pažeidimas laikomas objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl pareiškėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl kitų laikymo sąlygų yra bendro pobūdžio, grindžiami abstrakčiais argumentais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė, reikšminga ir pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas būtų neproporcingas patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Vertinant aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiama į tai, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Dalis pareiškėjo nurodytų teisių pažeidimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški pažeidimai – laikoma, kad minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo pažeidimas apima ir juos. Pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo teisių pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 500 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.