Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) J. Š. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. J. Š. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti E. M. sudarytą testamentą, patvirtintą Švenčionių r. 1-ajame notaro biure 1999-09-08 (registro Nr. 3537), negaliojančiu; panaikinti Ignalinos r. 1-ojo notaro biuro notarės L. A. paveldėjimo teisės pagal testamentą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, išduotus palikėjams po E. M. mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė ieškovei J. Š. terminą iki 2016-03-25 nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti – pateikti įrodymus apie 161,76 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo yra turtinio pobūdžio ginčas. Pagal LR CPK 85 str. 1 d. 9 p., bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Ginčo paveldėjimo teisės liudijimai išduoti į paveldimą turtą: gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius Paversmio k., Švenčionių r. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendra paveldimo turto rinkos vertė – 5392 Eur, todėl už ieškinį turi būti mokamas 161,76 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ieškovei teismas nustatė terminą iki 2016-03-25 pateikti įrodymus apie 161,76 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

A. J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutartį, kuria ieškovei nustatytas terminas iki 2016-03-25 trūkumui pašalinti – pateikti įrodymus apie 161,75 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į LAT praktiką, teismas turėjo visas galimybes priimti ieškinį nagrinėjimui. Pažymi, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje prašė pripažinti E. M. sudarytą testamentą, patvirtintą Švenčionių r. 1-ojo notaro biure 1999-09-07, registro Nr.3537, negaliojančiu ir panaikinti Ignalinos r. 1-ojo notarų biuro notarės L. A. pavedėjimo teisės pagal testamentą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus išduotus palikėjams po E. M. mirties. Taigi ieškovė neginčija paveldėjimo teisės liudijimų nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje. Pripažinus ginčo testamentą negaliojančiu įpėdinis L. M. būtų įgijęs teisę paveldėti, be ne būtų perduotas jam turtas. Kadangi įpėdinis L. M. miręs, teisę paveldėti įgytų mirusiojo L. M. įpėdinė ieškovė J. Š.. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimas yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinio ieškinio reikalavimo t.y. neatskiriamai susijęs su pagrindiniu ieškinio reikalavimu. Kadangi ieškovės ieškinio, patikslinto ieškinio reikalavimas priskirtinas neturtinio pobūdžio ginčams, ieškovė, dar pateikdama ieškinį, yra pateikusi įrodymus apie žyminio mokesčio t.y. 41 Eur sumokėjimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga, arba iš viso neįmanoma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t.y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau patikslino ieškinį, prašydama pripažinti E. M. sudarytą testamentą, patvirtintą Švenčionių r. 1-ojo notarų biure 1999-09-08, registro Nr.3537, negaliojančiu; panaikinti Ignalinos r. 1-ojo notaro biuro notarės L. A. paveldėjimo teisės pagal testamentą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus išduotus palikėjams po E. M. mirties. Pirmosios instancijos teismas 2016-03-07 skundžiama nutartimi sprendė, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo yra turtino pobūdžio ginčas, todėl turi būti apmokėtas įstatyme nustatyta žyminio mokesčio suma. Apeliantės nuomone, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimas yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinio ieškinio reikalavimo – testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutartis, naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės reikalavimų esmę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas bei pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė ieškiniu prašo ne tik pripažinti testamentą negaliojančiu, bet ir panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Atskirajame skunde teigia, jog pripažinus ginčo testamentą negaliojančiu, įpėdinis L. M. būtų įgijęs teisę paveldėti. Kadangi įpėdinis L. M. miręs, teisę paveldėti įgytų mirusiojo L. M. įpėdinė ieškovė J. Š.. Akcentuotina, jog paveldėjimo teisės liudijimas sukuria įpėdiniams turtines teises ir pareigas, todėl ginčijant tokias teises ir paveldėjimo teisės liudijimą ar jo dalį ginčas yra turtinio pobūdžio. Minėta, jog šiuo atveju ieškovė siekia ne tik pripažinti negaliojančiu testamentą, bet ir panaikinti išduotą paveldėjimo pagal testamentą ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo laikytinas turtiniu ir apmokamas žyminiu mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo ieškinio kainos (ginčijamo paveldimo turto vertės) ir yra apskaičiuojamas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.) nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad už ieškovės ieškinį turi būti sumokėtas žyminis mokestis ir įpareigojo ieškovą primokėti žyminį mokestį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ginčo kvalifikavimo klausimą bei pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi terminas trūkumų šalinimui yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutarčiai įvykdyti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei J. Š. terminą iki 2016 m. liepos 8 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą.