- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- 1-405-389/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00367-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kaltinamasis
- V.
- Advokatai
- Česlovas Petronis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V.P, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d.,140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. P. 2012 m. rugsėjo 8 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) r., A. A. namuose, šeimyninio ginčo metu sutuoktinei J. P. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 8 d., vakare, apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) šeimyninio ginčo metu, tyčia J. P. sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvą, spyrė į kairį sėdmenį ir sugriebė už rankos, šiais savo veiksmais padarė J. P. poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, dešiniame dilbyje, kairiame sėdmenyje, guzus pakaušyje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario–sutuoktinės J. P. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis V. P. 2014 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo sutuoktinę J. P., t.y. be priežasties spyrė jai vieną kartą į pilvą, taip sukėlė savo šeimos nariui–sutuoktinei J. P. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. P. kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini). 2012-09-08 įvykio (duomenys neskelbtini) neprisimena. A. A. namuose teko būti, neatsimena, kad būtų buvęs toks įvykis. Devynis metus dirbo su ginklu, vežiojo pinigus, atsakingas darbas buvo, kiekvieną dieną reikėdavo tikrintis alkotesteriu girtumą. Kaltinime daug teiginių yra, kad jis girtuoklis ir t.t. Tokių dalykų negali būti. Nukentėjusioji yra griuvusi su dviračiu ne kartą. Ji daug metų ruošėsi skyryboms, tuo pačiu ir šiam reikalui. Jei buvo įvykis, tai kodėl jo neregistravo policijoje. 2012 metais viskas buvo gerai su žmona. Važiuodavo kartu atostogauti su savo tėvais. Tai buvo ir 2012, ir 2013, ir 2014 metais, ir dar anksčiau. Buvo normalus šeimyninis gyvenimas. Smurto nenaudojo jos atžvilgiu, tik apsižodžiuodavo. Nemeluoja, tokių dalykų nebuvo. Jis nukentėjusiosios neskriaudė. Ji išsigalvoja viską. Dėl 2014 metų vasaros įvykių, tai nieko nebuvo, eiliniai išsigalvojimai. Ji važinėdavo dviračiu, yra griuvusi ne kartą, yra grįžusi su mėlynėmis ant užpakalio. Atleistas buvo pagal etatų mažinimą, įmonė norėjo, jog išeitų savo noru. Išmokas padarė, kaip, kad atleistas pagal etatų mažinimą, tai tokia įmonė. (duomenys neskelbtini), kai ji išgėrusi grįžo pusę dviejų nakties. Kažkas ją parvežė. Ji išgėrusi pradėjo namuose kelti riaušes. Jis jos paklausė, kas ją parvežė. Ji pasakė nueiti ir pasiaiškinti su juo. Tada jis pasakė, kad geriau važiuotų ir ji. Nuo to laiko ji kaip ir iš namų išėjo. Daiktus veždavosi, kai jo nebūdavo namuose, kai jis dirbdavo. Baldus išsivežė, aparatūrą kai kurią. Jis pakeitė spynas. 2016 m. vasario 23 d. ji jau nebebuvo deklaruota tuo adresu. Nežino kaip ji į tuos namus įėjo, ten jo tėvų namai. Jis ten gyvena. Daug dalykų buvo keistų. Nei jis, nei jo tėvai nebuvo informuoti, kad bus daroma įvykio vietos apžiūra tuo adresu. (duomenys neskelbtini) yra jo tėvų nuosavybė. Iki (duomenys neskelbtini). Ištuokos byloje jokių parodymų jis nedavė, nes jo nieko niekas neklausė. Gyvena vienas, gauna pašalpą, tėvai padeda.
Be kaltinamojo V. P. parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė, tekėjo iš meilės, o sutuoktinis-iš išskaičiavimo. (duomenys neskelbtini). Iki 2012 metų dėl fizinio smurto nesikreipė į policiją, neišdrįsdavo, stengėsi išsaugoti šeimą ir namus. Motina jam buvo iškvietusi policiją, išvežė jį į blaivyklą. Bet jai reikėjo už tai sumokėti. Į (duomenys neskelbtini) irgi vieną kartą buvo iškvietusi policiją. Bet jis, tai suvokęs, pabėgo iš namų. 2012-09-08 buvo A. A. gimtadienis, jie buvo pakviesti, jis vyko (duomenys neskelbtini) Nuvyko abu kartu, pasėdėjo, nei iš šio, nei iš to jis jai smogė į veidą. Sėdėjo kambaryje. Visi matė. Ji nukrito. Bandė moterys jai kopūsto lapus dėti ant veido. Matė ir bendradarbės jos veidą, ir jo giminaičiai. Po to, grįžęs kitą dieną, jis vėl gėrė ir vėl iš naujo sudavė kelis smūgius į galvą, į sėdmenis, už rankos sugriebė. Ji tą vakarą ir kvietė policiją, bet jis pabėgo. 2014 metų vasarą, nei iš šio, nei iš to, grįždamas iš vonios, jis jai spyrė į pilvą(duomenys neskelbtini). Tokių įvykių buvo labai daug. Ji daug kartų buvo išvaryta iš namų. Ji tikrai nebuvo gyvenime girtuoklė. Ką vyras pasakojo, jog ją girtą parvežė, taip nebuvo, jis meluoja. Ji važinėdavo naktį iš darbo dviračiu. Tiesiog buvo pripratusi vargelį vargti. Vieną kartą nusprendė sudėlioti taškus. Buvo ir gražių akimirkų. Važiuodavo atostogauti, bet už viską ji yra sumokėjusi. Kurą pirkdavo per pusę, maistą taip pat per pusę. Taip jie savų namų oficialiai neturėjo. Bet jo tėvų namai, kuriuose jie gyveno, buvo puoselėjami 12-13 metų, ji juos prižiūrėjo. Kartu ir lentas pjovė, ir dažė, ir buitį visą tvarkė. Taip pat gėles sodino ir spygliuočius augino, šiltnamius prižiūrėjo, gyveno kaip savo namuose. (duomenys neskelbtini). 4000 eurų reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ji (duomenys neskelbtini). Žiauriai blogai jautėsi po tų įvykių ir vaikų gaila, kad tokioje aplinkoje augo, ką jie matė. 2012-09-08, kai buvo sužalota, jai skaudėjo, pasekmes jautė ilgai, skaudėjo galvą, mėlynių vietas, pusmetį skaudėjo. Užeina ir dabar galvą skauda. Tyrimų nedarė. 2014 metų vasarą, kai spyrė jai į pilvą sutuoktinis, pas gydytoją nesikreipė, didelių pasekmių nebuvo. Tuo metu labai skausmą jautė. Vaikai matė tą įvykį. Tai sūnūs: L. P. ir J. P.. Ji naktimis nemiega, kai užmiega, trys valandos nakties jau būna, bet reikia keltis į darbą, darbe sveikatos trūksta, jaučiasi išsekusi, pavargusi, jaučia pažeminimą. Jis ją žemino visą gyvenimą, žemino kiekvieną dieną, siaubas buvo patirtas vos ne kiekvieną dieną. Keršydavo nei už nieką, jai net orą iš dviračio padangų išleisdavo, prirakindavo dviratį. 2015 m. lapkričio mėnesį ji išėjo visai iš namų. Po to jis ateidavo į „Maksimą“ jos pagąsdinti, sėdint jai darbo vietoje, jis mesdavo piktą žvilgsnį. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Jis net maisto nepirkdavo, pinigų šeimai neduodavo. Ji iš jo net euro negaudavo. Išvažiuodavo mėnesiui į Norvegiją, bet po to gulėdavo lovoje kelis mėnesius. Ji viena išlaikė šeimą. Jo su vaikais blogi santykiai. Jis jų nepriėmė gyventi, pasakė, kad ir šunį išsivežti reikia. Jie pasiėmė, paskui paprašė grąžinti. Vaikai jo nemyli. Jie baimėje augo, bijojo žodį pasakyti. Ją vaikai ginė kiek galėdami. Mažajam vaikui ligą pripažino. Pati gydytoja ištardė vaiką. Jam pripažintas socialinio nerimo sindromas, tai pasekmė nenormalaus šeimyninio gyvenimo. Vaikai išvaryti iš namų, jie visi trys pas jos tėtį gyvena. Fizinis smurtas buvo panaudotas prieš ją ne penkis ir ne dešimt kartų, o daugiau.
Liudytoja A. A. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, tai jų šeimos draugai. Draugaudavo šeimomis. 2012-09-08 įvykis buvo pas juos namuose. Jie atvažiavo pas juos į svečius švęsti jos gimtadienio. Be jų šeimos narių ir P. dar buvo kaimynė G. K.. Bešvenčiant, bekalbant, nei iš šio, nei iš to, kažkas gal nepatiko V., jis J. kirto per veidą, ji atsilošė ant sofos. Postipris buvo smūgis, jai iš karto pradėjo tinti akys, veidas. Jos kaimynė atnešė kopūsto lapą, uždėjo, bet tino toliau, pradėjo mėlynuoti paakiai. Grįžo jos sūnus iš darbo, tada jis parvežė J. namo. Kaltinamasis liko, toliau tęsė linksmybes, jis jos neatsiprašė. Smurtavimo daugiau ji nematė, bet žymes ant kūno, ant rankų matė. Pati J. P. sakė, kad vyras smurtauja jos atžvilgiu. Sakė, jog porą kartų kvietė policiją, bet kai atvažiuodavo, jis pabėgdavo. Ji pasakojo, kad kai jis išgeria, jis pasidaro nevaldomas. Jis ją puola, apspardo, žada užmušti, pasmaugti. Jis daugiau ją psichologiškai veikdavo. Jis būdavo labai pavydus, kitos pateisinamos priežasties nežino. Ji buvo minėjusi, kad jai V. buvo spyręs į pilvą. Kai išgeria, jis-teroristas. 10 metų draugauja su P. šeima. Gal iš pradžių jie ir gražiai gyveno, bet matydavo, kad jis nori į save dėmesį atkreipti, vyrauti, darėsi grūbesnis po truputį. Jis ir lyderiu norėjo būti, matėsi jo grubus charakteris. Kai jam ko reikdavo, jis galėdavo būti meilus, bet kai pasiekdavo savo, jis būdavo grubus, agresyvus. Ji bėgdavo iš namų viena, vaikų jis neliesdavo.
Liudytoja G. K. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. 2012 metais teko būti A. A. gimtadienyje, jie buvo abu, sėdėjo prie stalo šalimais. Buvo viskas gražu, tik vienu momentu jie apsižodžiavo ir buvo smūgis į akį. Iššoko mėlynė, nubėgo kopūsto lapo, kad uždėti ant akies. A. A. sūnus išvežė ją namo. Tai tiek ir matė. Apie jų konfliktus nieko pasakyti negali, nes nežino.
Liudytoja D. T. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta. Nukentėjusioji-jos draugė, kaltinamasis-draugės vyras. Ji asmeniškai su juo nedraugauja. Bendrauja su D. daug metų. Iš jos girdėdavo, kad vyras prieš ją keldavo ranką. Ji dirbo parduotuvėje „Pas Katiną“, matydavo ją su mėlynėmis ant veido. „Maksimoje“ taip pat matydavo ant jos veido mėlynes. Teko girdėti jo žodyną, kai ji įjungdavo telefone garsiakalbį, būdavo nekultūringi žodžiai, klausdavo kada grįš namo. Jis yra pasakęs, kad ji vis tiek čia negyvens, vadino ubage. Ji asmeniškai pati nematė nieko, tik gali pasakyti tą, ką jai sakė draugė, kad atimdavo dviratį, išleisdavo orą iš padangų. Šeimos automobilis buvo, bet ji naudotis juo negalėjo. Tekdavo jai ir pėsčiai pareiti iš darbo. Ji pati tai pasakojo. Yra išrovęs rožių krūmus, draugė sakė. Kambarines gėles yra išmetęs, kirsdavo per jautriausią jai vietą. Ji myli gėles. Jis tai darydavo, norėdamas ją įskaudinti.
