Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1326-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
2S-1326-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1326-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. 2009-10-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. A. 59232 Lt dydžio pinigų sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Pavedant turtą aprašyti antstoliui. Prašymą grindė tuo, kad įsiskolinimo suma yra didelė, atsakovė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl abejotina, jog ji gera valia įvykdys nepalankų sprendimą.

Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2008-09-16 reikalavimo pirkimo-pardavimo sutartį niekine, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 50000 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo R. J. pinigines lėšas, esančias pas jį, trečiuosius asmenis ar banko įstaigose 50000 Lt sumai, o jų esant nepakankamai, areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 50000 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, ieškovas įtariamas ne vienu nusikaltimu, kas patvirtina, jog jis linkęs daryti neteisėtas veikas, todėl gali vengti bet kokio teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo ieškovui R. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis 50000 Lt sumai teismo sprendimo pagal atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo įvykdymo užtikrinimui. Areštuotas atsakovo turtas, esantis pas jį, perduotas saugoti ieškovui; areštuotas ieškovui priklausantis turtas ar lėšos, esantys pas kitus asmenis, perduoti saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jie yra. Areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba vertės sumažėjimo, leista naudotis, piniginėmis lėšomis teismas uždraudė naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Teismas konstatavo, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovė nurodė aplinkybes, kurios sudaro prielaidą manyti, jog yra grėsmė atsakovės turtiniams interesams, ir kad teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu dėl to, kad priešieškinio suma yra didelė, ieškovo mokumas neaiškus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. J. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jei teismas nutartį paliktų nepakeistą, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 109232 Lt sumai, pavedant turtą aprašyti antstoliui. Nurodo, kad teismas nesiaiškino ieškovo turtinės padėties, su kuria sietinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nenustatė, ar šiuo atveju yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. 2008-08-06 tarp E. S. ir R. J. buvo pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo patvirtinta atsakovės – Vilniaus miesto 4-o notarų biuro notarės A. A. . Ieškovas sumokėjo E. S. buto kainą, kuris buvo prisistatęs buto savininku, nuosavybės teisės ieškovui nėra perėjusios. Dėl to, kad atsakovė nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, nebuvo pakankamai atidi ir patvirtino sandorį nesilaikydama jai, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, numatytų teisės aktų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Patenkinus atsakovės priešieškinį, atsakovei neišnyksta pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą, o tuo pačiu padidės ieškovo reikalavimai atlyginti patirtą žalą. Ieškovo patirtos žalos dydis tiesiogiai priklausys, ar teismas tenkins atsakovės reikalavimus. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, kad atsakovė gali perleisti turimą turtą, atsakovė nevykdo gera valia prisiimtų įsipareigojimų, o įsiskolinimo suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. A. prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 50000 Lt suma ieškovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, dėl ko tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo samprotavimai, kaip padidės jo tariamai patirta žala, jei atsakovės priešieškinys bus patenkintas, yra visiškai nepagrįsti ir šie argumentai neturi jokios įtakos laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas ir ieškovas gali bandyti išvengti sprendimo įvykdymo, kadangi jo atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūroje yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir turto prievartavimo stambiu mastu, kurioje ieškovas kartu su bendrininku suklaidino atsakovę, kuri yra Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė, pateikęs negaliojančią E. S. asmens tapatybės kortelę, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, dėl ko neatmetama galimybė, jog ieškovas ir ateityje gali panaudoti apgaule, siekdamas išvengti atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos aplinkybės – priešieškinio suma didelė, atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, jo finansinė padėtis sunki, yra pagrįsta tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad ieškinio suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovės A. A. reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 50000 Lt. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šią bei kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas atsakovės prašyme (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) atžvilgiu (CPK 144 str.).

Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad teismas nenustatė, jog egzistuoja objektyvi grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, kartu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl 2008-09-16 reikalavimo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, t.y. atsakovė priešieškiniu tvirtina, jog nesutinka su iš reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties atsakovei kilusia prievole sumokėti ieškovui skolą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė motyvavo tuo, kad reikalavimas yra turtinis ir jo suma yra didelė, o ieškovas įtariamas ne vienu nusikaltimu ir tai patvirtina, jog jis linkęs daryti neteisėtas veikas, todėl gali vengti bet kokio teismo sprendimo įvykdymo. Šios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos šioje proceso stadijoje tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Be to, kaip matyti iš atskirajame skunde nurodytų motyvų, ieškovas šių aplinkybių ir neneigia. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad ieškovui R. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (b.l. 31). Tuo tarpu apeliantas jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes apie įtarimus, turtinę-finansinę padėtį ir pan., nepateikė, kas tik sustiprina tikimybę, jog atsakovei galimai palankų sprendimą būtų pakankamai sudėtinga įvykdyti. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.

Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai kelia klausimus, kurie iš esmės yra susiję su pareikšto priešieškinio pagrįstumu, o būtent: dėl priešieškinyje minimų sandorių sudarymo aplinkybių, kilusios žalos atlyginimo, žalos dydžio. Teismas nagrinėjamu atveju neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik vertina, ar yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Todėl aukščiau paminėti apelianto motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jie iš esmės yra susiję su pareikšto priešieškinio reikalavimo pagrįstumu ir bus analizuojami, tiriami ir vertinami nagrinėjant civilinę bylą iš esmės bei priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

Apeliantas R. J. nurodo, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo (šiuo atveju – ieškovo) atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį (priešieškinį) konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo (atsakovo) interesus ir būsimo galimai ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo, kadangi skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto priešieškinio esmę, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymu.

Apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.), jame turi būti nurodoma, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokios priemonės bei kokiu būdu turi būti taikomos, t.y. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pakankamai motyvuotas ir pagrįstas duomenimis apie atsakovo (skolininko) turtą. Tačiau tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde savo argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė duomenų apie atsakovei priklausantį turtą, nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pateikti tokių duomenų, taip pat nepateikė įrodymų apie paties apelianto (ieškovo) patirtus nuostolius bei įrodymų, jog atsakovė ėmėsi kažkokių priemonių perleisti savo turimą turtą tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmes grindžiamas tik aplinkybe, jog reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, tačiau toks teiginys pats savaime, nesant kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, jog ieškinį užtikrinti būtina, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti suma iš atsakovės, kuri gauna pastovias pajamas iš savo vykdomos notarės veiklos, abstrakčiai vertinant negali būti laikoma ženklia ir apsprendžianti dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo. Kitų objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovei reikalavimo suma yra didelė, ieškovas nepateikė, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje.

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 8,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovo R. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Priteisti iš ieškovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėAlgirdas Auruškevičius