- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- A2.1.-150-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04744-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Advokatai
- Gintaras Degimas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį, 163³ straipsnio 1 dalį ir 171² straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. 2015-12-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VMI-03P-46441588-15 (b. l. 3-4) už tai, kad atlikto operatyvaus patikrinimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apskaitos dokumentus ir pagal A. N., gimusio (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusio laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2015-09-08, raštu pateiktą paaiškinimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 iki 2015-09-08, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas Š. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, miltelinio dažymo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), A. N. grynais pinigais iš viso išmokėjo atitinkamai 9000 litų ir 2700 eurų, bei birželio-rugsėjo mėnesiais 1200 eurų darbo užmokesčio sumas, kurios nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, oficialiai mokamas darbo užmokestis buvo pervedamas per banką, tokiu būdu R. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ miltelinio dažymo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), teikė metalinių gaminių dažymo paslaugas be elektroninio kasos aparato. Tokiu būdu R. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ miltelinio dažymo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), turi ir naudoja Valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruotą 1 tonos kuro talpą, pateiktas „Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalas“, kuris pradėtas pildyti 2015-08-01, patikrinimo dieną taip pat buvo užpildytas, paskutinis įrašas žurnale padarytas 2015-11-30, tačiau pats žurnalas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje neregistruotas. Tokiu būdu R. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-01-25 įsakymu Nr. VA-16 patvirtintų naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių 11 punkto reikalavimus. R. Č. kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje, 163³ straipsnio 1 dalyje ir 171² straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismo posėdžio metu R. Č. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla nėra mažmeninė prekyba, tokių vienadienių klientų būna mažai, dažymo cecho klientai retai atsiskaito grynais pinigais, nes teikiamos sąskaitas, pavedimai, todėl mano, kad darbuotojas neišduodamas pinigų priėmimo kvito patikrinimo metu, suklydo, užmiršo ar siekė pasisavinti pinigus. Nurodė, kad jis darbuotojui skyrė tarnybinį papeikimą, liepė parašyti pasiaiškinimą dėl šio įvykio. Paaiškino kad įmonėje nebuvo įrengtas kasos aparatas, nes manė, kad užtenka pinigų paėmimo kvito, be to, vedama kasos knyga, atsiskaitymai vyksta arba pavedimais, arba atsiskaitymais grynais, išrašant pinigų priėmimo kvitus. Nurodė, kad įsigys kasos aparatą ir šį pažeidimą pripažino. Dėl kuro talpykloje laikomų naftos produktų žurnalo neįregistravimo taip pat sutiko, tačiau mano, kai tai tik formalus pažeidimas, žmogiška klaida, visi įrašai žurnale sutampa, todėl manė, kad fizinis registravimas nėra būtinas. Žurnalas pildomas elektroniniu būdu, jis registruojamas, kad išduoti numeraciją. Paaiškino, kad teikia elektronines deklaracijas kiekvieną mėnesį apie pirktą ir sunaudotą kuro likutį, pirkimo sąskaitos yra oficialios. Galvojo, kad teikiant elektronines deklaracijas, fizinis žurnalas nepildomas. Pažymėjo, kad kasmet Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tęsia leidimą ir jo niekas nepasiteiravo dėl žurnalo, ar jis registruotas. Kai inspektorius pažymėjo, kad žurnalas neregistruotas, tą pačią dieną užregistravo žurnalą. Taip pat paaiškino, kad kuro talpyklas, kurios yra registruotos, turi nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio, t. y. kada buvo išduotas leidimas, ir nuo tada elektroniniu būdu pildomos visos deklaracijos, visi įrašai sutampa. Nesutiko su kitu pažeidimu, t.y. su tuo, kad mokėjo atlyginimą vokeliuose. Mano, kad buvęs darbuotojas A. N. bando jį šmeižti, siekia jam pakenkti. Paaiškino, kad A. N. buvo atleistas už pravaikštas, šis faktas yra užfiksuotas, nežino, kodėl darbuotojas nesirodė darbe, tačiau atleidžiamas jis pagrasino, kad apskųs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo inspekcijai ir mokesčių inspekcijai. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami du operatyviniai patikrinimai, tačiau esminių pažeidimų nerasta, nustatytas nežymus pažeidimas, t. y. darbo tvarkos taisyklių nebuvimas. Pažeidimų dėl atlyginimo mokėjimo nebuvo užfiksuota. Už atlyginimų mokėjimą atsakingas direktorius, t. y. jis. Atlyginimus išmoka tik jis ir tik pavedimais per banką, tik vienas darbuotojas gauna atlyginimą grynais pinigais, nes dirba puse etato. Š. Š. atlyginimų darbuotojams nemokėjo. Paaiškino, kad pardavimų vadovas Š. Š. buvo A. N. tiesioginis vadovas, jis su A. N. bendravo mažai, todėl mano, kad gal tarp Š. Š. ir A. N. kilo konfliktas. Prašė skirti mažesnę minimalią baudą, taikyti ATPK 30¹straipsnį, nes tyčinių jo veiksmų nėra.
Liudytojas Š. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. N. šmeižia jį ir darbovietę. Nurodė, kad jis, kaip ir A. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2013-07-01, A. N. dirbo sandėlio darbuotoju, darbe buvo kilęs konfliktas, kai darbuotojai pasigedo asmeninių pinigų, nuo to momento A. N. nesirodė darbe ir buvo atleistas už pravaikštas, kadangi darbe nesirodė dvi savaites. Po to, kai A. N. buvo atleistas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė tikrinti, nes A. N. pasiskundė darbo inspekcijai, mokesčių inspekcijai. Patikrinimo metu visi darbuotojai rašė paaiškinimus. Pažymėjo, kad jam nebuvo pavesta mokėti darbuotojams atlyginimus, nes atlyginimus moka direktorius į asmenines darbuotojų banko sąskaitas, o jokie papildomi mokėjimai darbuotojams nemokami. Taip pat patikslino, kad jis A. N. niekada nemokėjo atlyginimo.
Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dažytoju apie du metus, buvo atleistas už pravaikštas, nes darbe nepasirodė apie dvi savaites, su tuo sutiko ir nebuvo piktas už atleidimą. Kai jis buvo iškviestas pokalbiui į Valstybinę mokesčių inspekciją ir buvo klausiamas dėl atlygimų mokėjimo darbuotojams, papasakojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per banką buvo mokamas minimalus atlyginimas, o likę pinigai buvo mokami į rankas, paaiškino, kad grynus pinigus vokelyje jam mokėjo pardavimų vadovas Š. Š., taip buvo mokama visiems darbuotojams. A. N. patikslino, kad pats savo iniciatyva jokių skundų įstaigoms nerašė, nes jis neginčijo atleidimo iš darbo, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinti buvo pradėta praėjus pusei metų nuo jo atleidimo.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. R. Č. 2015-12-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VMI-03P-46441588-15 (b. l. 3-4) už tai, kad atlikto operatyvaus patikrinimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apskaitos dokumentus ir pagal A. N., dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2015-09-08, raštu pateiktą paaiškinimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 iki 2015-09-08, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas Š. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, miltelinio dažymo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), A. N. grynais pinigais iš viso išmokėjo atitinkamai 9000 litų ir 2700 eurų, bei birželio-rugsėjo mėnesiais 1200 eurų darbo užmokesčio sumas, kurios nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus (b.l. 3-4).
Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., tiek liudytojas Š. Š. teismo posėdžio metu neigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams yra mokamas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis. Jie nurodė, kad darbo užmokestis darbuotojams yra mokamas per banką, išskyrus vienam darbuotojui, kuriam yra mokamas atlyginimas grynais pinigais. Byloje vienintelis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantis įrodymas yra vieno buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. N. parodymai. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį (vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-30 nutartis Nr. N-575-1449/2010). Be to, nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas Š. Š. parodė, kad darbe buvo kilęs konfliktas, po kurio A. N., t. y. darbuotojas, kurio parodymais remiamas kaltinimas, nebepasirodė darbe, o pats A. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dvi savaites nepasirodė darbe, o po to buvo atleistas už pravaikštas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. N. duoti paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs. Pabrėžtina, kad operatyvaus patikrinimo metu įmonėje dirbo 4 darbuotojai - A. B. P. I., R. D. ir J. I., iš jų visų buvo paimti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems visas atlyginimas mokamas per banką ir kitų išmokų kitais būdais jie negauna, t.y. jų duoti paaiškinimai įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto nepatvirtino (b. l. 69-76). Kitų objektyvių tiesioginių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti R. Č. kaltę padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamas pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais, teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra R. Č., darbuotojui A. N. laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 iki 2015-09-08 grynais pinigais iš viso išmokėjo atitinkamai 9000 litų ir 2700 eurų, bei birželio-rugsėjo mėnesiais 1200 eurų darbo užmokesčio sumas, kurios nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad neginčytinų įrodymų, jog R. Č. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokole minimam buvusiam įmonės darbuotojui A. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas Š. Š. išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla R. Č. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
R. Č. 2015-12-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl pažeidimų, numatytų ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje bei dėl ATPK 171² straipsnio 2 dalyje padarymo.
ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už prekybą ar paslaugas be kasos aparatų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283, 4 punktas reglamentuoja: „Kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje: 4.1. asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; 4.2. asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas.“
ATPK 171² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už biokuro, bioalyvos, naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos pažeidimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-01-25 įsakymu Nr. VA-16 patvirtintų naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių 11 punktas reglamentuoja: ”Ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, eksploatuojantys kuro talpyklas (objektus), prieš pradėdami pildyti tiek patvirtintos formos, tiek su numatytomis papildomomis skiltimis ir (ar) stulpeliais, tiek be tam tikrų skilčių ar stulpelių (jeigu jie nebus pildomi) apskaitos žurnalus bei prieš pradėdami eksploatuoti naftos produktų, bioproduktų ar SGD matavimo priemones (degalų skaitiklius, įvadinius ir/ar dujų skaitiklius, svarstykles), privalo šiuos apskaitos žurnalus ir matavimo priemones įregistruoti AVMI Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-08-07 d. įsakymu Nr. VA-56, nustatyta tvarka. Kai apskaitos žurnalai pildomi kompiuterinėmis laikmenomis, ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys AVMI pateikia registruoti atspausdintus pirmo ir vidurinio lapų pavyzdžius.“
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. Č. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikiamos paslaugos be kasos aparatų, nes sumokėjus 35,00 Eur už nudažytą ratlankį, nebuvo išrašytas ir išduotas joks grynųjų pinigų priėmimo dokumentas, bei, kad buvo pažeista biokuro, bioalyvos, naftos produktų, laikomų kuro talpyklose apskaitos tvarkos taisyklės, nes įmonėje buvo naudojamas „Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalas“, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo registruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Č. kaltė dėl nurodytų pažeidimų įrodyta paties R. Č. šių pažeidimų pripažinimu teismo posėdyje, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), 2015-12-10 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-10274 (b. l. 5-9), 2015-11-30 faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1043-10274 (b. l. 10-12), R. Č. paaiškinimu (b. l. 14), kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalo 1 ir 28 lapais (b. l. 47-48), kita bylos medžiaga. Nors teismo posėdžio metu R. Č. pateikė 2015-11-30 pinigų priėmimo kvitą Nr. 9587018, kuriame užfiksuota, kad už ratlankio miltelinio dažymo paslaugą sumokėta 34 eurai, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti 2015-12-10 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-10274 pateiktu faktu, kad sumokėjus minėtą pinigų sumą, pardavimų vadovas Š. Š. jokio grynųjų pinigų priėmimo dokumento neišrašė ir neišdavė (b. l. 6). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad R. Č. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje ir 171² straipsnio 2 dalyje.
R. Č. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarytus administracinius teisės pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. Č. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, dirba, yra jauno amžiaus, atsižvelgiama ir į R. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R. Č. paskyrus ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje ir 171² straipsnio 2 dalyje mažesnes baudas, nei numatyta šių straipsnių sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 163³ straipsnio 1 dalimi, 41⁴ straipsnio 3 dalimi, 171² straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
nutraukti administracinę bylą R. Č. atžvilgiu nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties.
R. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirti 50 eurų (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;
R. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirti 100 (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatomis, R. Č. paskirtas baudas subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą 100 eurų (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK numerį 15053995229 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.