- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 1-301-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-3-00001-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
- Nukentėjusysis
- L. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Jūratės Jakubonienės, susipažinusi su nukentėjusiojo L. M. privataus kaltinimo skundu, rengiant nagrinėti bylą privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1NVTS prokurorę R. J., kaltindamas ją padarius LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., 139 str. 1 d., numatytas nusikalstamas veikas.
Pareiškėjas nurodė, kad R. J., būdama pareigūnė ir gavusi pavedimą tirti iš aukštesnių prokuratūrų persiųstame jo skunde nurodytas nusikalstamas veikas, tiesiogine tyčia, suvokdama pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį bei padarinius, būdama patyrusi teisininkė, piktnaudžiaudama pareigomis atliko uždrausta veikas – oficialiame dokumente – 2012-06-15 prokuroro nutarime pateikė melagingas išvadas raštu, užgauliai pažemino pareiškėją, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo. Minėtą nutartį, prieš jam įteikiant perskaitė paštininkė ir kaimynai, kadangi ant voko neteisingai buvo užrašytas buto numeris.
L. M. teigimu, R. J., nepatikrinusi faktų, neįsitikinusi jų teisingumu melagingai teigė ir jį šmeižė, nurodydama, kad „L. M. piktybiškai vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir prokurorą“, „... „kad ji prokurorė suprato, jog grasinimų mane nužudyti nebuvo, kad „terorizuojant ir šantažuojant telefonu mano sutuoktinę J. M., iškviečiant jos vadovus ir jiems kategoriškai grasinant, kad pastaroji prisistatytų į Žaliakalnio policijos komisariatą, nes priešingu atveju atvažiuos į darbovietę policijos ekskortas ir ją išveš prievarta“ neprieštarauja LR BPK 182 str. 2 d. reikalavimams ir nėra piktnaudžiavimu tyrėjos neatliktoms pareigomis?“
L. M. savo skunde taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nei vieno LR BPK 182 str. 1 d. reikalavimus atitinkančio šaukimo, kurį jam būtų išsiuntę arba įteikę pasirašant, o su ikiteisminį tyrimą kuruojančiu prokuroru J. Š. teismo posėdžiuose matėsi kas dveji mėnesiai (viso apie 20 kartų) ir prokuroras, prašydamas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus, nei karto nepasinaudojo teise įteikti teismo posėdžio metu jam šaukimus į apklausą. L. M. nuomone, tai įrodo, kad R. J. melagingi teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, šmeižikiško ir įžeidžiančio pobūdžio. Šie prokurorės R. J. teiginiai padarė jam didelę neturtinę žalą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Dėl jos neapgalvotų ir nepatikrintų melagingų teiginių, nusikalstamos tyčios, jis ilgai ir sunkiai sirgo, ir dabar, ligai paūmėjus, vėl serga, nors ir nėra BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pradėti privataus kaltinimo procesą.
Nusikalstamos veikos, t.y. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. 139 str. 1 d., kurių padarymu L. M. kaltina prokurorę R. J., priskiriamos veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Toks procesas (privataus kaltinimo bylose) pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius. LR BPK 412 ¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.
L. M. R. J. kaltina padarius LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu.
LR BK 154 str. 1 d. numatytos veikos – šmeižto objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas., t.y. informacijos pernešimas bet kokiu būdu bent vienam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Jei tokia informacija pranešama tam pačiam žmogui, apie kurį ji yra, tai gali sudaryti įžeidimo sudėtį. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, t.y. jis sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.
Pareiškėjo L. M. teigimu šmeižtas pasireiškė tuo, kad prokurorė siųsdama paštu nutartį, kurioje melagingai teigė ir jį šmeižė nurodydama, kad „L. M. piktybiškai vengė vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir prokurorą, „kad ji prokurorė, suprato, jog grasinimų mane nužudyti nebuvo“, kad terorizuojant ir šantažuojant telefonu mano sutuoktinę J. M., iškviečiant jos vadovus ir jiems kategoriškai grasinant, kad pastaroji prisistatytų į Žaliakalnio policijos komisariatą, nes priešingu atveju atvažiuos į darbovietę policijos ekskortas ir ją išveš prievarta“ neprieštarauja LR BPK 182 str. 2 d. reikalavimams ir nėra piktnaudžiavimu tyrėjos neatliktoms pareigomis?“, prieš įteikiant pasirašyti, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ir pažeminti jį, arba pakirsti pasitikėjimą juo, kadangi nutartį perskaitė paštininkė ir kaimynai, nes ant voko neteisingai buvo užrašytas buto numeris.
Kaip matyti iš skundo turinio L. M. nesutinka su konkrečiais, kaip nurodė nutarties (t.y. nutarimo), teiginiais ir tikėtina paštininko ir kaimynų veiksmais, nes jie tariamai nutartį (nutarimą) perskaitė. Šis procesinis dokumentas buvo priimtas prokurorės, kaip pareigūnės, atliekančios procesinius veiksmus prokuratūroje gautoje medžiagoje Nr. 20-At-00164-12, todėl tokių procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas vadovaujantis ir laikantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintoms taisyklėmis, tvarka ir terminais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas reglamentuotas LR BPK penktame skirsnyje, dėl atskirų procesų veiksmų ar sprendimų numatytas atskiras reglamentavimas, todėl tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ir prokuroro veiksmai baudžiamajame procese bei procesiniai sprendimai, jų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinami kaip asmeniškai nukreipti prieš konkretų asmenį, šiuo atveju pareiškėją, nes visais atvejais šie veiksmai nukreipti ne į žmogų, o į teisingumo vykdymą bei užtikrinimą, į viešo intereso užtikrinimą, todėl šių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas įtvirtinat proceso dalyviams teisę šiuos veiksmus skųsti aukštesniam pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, o tam tikrais atvejais ir aukštesnės instancijos teismui.
Tai, jog pašto darbuotojas ar kaimynai siunčiamą paštu nutarimą tariamai perskaitė, kadangi nebuvo aiškiai nurodytas ant voko buto numeris, jokia apimtimi negali būti vertinama kaip prokurorės nusikalstami veiksmai, numatyti BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas būdamas proceso dalyviu turi teisę ir galimybę naudotis baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro veiksmus, tačiau naudojant ne privataus kaltinimo institutą.
Nutarimo priėmimas negali būti šmeižimo ar įžeidimo objektyviuoju požymiu, nes nutarimas yra tik bylos ne viešas procesinis dokumentas, kuriame pateikiama ne išgalvota informacija, o bylos duomenimis pagrįsta informacija.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prokurorė jo atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, kadangi, nurodžiusi nutarime, kad pareiškėjas trukdo ikiteisminiam tyrimui ir piktybiškai neatvyksta į apklausas, jį susargdino. Šie skundo argumentai atmestini, kadangi visiškai nepagrįsti. Tai, jog L. M. sirgo, turėjo sveikatos problemų, jokia apimtimi su priimto nutarimo turiniu nesietina, kadangi procesinių veiksmų atlikimas, baudžiamasis persekiojimas, baudžiamoji atsakomybė, pareigūnų veiksmai, vykdant tiesiogines teisingumo vykdymo funkcijas, nagrinėjamu atveju, nėra priežastiniame ryšyje su proceso dalyvių sveikatos būkle, o t.y. ir privataus kaltinimo bylos dalyku.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog akivaizdu, kad nei prokurorės R. J. veiksmuose nėra būtinųjų LR BK 154 str. 1 d, 155 str. 1 d., 139 str. 1 d.. numatytų veikų požymių, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str. 1 d., teisėjų kolegija
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl 2012-06-22 L. M. skundo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.