Liudytoja L. Z. parodė, kad pažįsta abu-kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, jie yra jos kaimynai. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad kaip ateidavo J. į svečius, ji kiekvieną sykį dejuodavo, jog vyras ją bara, visokiais žodžiais keikia, smurtauja, ranką ne kartą yra pakėlęs, iš namų vydavo su vaikais. Pati matė po kelių dienų po to gimtadienio J.. Pati pakvietė J. išgerti kavos ir matė sumuštą akį, ji pasisakė, kad buvo gimtadienyje pas draugus ir vyras pakėlė ranką prieš ją, būdamas girtas. Kaltinamasis daugiau su jos vyru bendravo, ateidavo kokio tai įrankio pasiskolinti. Pas jos vyrą jis ateidavo su buteliu. Jis labai pavydus buvo savo žmonai, jis net neleisdavo J. ateiti pas ją kavos išgerti. Veide matėsi akis ir žandas mėlynas. Dar kažkada ji jai sakė, kad jai V. spyrė į pilvą, ji buvo net apsišlapinusi iš skausmo.
Liudytojas L. P. parodė, kad kaltinamasis-jo tėvas, nukentėjusioji-jo motina. 2012 metais, jam žinoma, kad tėvai kartu išvažiavo švęsti A. A. gimtadienio, tėtis girtas mamą užpuolė, sumušė. Mamą A. A. sūnus parvežė namo su mėlynėmis ant veido. Mama ar važiavo pas gydytojus, jis nežino. 2014 metų vasarą, jis buvo savo kambaryje, išgirdo kaip susiginčijo tėvai, girdėjo kaip spyrė, nuėjo su broliu į virtuvę, mama verkė, sakė, kad tėtis spyrė jai į pilvą, ji buvo apsišlapinusi. Buvo ir psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje. Jam su broliu irgi teko išeiti iš namų, ne tik mamai. Taip išeina, kad tėtis juos išvijo iš namų, todėl gyvena pas senelį. Broliui buvo aukštas kraujo spaudimas, nustatytas socialinio nerimo sindromas. Jam tik opos buvo.
Liudytojas J. P. parodė, kad kaltinamasis-jo tėvas, nukentėjusioji-jo motina. Dėl 2012-09-08 įvykio, kai buvo sumušta mama, žino, kad mama su tėčiu išvažiavo švęsti pas A. A. jos gimtadienio. Mamą A. A. sūnus parvežė sumuštą.Tada ji pasakojo, kad be jokių priežasčių ją sumušė tėvas. Ją matė, buvo sumuštas veidas, sužalota akis. 2014 metų vasarą, miegojo, ryte išgirdo barnius, paskui išgirdo spyrį, išėjo pasižiūrėti, mama verkė, pasakė, kad tėtis jai spyrė į pilvą. Ji buvo net apsišlapinusi nuo spyrio. Kai jis buvo mažas, atsimena kaip tėvas smaugė mamą ant lovos, jis bandė su broliu ją atitraukti. Tėvas visaip mamą negražiai vadindavo, šmeiždavo ją, psichologiškai smurtaudavo. Būdavo konfliktai ir kai tėtis būdavo blaivus, ir kai jis būdavo išgėręs. Tekdavo išeiti iš namų ne tik mamai, bet ir jiems. Eidavo pernakvoti pas kaimynę. Dabar gyvena pas senelį, anksčiau su tėčiu ir mama gyveno. Jis nenori su tėčiu gyventi. Mamą ir brolį tėvas išvijo iš namų. Tuo metu jis buvo užsienyje. (duomenys neskelbtini) gatvėje kai gyveno, tada mamą tėtis smaugė. Prisimena kaip mama juos prikeldavo ir pasisodindavo ant kelių, tada jis buvo dar labai mažas.
