Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-28 · Administracinė byla Nr. I-3074-362/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
I-3074-362/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01813-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
A. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3074-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01813-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2.;3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui A. E.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. E. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas A. E. nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-10-26 iki 2016-07-01 ir ten buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų bei higienos normų reikalavimų. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei priklauso vienam nuteistajam (suimtajam).Mažas kameros plotas sukeldavo neigiamas emocijas, konfliktus tarp kitų nuteistųjų, kurie dažnai baigdavosi asmens sužalojimu. Kameros taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerų sienos buvo murzinos, drėgnos, ant sienų bei lubų buvo pelėsis, nuo lubų krito tinkas, kamerų langai buvo išdaužyti. Nuo sanitarinio mazgo kamerose tvyrojo blogi kvapai, kadangi kamerose įrengti tualetai nebuvo atitverti nuo bendros kameros erdvės. Naktimis kamerų grindimis lakstė žiurkės, tarakonai. Žiemos metu kamerose jautėsi šaltis, kadangi įrengtas centralizuotas šildymas nepakankamai sušildydavo kameras, be to, pro langus pūsdavo vėjas. Kamerose buvo netinkamai įrengta ventiliacija, trūkdavo gryno oro, kadangi kiti nuteistieji (suimtieji) rūkydavo, todėl tabako dūmai neišsisklaidydavo, sklandydavo ore. Kamerose buvo blogas apšvietimas, todėl pareiškėjui dažnai skaudėdavo akis, jos būdavo nuolat paraudusios. Išduodama patalynė taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų, antklodė buvo plona, smirdėdavo pelėsiais, pagalvės buvo gumbuotos, dėl to po nakties skaudėdavo sprandą. Lovos čiužiniai buvo ploni, per juos jausdavosi metalinio gulto šaltis. Pasivaikščiojimų metu kiemeliai smirdėdavo šlapimu, sienos būdavo apspjaudytos, nuo jų byrėdavo betonas, visur mėtėsi šiukšlės, telkšojo šlapimo balos. Dėl nurodytų sąlygų pareiškėjas bijojo užsikrėsti venerine liga. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atvykstant ar išvykstant ir darant asmens kratą, tai buvo daroma antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai oro temperatūrai. Pareiškėjas būdavo priverstas nusirengti nuogai, o drabužius dėti į murzinas daiktadėžes. Pareiškėjas tokias sąlygas, kuriomis jis buvo kalinamas, prilygina kankinimui. Dėl šių neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, nuolatinį stresą ir pažeminimus, fizinius skausmus, sveikatos pablogėjimą. Pareiškėjas prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-08-24 pažymos „Dėl A. E.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-10-26 iki 2016-07-01. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 9, 19, 96, 30, 88, 21, 20, 27, 29, 10, 32, 28. Kamerose būdavo 1–5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,25 kv. m iki 21,48 kv. m. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo keliamais prieštaravimais dėl jam Šiaulių TI ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjui buvo skiriama pakankamai ploto. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose Nr. 21 ir 27 buvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo. Atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su ŠTI pastato ir patalpų specifika.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jis nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji/nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina inventorių. Langai švaraus stiklo. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas kamerų pagrindinis valymas, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovas pažymi, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje šiluma tiekiama centralizuotai. Už centrinį šilumos tiekimą Šiaulių tardymo izoliatoriui yra atsakinga AB „Šiaulių energija“. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo pakankamai šildoma atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas negali būti atsakingas už centralizuotą šildymo tiekimą.

Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Šiose patalpose buvo atlikta keletas sveikatos saugos reikalavimų patikrinimų, kurių metu jokių esminių teisinio reglamentavimo dėl patalpų būklės pažeidimų, taip pat per žemos oro temperatūros ar per didelės drėgmės, neužfiksuota. Be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl to, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės pasibaisėtinos būklės yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo pretenzijos dėl pasivaikščiojimų kiemelių būklės yra nepagrįstos. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o priešingai, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pretenzijos dėl blogos pasivaikščiojimų kiemelio būklės neturi jokio teisinio pagrindo

Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerą, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. E. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normas atitinkančios gyvenimo sąlygos gyvenamosiose kamerose, patalpų oro temperatūra, patalpų apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų, asmens krata buvo daroma antisanitarinėmis sąlygomis, pasivaikščiojimų kiemeliai taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2016-08-24 pažymos Nr. 60/09-30329 „Dėl A. E.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2015-10-26 iki 2016-07-01. Pažymoje nurodyta, kokią dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, tai leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Iš viso pareiškėjas kamerose Nr. 9, 19, 96, 30, 88, 21, 20, 27, 29, 10, 32, 28 buvo kalinamas 235dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,25 kv. m iki 21,48kv. m kameros ploto. Pažymėtina, jog per visą šį laikotarpį pareiškėjui227 dienas teko nuo 3,74 kv. m iki 21,48kv. m kameros ploto.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 8 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Būtent šia aplinkybe pareiškėjas iš esmės ir motyvuoja neturtinės žalos padarymą. Nors aplinkybę, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas ir ginčija, tačiau iš teismui pateiktos 2016-08-24 pažymos Nr. 60/09-30329 „Dėl A. E.“ matyti, jog pareiškėjo teisė būti laikomam kameroje nemažesnėje kaip 3,6 kv. m ploto buvo pažeista.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas A. E. į gydytojus kreipėsi dėl nemigos, galvos skausmo, slogos, gerklės skausmo, peršalimo, šalčio, jaučiamo „šaltkrėčio“. Kad šie susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. Duomenų apie sirgimą depresija nėra. Dėl regėjimo sutrikimo į gydytojus nesikreipė. Duomenų pareiškėjo ligos istorijoje apie kitas ligas, kuriomis jam galėjo kilti grėsmė užsikrėsti (t. y., venerinėmis ligomis), nėra.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-08-30 pažymoje Nr. 62/08-591 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra baldai pagal nustatytus reikalavimus. Kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai), kuris yra nuo kameros atitvertas ne žemesne nei 1,5 m sienele, padengtas lengvai valoma danga, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal higienos normų reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis. Kameros vėdinamos per langus, mechaninės kamerų vėdinimo sistemos nėra. Asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuje, patys privalo rūpintis švara kamerose, tam jiems jų pačių prašymu išduodamas atitinkamas inventorius. Dezinfekcija, deratizacija vykdoma teisės aktais nustatyta tvarka. Ūkio skyriaus darbuotojai bei dalis ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų atlieka paprastąjį režiminio korpuso kamerų remontą bei kitus neatidėliotinus darbus. Tačiau per kelias savaites suremontuotų patalpų būklė vėl suprastėja dėl blogos Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų būklės, patalpas nuolat gadina ir laužo patys suimtieji/nuteistieji. Šilto vandens tiekimas į kameras teisės aktais nenumatytas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-08-29 pažymoje Nr. 61/04-2014 nurodyta, kad nuo 2016-07-05 iki 2016-07-13 pareiškėjas A. E. nesikreipė su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI direktorių. 2016-04-11 buvo pateiktas skundas dėl to, jog pareiškėjui buvo nepagrįstai surašytas tarnybinis pranešimas už tai, kad jis su kitu suimtuoju pažeidinėjo režimą, o būtent per nepertraukiamą miegą garsiai kalbėjo. Tą pačią dieną A. E. skundo prašė nebenagrinėti, kadangi išdėstytos aplinkybės buvo išspręstos.

Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planai. Duomenų, jog jie nevykdomi, nėra.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatyta, jog pasivaikščiojimai vykdomi kasdien, vieną valandą. Kiemeliai įrengti ant stogo, suoliukų įrengimo teisės aktai nenumato. Teismui taip pat pateikti pasivaikščiojimo kiemelių planai ir nustatyta pasivaikščiojimų tvarka. Duomenų, jog tvarka buvo pažeidžiama, nepateikta.

