- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- 2-3039-329/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02351-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- V. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. K. prašo nutraukti jos ir atsakovo V. K. santuoką, įregistruotą 1994 m. vasario 18 M. M. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 35, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę K. pavardę, neprašo išlaikymo sau iš atsakovo, o taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei (2-4 b. l.).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susituokė 1994 m. vasario 18 d., atsakovui atliekant M. M. pataisos namuose, santuokoje susilaukė 2 vaikų, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Nurodė, kad po santuokos sudarymo iki 2000 m. su atsakovu gyveno Latvijoje atsakovo tėvų namuose. Atkūrus nepriklausomybę Latvijoje ieškovei kaip užsienietei reikėjo gauti leidimą gyventi Latvijoje, tačiau ji pati nesikreipė į valdžios institucijas dėl leidimo gavimo, o atsakovas taip pat nepasirūpino padėti jai gauti leidimą gyventi Latvijoje, todėl ji su vaikais grįžo į Lietuvą. Atsakovas žadėjo persikelti gyventi pas ją į Lietuvą, tačiau Latvijoje vėl buvo nuteistas laisvės atėmimu. Po bausmės atlikimo iki šiol atsakovas savo šeimos nelankė, nesirūpino vaikais, niekada nebuvo atvykęs aplankyti, iki šiol nepalaiko jokių ryšių su savo šeima nuo 2000 metų. Ieškovė prašė neskirti termino taikytis, kadangi santuokiniai ryšiai tarp jų galutinai nutrūkę, jau 16 metų jie visiškai nebendrauja. Nurodė, kad ji kreditorių neturi, su atsakovu jokio bendro turto neįgijo. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą nutraukti šalių santuoką ir nurodė, kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nepadėjo ieškovei gauti leidimo gyventi Latvijoje. Prašė po santuokos nutraukimo palikti jai K. pavardę.
Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų iš jo iki teismo posėdžio negauta, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atvykti į posėdį atsakovui įteikti asmeniškai, remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.1393/2007 (18-33, 37-51 b.l.). Nesant atsakovo prašymų ir ieškovei sutikus, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1994 m. vasario 18 M. M. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 35 (5 b.l., prijungtas prie bylos santuokos liudijimo originalas). Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, jog šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė nuo 2008 m. vasario 26 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kalvarijos savivaldybėje (12 b.l.), ieškovės šeimą sudaro du asmenys : ieškovė ir jos sutuoktinis atsakovas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (13 b.l.). Duomenys iš VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra patvirtina, kad šalys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų daiktų neturi (10, 11 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka dėl kito sutuoktinio kaltės galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26 -3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teismo posėdyje, aiškindama santuokos iširimo aplinkybes, ieškovė teigė mananti, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis nepadėjo ieškovei gauti leidimo gyventi Latvijoje, o jai su vaikais išvykus gyventi į Lietuvą, atsakovas neatvyko gyventi į savo šeimą. Daugiau aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltę, ieškovė nenurodė, papildomų dokumentų dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje nepateikė.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, išsakytus teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir sprendžia, kad ieškovė, būdama lojali sutuoktiniui ir rūpestinga, galėjo pati imtis aktyvių veiksmų gauti leidimą gyventi Latvijoje su atsakovu ir vaikais, o ne vien tikėtis pagalbos tik iš atsakovo sutvarkant formalumus leidimui gauti gyventi Latvijoje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai, jog santuoka iširo vien dėl atsakovės kaltės. Teismas mano, kad šalims sudarius santuoką ir gyvenant atskirai dėl objektyvių priežasčių (ieškovei su vaikais išvykus iš nuolatinės šeimos gyvenamosios vietos ir atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose) sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, ir todėl sprendžia, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatytos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – K. (CK 3.69 str.).
Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).
Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.
Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo (10-11 b.l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.
Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius, kad sutuoktiniai kreditorių neturi.
Ieškovei 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4711-5441 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų (8 b.l.). CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį turėjo sumokėti 41 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus, priteistina valstybei iš atsakovo 41 Eur žyminio mokesčio ir 222,62 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu teismui, kurias valstybė patyrė suteikdama ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (60 b.l.) - CPK 96 str. 5 d.
Nagrinėdamas bylą teismas patyrė 6,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo - CPK 93 str. 1 d.; 96 str.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą 1994 m. vasario 18 M. M. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 35, tarp V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei M. K. palikti K. pavardę, o atsakovui – K..
Patvirtinti ieškovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 6,94 Eur (šešis eurus 94 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 47,94 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 94 centus), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. K., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 222,62 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 62 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui Marijampolės rajono apylinkės teismą.