Iš įvykio vietos apžiūros 2016-02-23 protokolo (b.l. 22-24) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis medinis dviejų aukštų namas. Įėjus į namo vidų pro duris, patenkama į koridorių, kurio dešinėje yra kambarys-svetainė, kuri apstatyta įvairiais baldais. Apžiūrėjus įvykio vietą, niekas nepaimta.
Iš įvykio vietos apžiūros 2016-02-23 protokolo (b.l. 25-27) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis rudos spalvos, medinis, vieno aukšto namas. Įėjimo į namą durys yra plastikinės. Pro minėtas duris patenkama į koridorių, kurio gale yra medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvė apstatyta virtuviniais baldais, kitais prietaisais. Pro ją patenkama į vonią bei svetainę-miegamąjį. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta.
Iš 2016-01-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l. 30-31) matyti, jog nukentėjusioji J. P. pateikė specialisto išvadą Nr. G 1242/12 (05).
Iš VTMI specialisto išvados Nr. G 1242/12(05) (b.l. 32-34) matyti, kad J. P. padarytos poodinės kraujosruvos veido kairėje, dešiniame dilbyje, kairiame sėdmenyje, guzai pakaušyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d., nes jis mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.
Kaltinamojo V. P. parodymus, jog jis nevartojo fizinio smurto nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu, kad ji pati griuvo nuo dviračio ir susižalojo, o 2012-09-08 įvykio jis iš viso neatsimena, jog toks buvo, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios J. P. parodymai, kuri tiek ikiteismio, tiek teisminio tyrimo metu parodė įvykio aplinkybes, kaip viskas vyko, kai V. P. su ja šventė A. A. gimtadienį ir sudavė jai kumščiu į veidą bei kaip jis spyrė jai į pilvą 2014 m. vasarą namuose, Tičkūnų k., Panevėžio r. Jos nuoseklius parodymus patvirtina liudytojų A. A., G. K., D. T. parodymai bei specialisto išvada. Sužalojimų pobūdis atitinka J. P. parodymus. J. P. parodymus dėl 2014 m. vasaros įvykio patvirtina liudytojai J. P. ir L. P. bei liudytoja L. Z.. Teismui netikėti tokiais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, nėra jokio pagrindo. Todėl teismas yra įsitikinęs, jog kaltinamasis V. P. padarė LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. numatytas veikas, kurios įrodytos.
Nukentėjusioji J. P. pareiškė 4000 eurų civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos. Padarytą žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad kaltinamojo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas jos atžvilgiu jai sukėlė dvasines kančias ir išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata–asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata–natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama, siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai–tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės–tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Jeigu pasekmės, susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Šioje byloje nukentėjusiajai padaryta žala jos asmens sveikatai, jos sveikata sutrikdyta nežymiai.
Teismas, vertindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir žalą, padarytą nukentėjusiojo asmens psichinei sveikatai. Nukentėjusioji po įvykių tapo nervinga, blogai miegojo.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimai padaryti tyčia, į tai, kad jais dėl jo galėjo kilti ir daug sunkesni padariniai bei kaltinamasis tai turėjo suprasti, kaltinamasis nedirba, tačiau ateityje gal įsidarbins ir galės atlyginti padarytą žalą, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies bei priteisiamas iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiajai J. P..
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios įstatymo (LR BK 11 str. 3 d.) priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, bedarbis, charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 86-88), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (b.l. 81, 83), todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
VALDĄ PEREDNĮ pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., ir nubausti:
-pagal LR BK 140 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 3 p., laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti,
-pagal LR BK 140 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant lankytis J. P. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti, uždraudžiant lankytis J. P. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja.
Priteisti iš V. P. 600 eurų J. P. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. P. 400 eurų J. P. advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš V. P. 21.40 eurų proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.