Teismui pateiktame Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams susidėti nešvarios; nepateikti duomenys dėl vonelių valymo ir dezinfekcijos; kamerose Nr. 10, 97, PK 4, PK 6, PK 8, PK 5, 102, PK 5 dirbtinė apšvieta neatitiko reglamentuojamos mažiausios gyvenamųjų patalpų dirbtinės apšvietos, kameroje Nr. 97 ant lubų virš sanitarinio mazgo išplitęs pelėsis, vietomis lupasi lubų dažų danga, sienų dažų danga patamsėjusi, kameroje reikalingas remontas; per maža oro temperatūra kamerose Nr. PK 4, Nr. PK 6, PK 5; kamera Nr. 1 remontuotina – lubos virš sanitarinio mazgo apibėgusios, nuo jų lupasi ir krenta tinkas, nuo likusio lubų ploto lupasi, byra kalkių/dažų danga. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 patikrinimo akte Nr. EP-153 nustatyta, kad kameroje Nr. 63 sienų ir lubų danga nelygi, nėra lengvai valoma ir dezinfekuojama; paskirstymo kamerose Nr. 4, 61, 86 dirbtinis apšvietimas per mažas; kamerose Nr. 14, 17, 24, 61 oro temperatūra per žema; kamerose Nr. 14 ir 17 lubų danga nuo drėgmės atsilupusi, kameroje Nr. 24 siena suskilusi, dangos nėra lengvai valomos, reikalingas remontas; karantino kamerose Nr. 2 ir 5 reikalingas remontas, sanitariniai mazgai įrengti be pertvarų; patikrinimo metu valymo inventorius buvo švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka; čiužiniai švarūs, nesuplyšę, negumbuoti. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-05-18 patikrinimo akte Nr. EP-201 nustatyta, kad kamerose sienos ir lubos drėksta, dažų danga pajuodusi, lupasi ir byra, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję – reikalingas remontas, kai kuriose kamerose matomas pelėsis, per žema oro temperatūra, blogas apšvietimas, tikrinimo metu gumbuotų čiužinių nerasta, minėtas inventorius yra dezinfekuojamas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-07-30 patikrinimo akte Nr. EP-328 nustatyta, kad pasivaikščiojimų kiemelių koridoriuje reikalingas remontas, kamerų vėdinimas per langus yra galimas, kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai švarios, sąlygos jų dezinfekcijai sudarytos. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 nustatyta, kad karantino kamerose per maža dirbtinė apšvieta, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję, nėra lygūs, tinkami lengvai valyti; kameroje Nr. 89 per silpnas dirbtinis naktinis apšvietimas, sienos suskilinėjusios, byra dažai ir tinkas, yra pelėsio, kameroje reikalingas remontas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 nustatyta, kad ŠTI teikiamos odontologo, psichiatro, bendrosios praktikos gydytojo paslaugos, atliekami medicininiai tyrimai, perrišimai, paskirtos injekcijos; instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos zonoje nėra skysto muilo, antiseptiko dozatorių; procedūrų, gydytojų kabinetuose rankų higienai priemonės yra; uždaros talpyklos instrumentų dezinfekcijai yra, perskalavimui demineralizuoto vandens yra, instrumentai valomi, plaunami rankiniu būdu, odontologiniai antgaliai po naudojimo nedezinfekuojami ir nesterelizuojami; aplinkos paviršių higienos planas ir valymo, dezinfekcijos procedūros parengtos; medicininės atliekos rūšiuojamos; rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų, kartą per savaitę suteikiama galimybė praustis duše, keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus, sudaroma galimybė 1 val. per dieną pabūti gryname ore, sudaroma galimybė mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programoje, maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną; gyvenamąsias patalpasvalo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu inventoriumi aprūpinami; minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra; tikrinimo metu minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimato; kamerose remontas atliekamas pagal finansines galimybe ir turimus žmogiškuosius išteklius; skalbiniai tvarkomi skalbyklose, atitinkančiose Lietuvos higienos normų reikalavimus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-10-20 patikrinimo akte Nr. EP-460 nustatyta, kad per maža dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 64, 88, drausmės izoliatoriuje DI Nr. 1 sienų ir lubų dažų danga lupasi, yra sienų tinko įtrūkimų kamerose Nr. 64, 82, 88; kameroje Nr. 97 per maža dirbtinė apšvieta, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję, aštrūs, gultų dalys, kur dedami čiužiniai, sulinkusios, nelygios, grindys betoninės, sunkiai plaunamos, kameroje yra pelėsis, reikalingas remontas.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-12-21 patikrinimo akte Nr. EP-594 nustatyta, kad kamerose Nr. 72, 78, 79, 103 per maža dirbtinė apšvieta, kameroje Nr. 94 per maža oro temperatūra, kamerose Nr. 94, 103 yra pelėsio ant sienų, lubų; ŠTI kirpykloje rankų higienai sąlygos sudarytos, šildytuvas veikia; deratizacija įstaigoje atliekama mechaniniu ir cheminiu būdu; dezinfekciją ŠTI patalpose vykdo aptarnaujantis personalas; kiekviename režiminio korpuso aukšte yra sukomplektuotas valymo inventorius, kuris išduodamas paprašius kameros gyventojams ir juo pasinaudojus grąžinamas atgal. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-05-02 patikrinimo akte Nr. PA.6-70(19.4.1. 6.12) nustatyta, kad kamerose Nr. 25, 27, 47 ir dušų patalpose ant sienų, lubų, paviršių vizualiai matomo pelėsio nėra; kameroje Nr. 25 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normas; kamerose Nr. 25, 47 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normas; tunelyje, vedančiame nuo kratos patalpos į dušo patalpą, dalis grindų apsemta vandeniu, praėjimui ant grindų sudėti mediniai padėklai – tai nesaugus, nestabilus pagrindas ėjimui.

Darytina išvada, ką nurodo pareiškėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tai nėra paneigta bylos medžiaga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šie pažeidimai buvo tik trumpą laiką bei nežymūs (pareiškėjui teko 3,25 kv. m vietoj nustatytos normos 3,60 kv. m). Taip pat bylos medžiaga iš dalies patvirtinti pareiškėjo argumentai dėl prastų higienos normų neatitinkančių sąlygų kamerose. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikdamas patikrinimus, nustatė, kad kai kuriose kamerose sienos ir lubos drėksta, dažų danga pajuodusi, lupasi ir byra, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję – reikalingas remontas, kai kuriose kamerose matomas pelėsis, per žema oro temperatūra, blogas apšvietimas. Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas nėra, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šios sąlygos yra visiškai nedetalizuotos, nenurodyta, kokios sveikatos ir higienos normos ir kaip buvo pažeistos bei kokią tai turėjo įtaką pareiškėjo savijautai, apsiribojama tik šių pažeidimų išvardijimu. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl to, jog pasivaikščiojimų metu kiemeliai smirdėdavo šlapimu, sienos būdavo apspjaudytos, nuo jų byrėdavo betonas, visur mėtėsi šiukšlės, telkšojo šlapimo balos. Šį argumentą pagrindžiančių duomenų byloje nenustatyta. Atmestinas pareiškėjo teiginys ir dėl patalynės, čiužinių bei pagalvių netinkamumo naudoti. Tai grindžiama Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jog gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, jie švariu ir tvarkingu inventoriumi aprūpinami; minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra; tikrinimo metu minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Atsakovo atstovas nurodo, jog visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai), kuris yra nuo kameros atitvertas ne žemesne nei 1,5 m sienele, padengtas lengvai valoma danga, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skundą dėl jo laikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis. Kaip nurodo atsakovas, ŠTI taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo pirminės gydytojų apžiūros (tardymo izoliatoriuje) pažymoje, grafoje ties pareiškėjo žalingais įpročiais pabraukta rūkymas (b. l. 19). Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo laikomas kamerose, kur kiti suimtieji/nuteistieji rūkė atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pats pareiškėjas pirminės apžiūros tardymo izoliatoriuje metu nurodė, jog jis yra rūkantis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos bei gyvenimo sąlygų, atitinkančių higienos normų reikalavimus, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos bei teisės aktais reglamentuojamos higienos normų laikymosi, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. priešPrancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas A. E. aktyviai kovojo už savo teises, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir net pasirinkdamas tokias kraštutines priemones, kaip badavimas. Tačiau, nurodydamas, jog 2015-04-11 pradeda badavimą, pareiškėjas kaip bado streiko priežastį nurodė tai, kad jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas, neva jis ir kartu su juo buvęs suimtasis pažeidinėjo režimą, tai yra, per nepertraukiamą miegą garsiai kalbėjo ir nevykdė pareigūnų reikalavimų, kitų priežasčių, kaip kamerų neatitikimas higienos normoms, per mažas tenkantis plotas vienam suimtajam ar pan. pareiškėjas nenurodė. Tolesnio savo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis taip pat nesiskundė dėl jam tenkančio kameros ploto ar kamerų neatitikimo higienos normoms, tad ir šie jo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas kamerose, kur buvo pelėsis ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo trumpas, tik 8 dienos, kitu laiku teisė į minimalų kameros plotą buvo užtikrinta, pažymint, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipiant dėmesį į tai, kad nėra konkretizuoti patys pažeidimai bei nėra konkretizuotos pažeidimų sukeltos pasekmės, į tai, jog skundų dėl netinkamų ir higienos normų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriui per visą ten išbūtą laikotarpį neteikė, į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. E. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. E., a. k. (duomenys neskelbtini)iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 (vienas šimtas) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius