- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- AS-442-16-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- H. D.
- Kategorijos
- 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti LTSR vidaus reikalų ministerijos sprendimą, t. y. formą 24 dėl pareiškėjo 1986 m. sausio 21 d. priverstinio išregistravimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nurodytą Sudervės seniūnijos namų knygoje Nr. 1; 2) įpareigoti Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos gyventojų registre deklaruoti pareiškėjo nuolatinę gyvenamąją vietą ir registraciją Vilniaus miškų urėdijai priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; 3) įpareigoti Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos poskyrį, išdavusį pareiškėjui piliečio pasą, jo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodyti (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; 4) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūniją namų knygoje Nr. 1 panaikinti 1986 m. sausio 21 d. pareiškėjo išregistravimo įrašą ir atkurti jo įregistravimą; 5) įpareigoti Vilniaus miškų urėdiją grąžinti pareiškėjui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kuriose jis gyveno iki neteisėto išregistravimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia LTSR vidaus reikalų ministerijos 1986 m. sausio 21 d. sprendimą, kuriuo jis išregistruotas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Skundą jis padavė praėjus daugiau kaip 24 metams po sprendimo priėmimo, todėl skundo dalį dėl minėto sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti, kaip paduotą praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjo skundo antrasis, trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti minėtą sprendimą dėl išregistravimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl skundo dalį dėl šių reikalavimų taip pat atsisakytina priimti, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miškų urėdiją grąžinti jam gyvenamąsias patalpas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui. Pareiškėjas tokį reikalavimą turėtų reikšti bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad jis skundą teismui jau buvo padavęs anksčiau, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo nutarta jo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti. Tik 2010 m. rugpjūčio mėnesį jam pavyko gauti namų knygos išrašo kopiją, kurioje nurodytas 1986 m. sausio 21 d. jo išregistravimo pagrindas. Gavęs šią kopiją, jis nedelsiant pakartotinai šioje byloje vertinamu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas nurodo, kad jis skundo padavimo termino šiuo atveju nepraleido, nes skundą padavė per mėnesį nuo namų knygos išrašo kopijos gavimo. Be to, pagal Civilinio kodekso 1.126 ir 1.134 straipsnius, ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, o reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis prieštarauja to paties teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarčiai. Tokiomis teismo nutartimis yra nepagrįstai užkertamas kelias bylos eigai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam ginti savo teises sutrukdė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos seniūnė, nes 2008 m. rugsėjo 16 d. pažymoje ji pateikė neteisingą informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas šioje byloje skundžia jo išregistravimo iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone aktą, kuris buvo priimtas daugiau kaip prieš 20 metų. Įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, jog apie šį išregistravimo aktą pareiškėjui jau seniai buvo žinoma. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, jog apie išregistravimo aktą pareiškėjas sužinojo vėliausiai 2008 metais. Tuo metu jis prašė informacijos iš Sudervės seniūnijos tik apie tikslią išregistravimo datą (b. l. 17), o tai liudija, kad pats išregistravimo faktas jam jau buvo žinomas. Juolab, kad šį faktą 2008 metais jam netiesiogiai buvo patvirtinusios ir atitinkamos institucijos, į kurias jis buvo kreipęsis (b. l. 18, 19). Pareiškėjas į teismą dėl išregistravimo akto panaikinimo kreipėsi tik 2010 metais, praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo sužinojimo apie šį skundžiamą administracinį aktą, ir tokiu būdu praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Atnaujinti praleisto skundo padavimo termino pareiškėjas neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti jo skundo pirmąjį reikalavimą dėl išregistravimo akto panaikinimo ir išvestinius iš šio reikalavimo antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį skundo reikalavimus.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau galimai nežinojo tikslios jo išregistravimo datos, šiuo atveju neturi reikšmės skundo padavimo termino skaičiavimui. Skundžiamas išregistravimo aktas buvo priimtas labai seniai, pats išregistravimo faktas (t. y. skundžiamo akto esmė) pareiškėjui taip pat seniai buvo žinomas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai, jau seniai turėjo imtis priemonių, kad išsiaiškintų tikslią išregistravimo datą, ir turėjo kreiptis į teismą (esant reikalui, prašyti teismo pagalbos dėl duomenų, kurių jis pats negali gauti, išreikalavimo) žymiai anksčiau nei 2010 metais, tačiau jis to nedarė. Todėl skundo padavimo termino eigos pradžia šiuo atveju turi būti siejama su pareiškėjo sužinojimu vien apie patį išregistravimo faktą, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas galimai nežinojo tikslios tokio išregistravimo datos. Kitoks šios bylos aplinkybių vertinimas ir kitoks skundo padavimo terminą nustatančių normų taikymas šiuo atveju būtų nesuderinamas su skundo padavimo termino paskirtimi, teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principais.
Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl namų knygos kopijos gavimo bei Sudervės seniūnijos seniūnės pažymos nepaneigia prieš tai nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, ir nesudaro pagrindo šį terminą skaičiuoti kaip nors kitaip.
Pareiškėjo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis buvo priimta kitoje byloje dėl kito pareiškėjo skundo. Tuo tarpu šioje byloje yra atskirai vertinamas naujai paduotas pareiškėjo skundas. Šiai bylai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis prejudicinės reikšmės neturi ir neįpareigoja teismo šioje byloje vertinamo naujai pareiškėjo paduoto skundo priėmimo klausimą spręsti kaip nors kitaip, nei atsisakant priimti skundą dėl jo padavimo termino praleidimo.
Pareiškėjo nurodytos Civilinio kodekso normos šioje byloje netaikytinos. Šios normos reglamentuoja ieškinio senatį, kuri yra susijusi su civiliniais teisiniais santykiais. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ir kelia ginčą iš administracinių teisinių santykių, o tokio pobūdžio ginčo administraciniame teisme iškėlimui yra taikoma ne ieškinio senatis, bet Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas procesinis skundo padavimo terminas.
Pareiškėjas šioje byloje taip pat buvo suformulavęs dar vieną (penktąjį) reikalavimą dėl Vilniaus miškų urėdijos įpareigojimo grąžinti jam gyvenamąsias patalpas. Šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniame teisme šis reikalavimas negali būti priimtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.