Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-880-966/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
1-880-966/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65545-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-880-966/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65545-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2015-11-28 apie 13 val. viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kavinės darbuotojų ir klientų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, išplūdo necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais J. L., ją pastūmė ir sudavė du kartus ranka per veidą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kadangi dėl šio įvykio buvo sutrikdyta įprasta kavinės veikla.

Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino ir nurodė, kad J. L. pažįsta apie keturis metus, jie kartu pragyveno daugiau negu tris metus, turi bendrą vaiką – sūnų K. P.. Nuo rugsėjo mėn. su J. L. kartu nebegyvena. Jis pasiimdavo sūnų savaitgaliais arba kuomet J. L. dirbdavo, sūnų vesdavo į darželį. 2015-11-28 jis savaitgaliui buvo pasiėmęs sūnų K.. J. L. tą savaitgalį dirbo. Po 12 val. kartu su sūnumi atvažiavo į Kauno Urmo bazę, prieš tai buvo prie bazės esančioje kirpykloje. Tą dieną alkoholinių gėrimų nebuvo vartojęs, tačiau buvo vartojęs iš vakaro. Nusprendė su sūnumi nueiti į bazėje esančią kavinę, kurioje dirba J. L., pavalgyti. Buvo apie 13 val. Kavinėje dirbo J. L. ir kita barmenė, buvo klientų. Jis pas J. L. užsakė pavalgyti. Ši jam liepė su vaiku sėdėti namie. Jis atsakė, kad pavalgys ir važiuos namo. J. L. griebė iš jo vaiką, kurį jis laikė ant rankų, paėmė jį ir pastatė ant žemės. Tada jį pastūmė. Jis pasiėmė vaiką, jį laikė viena ranka, o kita ranka J. L. pastūmė į šoną. Ji pradėjo rėkti, neleido jam išeiti. Viskas vyko prie kavinės durų. Jiems besistumdant, jis padėjo ant žemės vaiką. Tada į kavinę įėjo jam nepažįstamas vyriškis, kurio J. L. paprašė paimti vaiką. Vyriškis paėmė vaiką, o jis pats išėjo pro duris. Neprisimena, ar J. L. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ar konflikto metu J. sudavė per veidą. Visas konfliktas labai greit įvyko, truko kelias minutes. Jis nekreipė dėmesio, kaip aplinkiniai reagavo į jų konfliktą, niekas iš kavinėje buvusių į konfliktą nesikišo. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 49, 53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiosios J. L. parodymais, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), barmenės pareigose. 2015-11-28 nuo 07.30 val. ji pradėjo darbą. Darbo metu jai parašė buvęs sugyventinis G. P., kad atvažiuos pas ją. Su juo turi bendrą vaiką K. P.. Kadangi ji savaitgalį dirbo, tai G. P. penktadienį, t. y. 2015-11-27, po darželio buvo pasiėmęs vaiką savaitgaliui. Apie 13 val. pas ją į darbą atėjo G. P. su sūnumi. Matėsi, kad G. P. yra girtas. Jis vaiką laikė ant rankų. Ji, pamačiusi buvusį sugyventinį girtą, liepė duoti vaiką. Tada jis pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, vaiką pastatė ant žemės. Aplinkinių žmonių akivaizdoje ją vadino „žiurke, kale, kurva“, sakė „pisiu į galvą“ ir pan. Ji bandė išvengti konflikto, iš pradžių tylėjo, jis ją provokavo. Ji G. P. liepė ramintis ir eiti iš kavinės. Tada G. P. atėjo pas ją už baro, abiem rankomis ją pastūmė. Ji atsitraukė atbula ir tuo pačiu jį taip pat stūmė atgal. Tada G. P. jai trenkė dešinės rankos delnu per veido kairiąją pusę, puolė imti vaiką ir bėgti iš kavinės. Ji puolė paskui jį tam, kad atimti iš jo vaiką. G. P. prie lauko durų norėjo atsidaryti duris ir išeiti, ji griebė jam už striukės iš nugaros ir traukė atgal į kavinę. Tada G. P. atsisukęs puolė ją ir trenkė ranka, pataikė į tą pačią kairiąją veido pusę. Jie tarpusavyje apsistumdė. Tuo metu į kavinę atėjo nuolatinis klientas, kuris atidarė duris iš lauko pusės. Ji pradėjo rėkti, kad paimtų vaiką, jis paėmė vaiką ir jį iškėlė į viršų. Ji paėmė vaiką, o G. P. iš kavinės pabėgo. Visas incidentas truko iki penkių minučių. Tuo metu kavinėje buvo klientų, kurie matė, kas vyko. Į konfliktą niekas nesikišo. Kavinės veikla dėl G. P. tokio elgesio buvo sutrikdyta, kadangi ji pati negalėjo aptarnauti klientų, o pietaujantys asmenys stebėjo, kas vyko. Taip pat tądien dirbo jos bendradarbės padavėja K. R. ir virėja Laura, kurios pavardės neprisimena. G. P. jau ne pirmą kartą taip elgiasi, ateina pas ją į darbą ir kelia triukšmą, todėl jos bendradarbės yra perspėtos, kad jam atėjus kviestų policiją. Kai policija atvyko, G. P. jau nebebuvo. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų ant veido nesimatė, į medikus nesikreipė (b. l. 15-16).

Liudytojos K. R. parodymais, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), padavėjos pareigose. Pas juos kavinėje dirbo barmene J. L.. 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie pietus, jai dirbant salėje kartu su J. L., į kavinę atėjo J. L. buvęs sugyventinis G. P. su jųdviejų dviejų metų amžiaus sūnumi. G. P. priėjo prie J. L. ir puolė ją įžeidinėti vartodamas jos atžvilgiu įvairius necenzūrinius žodžius. Akivaizdžiai matėsi, kad G. P. neblaivus, buvo agresyviai nusiteikęs. Prisimena kaip G. P. grasino J. L., sakydamas „nori aš tuoj tave nupisiu nuo vaizdo“. Jis kalbėjo pakeltu tonu. Tuo metu kavinėje buvo klientai, kadangi buvo pietų metas. J. L. paėjo į šoną su juo kalbėtis, ji vietoje J. L. aptarnavo klientus. J. L. reikalavo, kad atiduotų vaiką. G. P. užėjo už baro arčiau J. L., matė, kad jie ten pradėjo stumdytis, G. P. ją ranka stūmė, J. L. jį viena ranka stūmė nuo savęs, kita ranka bandė atimti vaiką. Ar G. P. trenkė J. L. ji nematė, kadangi tuo metu aptarnavo žmones ir nešiojo maistą. Pamačiusi, kad J. L. ir G. P. pradėjo stumdytis, ji padavė telefoną virtuvėje dirbusiai virėjai Laurai, kad kviestų policiją. Matė, kad kai stumdėsi, G. P. griebė J. L. už pečių, galėjo jai suduoti. Tada G. P. nešdamas vaiką greitu žingsniu ėjo link durų, bet J. L. vidury salės jį sustabdė, čiupo už striukės iš nugaros, jis ją ranka stūmė ir ėjo toliau link durų. Prie durų yra kolona, jie prie tos kolonos vienas kitą už drabužių tampė. Kol jie stumdėsi, vaikas buvo tarpduryje. Tuo metu į kavinę įėjo klientas, kuris pagriebė tą vaiką ir laikė. G. P. išėjo iš kavinės. Kai stumdėsi, G. P. stumdamas J. L. toliau nuo durų trenkė su alkūne jai į veidą. Matė, kad J. L. buvo ranka susiėmusi už veido. J. L. buvo visa apsiverkusi, raudona, ant jos veido sužalojimo ar sumušimo žymių nematė. Visas konfliktas truko iki 10 minučių. Tuo metu buvo pietų metas, kavinėje buvo žmonių. Visi klientai žiūrėjo, kas vyksta, bet niekas nesikišo. Dėl šio įvykio buvo sutrikdytas įprastas kavinės darbas, kadangi žmonės prie baro buvo užlaikyti, neaptarnaujami. Ji negalėjo laiku nunešti užsakytus patiekalus klientams. Ji pati dėl šio įvykio buvo šokiruota, pasipiktinusi (b. l. 20, 22-23);

Liudytojo G. V. parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl dažnai eina pietauti į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę. 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 11-12 val. jis ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę papietauti. Priėjus jis atidarė duris ir prie pat durų pamatė besistumdant kavinės darbuotoją, ir jam nepažįstamą vyriškį. Prie pat durų taip pat stovėjo mažametis berniukas. Darbuotoja tempė tą vyrą atgal, kaip suprato, neleisdama tam vyrui vaiką išsivesti. Nes jam tik atidarius duris, darbuotoja jį pamačiusi paprašė neleisti išvesti vaiko. Darbuotoja sakė kone verkdama. Matėsi, kad vyriškis yra neblaivus. Jis pats paėmė berniuką ir padavė darbuotojai. Vyriškis nieko nesakęs iš kavinės išėjo. Darbuotoja, paėmusi vaiką, nusinešė prie baro. Jis pats įėjo į kavinės vidų, matė, kad tuo metu buvo keli klientai. Ar buvo daugiau kas iš darbuotojų neatkreipė dėmesio. Anksčiau jis kasdien ateidavo į šią kavinę, su minėta darbuotoja pabendraudavo, ji jam dažnai skųsdavosi savo vyru, kad jis dažnai geria, daužė jai į langus. Minėtą vyriškį jis anksčiau buvo matęs, darbuotoja jam yra nurodžiusi, kad tai jos vyras. Anksčiau konfliktų tarp jų kavinėje nėra matęs (b. l. 25);

Liudytojos L. V. parodymais, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), virėjos pareigose. J. L. yra jos bendradarbė, dirba barmenės pareigose. J. buvusį sugyventinį G. P. žino iš matymo, jis labai dažnai ateidavo pas J. L. į darbą. Jie turi bendrą dviejų metų sūnų. 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji dirbo virtuvėje, o salėje dirbo barmene J. L. ir padavėja K.. Apie pietus, tikslaus laiko negali pasakyti, bet tuo metu kavinėje jau buvo daug klientų, ji išgirdo salėje rėkaujant, konfliktuojant. Iš balso atpažino, kad tai J. L.. K. jai padavė telefoną ir liepė greičiau kviesti policiją, nes J. muša. Ji pro duris pažiūrėjo į salę ir matė, kad J. L. G. P. laikė suėmęs už drabužių, tąsė ar laikė. Jie buvo prie kolonos, netoli įėjimo durų. Matė, kad G. P. buvo piktas, net išraudęs, plūdosi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, kadangi siūbavo į šonus. Tuo momentu jų vaiko nematė. Girdėjo, kaip J. L. jam sakė „atiduok“. Matė, kad salėje to metu buvo daug klientų, šurmulys. Ji greitai įbėgo atgal į virtuvę, paėjo toliau nuo triukšmo, kad galima būtų susikalbėti ir iškvietė policiją. Po to grįžo į salę. G. P. jau nebuvo. Kaip G. P. sudavė J. L. per veidą ji nematė. Kuomet ji kvietė policiją, vis ateidavo Karolina, kuri pasakydavo kas vyksta. Viskas įvyko labai greitai, truko kelias minutes. Konfliktas vyko pietų metu, kavinėje buvo daug klientų, vieni sėdėjo prie staliuko ir laukė eilėje. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta kavinės veikla, nebuvo aptarnaujami klientai, buvo sutrikdytas įprastas kavinės darbas (b. l. 27).

2015-11-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. L. nurodė, jog 2015-11-28 apie 13 val. į jos darbą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atėjęs buvęs sugyventinis G. P. klientų ir darbuotojų akivaizdoje trenkė jai per veidą du kartus taip sukeldamas fizinį skausmą, bei išplūdo necenzūriniais žodžiais (b. l. 6-9).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas 2015-11-28 policijos kvietimo garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad policija kviečiama todėl, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis muša barmenę (b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie G. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis kavinės darbuotojų ir klientų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, išplūdo necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais J. L., ją pastūmęs sudavė du kartus ranka per veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kadangi dėl šio įvykio buvo sutrikdyta įprasta kavinės veikla, sutrikdytas kavinės lankytojų poilsis ir ramybė. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 59).

G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

G. P. laikomas neteistu, ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir rimties pažeidimus (b. l. 40-42, 43), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 37, 39), dirba (b. l. 44). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimo bei baudžiamojo poveikio priemonės rūšis, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią aplinkybę ir nenustatytų sunkinančių atsakomybę aplinkybių, parinktos pagrįstai (BK 48 str., 72¹ str.), tačiau koreguotinos, kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jie kartu nebegyvena jau keletą mėnesių, todėl skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.), laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktiniai įrodymai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 33), paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigoti G. P.: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 3 d., 72¹ str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. L. arčiau nei 10 (dešimt) metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti G. P.: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 3 d., 72¹ str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. L. arčiau nei 10 (dešimt) metrų atstumu.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui: kompaktinį diską su garso įrašu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti byloje.

Išaiškinti G. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė