Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. N. (toliau – ir pareiškėjo), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-67355584-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodo, kad skundžiamame nutarime nustatyta, kad jis tariamą administracinės teisės pažeidimą padarė 2014-07-01, 12:00 val. Nors pati Komisija tai nurodė savo nutarime, tačiau tai komisijai nesutrukdė 2016-07-27, 10:15 val., nutarimu jį pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 188 str., ir paskirti 42 Eur baudą. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, to paties straipsnio 4 d. numatyta, kad net tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra išvykęs į užsienį ar slapstosi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. ATPK 250 str. nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai. Net ir Komisijos protokole pažymėta, kad A. A. nurodė, kad dėl tariamo pažeidimo j policiją kreipėsi praėjus daugiau nei metams dėl to, kad buvo nusivylęs tuo, kaip policija reagavo į ankstesnį jo skundą dėl dulkių i o patalpose. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta ne įrodyti, bet preziumuoti jo kaltę dėl tariamo administracinio teisės pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta, vadovaujantis imperatyvia ATPK 250 str. 7 d. nuostata. Dėl jam nežinomų priežasčių šios ATPK nuostatos buvo ignoruotos ir akivaizdžiai neteisėtas nutarimas buvo priimtas, nors Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėja dar 2016-01-07 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo akcentavo, jog jau tada buvo suėję senaties terminai ir administracinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Skundus teikiantys asmenys neapsiriboja vien administraciniais procesais. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovų R. A., A. A., D. N., I. V. jo atžvilgiu pareikštą ieškinį dėl to paties objekto buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2497-535/2016, kurioje šalys nusprendė perduoti ginčą spręsti teisminei mediacijai ir mediatoriumi paskirti A. D.. Teismas 2016-06-06 nutartimi patenkino šalių prašymą ir ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai. Nesuprantama, kaip vienas iš ieškovų, A. A., dėl to paties klausimo nusprendė ieškoti taikių ginčo sprendimo būdų, tačiau to pat metu aktyviai reikalauja, kad aš būčiau nubaustas ir administracine tvarka. Susidaro paradoksali situacija, kai neišsprendus taip šalių civiline tvarka nagrinėjamo ginčo ir nesant aiškiai galutinei šalių pozicijai dėl atliktų darbų, Komisija nusprendžia vadovauti dviejų priešiškai nusiteikusių asmenų pozicija ir juos įvertinusi kaip objektyvią teisybę, priima Nutarimą net nesiaiškinusi, kokia realiai yra Pastato bendraturčių pozicija dėl administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamų darbų. Pareiškėjas atkreipia dėmėsį į tai, į tai, kad Pastato bendraturčiams niekada nebuvo užkirstas kelias naudotis jiems priklausančiais rūsiais ir teiginiai, jog jie neturi raktų nuo rūsio patalpos lauko durų ar tari užkopti per 60 cm aukščio sienelę, visiškai neatitinka tikrovės. Tokių teiginių nepagrindžia jokie įrodymai, tačiau dėl man nežinomos priežasties jie preziumuojami kaip objektyvi tiesa. Aukščiau šiame skunde išdėstyta begalė aplinkybių atskleidžiančių Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau negrįžtant prie visų išdėstytų faktų, pastebėtina ir tai, kad visi darbai, kurie buvo vykdyti Pastate, atitiko daugumos Pastato bendraturčių valia bei buvo vykdomi jų interesais. Tuo metu, kai buvo priimami sprendimai dėl atliktinų darbų bei bendro turto valdymo, Pastato bendraturčiai dar nebuvo susidūrę su tokia nepatenkintųjų Pastato bendraturčių priešprieša, todėl sprendimų tekstai buvo formuluojami paprastai, nedetalizuojant kiekvieno atskiro darbo. Jeigu jau ankščiau būtų buvę žinoma, kad vėliau toks sprendimų formulavimas bus panaudotas nepatenkintųjų bendraturčių interpretacijoms, nurodant, kad dėl bendro turo valdymo, neva nebuvo susitarta, žinoma Pastato bendraturčių sprendimai būtų buvę formuluojami konkrečiau. Visgi sprendimų priėmimo metu tokių įtarimų nebuvo, o viskuo nepatenkinti Pastato bendraturčiai tuo naudojasi sprendimų turinį interpretuodami taip, kaip yra patogiau jų skundams. Byloje esančio 2014-10-29 Pastato bendrijos susirinkimo protokolo 8. p. patvirtina, kad Pastato bendrijos susirinkime buvo nuspręsta sudaryti sutartį su paslaugų teikėju dėl Pastato laiptinių ir laikančiųjų konstrukcijų remonto. Visi darbai, kurie buvo atlikti, atitinka šio sprendimo turinį. Pastato bendrijos nariai ir Pastato bendraturčiai gali naudotis savo įstatymais suteikiamomis teisėmis ir kvestionuoti Pastato bendrijos narių bei visų Pastato patalpų savininkų sprendimus (tą jie ir daro), tačiau tai nereiškia, kad bendraturčių sprendimų pagrindu atlikti darbai tampa savavaldžiavimu. Kaip matyti ir iš byloje esančio 2016-03-22 Pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo, daugumos Pastato patalpų savininkai (8 iš 17) taip pat išreiškė savo pritarimą visiems darbams, dėl kurių aš esu kaltinamas savavaldžiavimu. Nors nutarime teigiama, kad jis užvaldė Pastato bendrojo naudojimo objektą ir Pastato bendraturčiams trukdo naudotis jų nuosavybe, tai visiškai neatitinka (ak-aplinkybių. Kaip matyti 2016-03-22 Pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo 5. p., daugumos Pastato patalpų savininkų sprendimu buvo nuspręsta po laiptinės laiptais esančias patalpas perduoti naudoti Pastato administratoriaus funkcijas vykdančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo įrankiams saugoti. Jam asmeniškai nėra žinoma, kokiems tikslams šias patalpas norėtų paskirti ir naudoti A. G. ir/ar A. A., tačiau jie savo vizijas ir pasiūlymus be abejo gali įstatymų nustatyta tvarka pristatyti kitiems Pastato bendraturčiams ir dėl to organizuoti bendraturčių balsavimą. Kaip jau minėta, A. G. į savo patalpas Pastate patenka naudodamasi atskiru įėjimu ir neturi rūsio patalpų toje Pastato dalyje, dėl kurioje atliktų darbų yra inicijuota ši administracinio teisės pažeidimo byla. Visgi A. G. aktyviai kovoja už galimybę į rūsį patekti iš kiemo laiptinės. Nurodytais argumentais V. N. prašo P. A. komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-07-27 nutarimą Nr. SAVAD-13N-67355584-16 ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais

Teismo posėdžio metu V. N. atstovas M. R. palaikė skundo reikalavimus, nurodė, kad palaiko skundą pilna apimtimi. Nutarimas yra nepagrįstas dėl senaties terminų. Komisija nustatė tariamo pažeidimo datą. Abu senaties terminai yra suėję. N. pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga. Komisija pasirinko variantą išklausyti tik vieną pusę ir priėmė sprendimą, kuris teisiškai nepagrįstas, todėl byla turi būti nutraukta vadovaujantis ATPK nuostatomis. Senieji pastato savininkai inicijuoja daugybę procesų. Vienose bylose aplinkybės pateikiamos vienaip, kitose kitaip. Viena civilinė byla yra aktuali, joje N. reiškiami reikalavimai dėl atliktų darbų, yra paskirtas mediatorius. A. A. nori, kad jo balsas būtų svarbus ir kad N. būtų nubaustas. Tai, kad pastate buvo atlikti darbai, užtikrinantys saugumą ir sudaromos sąlygos naudotis patalpomis, dar neleidžia daryti išvados, kad pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Dėl tokių darbų buvo priimtas daugumos bendraturčių sprendimas. Šiuo momentu nėra įsiteisėjusių sprendimų, kurie pripažintų, kad bendraturčių sprendimai buvo priimti nepagrįstai. Byloje nemato dokumentų, kad N. atliko kokius nors darbus. Taip, jis yra aktyvus, yra iniciatorius, siekia, kad namas nesugriūtų. Bet konstatuoti, kad N. savavaldžiavo, yra visiškai nepagrįsta, todėl šis sprendimas yra naikintinas, o byla nutrauktina. Byloje yra protokolai, kur yra sprendimai atlikti darbus, yra daugumos sutikimai. Tie neaiškumai nesutrukdė priimti sprendimą nubausti. Nesako, kad N. vykdė darbus. Jis sako, kad jis buvo iniciatyvus ir jis juos pradėjo. Tą patvirtina byloje esanti medžiaga. Palaiko skunde išdėstytus reikalavimus. Akivaizdu, kad visi senaties terminai yra suėję. Ši administracinė byla neturėjo būti tęsiama. Ji turėjo būti nutraukta. Tarp namo gyventojų yra nemažai konfliktų. Seniesiems savininkams ne visada patinka, kad jų nuomonė ne visada turi lemiamą reikšmę. Namas turi būti prižiūrimas. Patekimas į rūsį nebuvo apsunkintas. Išėjimas yra į lauką, A. A. visada turėjo apeiti namą. Visi asmenys gavo raktus. Taip pat A. A. patvirtino, kad šalys bando ginčus išspręsti taikiai. N. V. N. pamokyti. Administracinės nuobaudos turėtų būti skiriamos vadovaujantis teisės nuostatomis. Administracinė komisija nesigilino į pačią bylą, tiesiog nubaudė N. bauda. Taip yra daroma žala V. N. teisėms. Priimtą sprendimą savivaldybės atstovė grindė kažkokiomis sąskaitomis. Tiesiog buvo išklausyta A. ir G. pozicija ir buvo priimtas spendimas, kuris yra nepagrįstas. Byla nebuvo išsamiai ištirta. Niekas nebuvo tirta, tiesiog surašytas bendro pobūdžio nutarimas. Yra spendimai, bendraturčių sprendimai pritarti darbams. Dauguma pastato patalpų savininkų linkę atnaujinti pastatą, todėl savavaldžiavimo čia negali būti. Šis administracinis procesas negali būti naudojamas kaip poveikio priemonė. Skundas yra tenkintinas, savivaldybės nutarimas naikintinas, o byla nutrauktina. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad nesupranta, kodėl ši byla atsirado. Ši byla buvo išnagrinėta apylinkės teisme, vėliau apygardos teisme. Gyventojams, kurie rašė skundą, protokolo neatsiuntė. Buvo iškviestas į savivaldybės administracinę komisiją liudyti. Susipažino su skundu. Niekur nerado pagrindų ir motyvų, kad reikėtų panaikinti baudą. Teismo byloje pateiktos nuotraukos, visa medžiaga, liepos 14 d. jis darbus pradėjo atlikinėti savavališkai ir piktybiškai. Dėl namo griovimo darbų jie paprašė, kad organizuotų susirinkimą. Deja, V. N. padalijo patalpas ir esą turi 7 balsus. Jis kėlė klausimą dėl įėjimo panaikinimo į rūsį iš laiptinės. Gyventojai nesutiko iš lauko pusės vaikščioti. Nepaisant nesutikimo jis užbetonavo laiptus. Nė vieno sutikimo jis neturi. Į policiją kreipėsi 2015-05-27, ieškinys dėl atkūrimo 2015-10-28. Rašė raštą, kad nesutinka, neužleidžia laiptų, jis ginčijo terminus. 2016-02-18 pabaigė darbus įsteigdamas viešbutį. Laiptais naudotis jie negali iki šiandien. Tai bendra nuosavybė, dėl disponavimo turi būti bendras sutikimas. Patekimas į rūsį sunkus, kaimynė sunkiai vaikšto, rūsys papildomai buvo įgilintas, jis nepadarė turėklų, išardė išorinius laiptus, kad kaimynė liptų keturiomis. Žmona vakare negali eiti į rūsį. Reikia apeiti aplink namą. Jis įgilino paradinius laiptus, sujungė naktinio klubo patalpas su laiptine pažeisdamas alkoholio įstatymą. Kaimynai neturi vidinių durų rakto. Laiptinė užbetonuota. Mediacija dar nepasibaigusi, jokio atsakymo iš jo nėra. Nori pamokyti V. N. nepažeidinėti įstatymų. Jis išgriovė sienas, atėmė iš jo raktą, išjungė šildymą, nupjovė radiatorius, vamzdžius įgilino į sieną, jie liko su pažeista šildymo sistema. Yra daug bylų. Jis savavališkai pastatė kameras viduje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2016-07-27 Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarime pažeidimo data nurodyta 2014-07-01, 12.00 val. Pačiame nutarime nustatyta, kad V. N. savavališkai laikotarpiu 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko kapitalinio remonto darbus, pažeisdamas bendraturčių teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-01-07 Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, motyvuodama tuo, kad negauta objektyvių duomenų, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje. Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. A. pateikė skundą teismui, prašydamas jį panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-30 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, skundžiamą nutarimą panaikino ir grąžino bylą tirti iš naujo. Minėtą teismo nutarimą apskundė Vilniaus miesto 3-asis PK. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs policijos skundą 2016-05-31 priėmė nutarimą, kuriuo paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį nepakeistą. Dėl to Vilniaus miesto 3-asis PK 2016-07-13 V. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nutartimi palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo tirti institucijai, ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti nepradedamas; šiuo atveju nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas ir tęsiamas vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Lygiai taip pat terminas nepradedamas skaičiuoti iš naujo ir tada, kai apeliacinės instancijos teismas priima nutartį, kuria panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo tirti institucijai. (2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą baigėsi 2015-01-01. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nutartis grąžinti bylą tirti ir Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-27 nutarimas paskirti nuobaudą priimti pasibaigus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo senaties terminui. Remiantis šiais duomenimis yra pagrindas panaikinti skundžiamą Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.

Pareiškėjas skunde pateikia argumentus dėl įrodymų vertinimo ir tai, kad pažeidimo, už kurį nubaustas, jis nepadarė. Pagal teismų praktiką, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-2014). Todėl šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-07-27 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-67355584-16 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (ATPK 250 str. 7 p.).

Taip pat pateiktu skundu V. N.prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus, t. y. teismas daro išvadą, jog V. N. prašydamas priteisti šias išlaidas vadovaujasi analogija taikant ABTĮ 44 str. ir CPK 98 str. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 279 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Kadangi ATPK nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl reikalavimas dėl advokato padėjėjo patirtų išlaidų paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. N. skundą tenkinti iš dalies.

P. A. komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-07-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-67355584-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. N. atžvilgiu nutraukti.

V. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.