Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-30 · Administracinė byla Nr. eI-5045-596/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
eI-5045-596/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
R. A. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5045-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02936-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjo R. A. S. (R. A. S.) atstovui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. S. (R. A. S.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba arba Užsienio išmokų tarnyba) direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. SPRE-456, kuriuo anuliuotas pareiškėjui išduotas A1 pažymėjimas Nr. 1204218 ir nustatyta, kad darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ (toliau – ir Įmonė) galiojimo laikotarpiu jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (toliau – ir Sprendimas); 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (1.45) I-4312, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SPRE-456.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip Įmonės darbuotojas, taip pat į tai, kad skundžiamas Tarnybos direktoriaus sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2010 m. vasario 18 d. patikrinimu, kuris atliktas beveik metais ir septyniais mėnesiais anksčiau, nei pareiškėjas pradėjo dirbti Įmonėje, darė išvadą, jog Sprendimas yra neadekvatus bei grindžiamas objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pažymėjo, jog nei Tarnyba, nei pareiškėjo 2017 m. birželio 7 d. skundą nagrinėjusi VSDFV ne tik neatsižvelgė į tai, jog VDI patikrinimas atliktas anksčiau, nei pareiškėjas pradėjo dirbti Įmonėje ir dėl to negalėjo juo remtis, bet ir į tai, kad VDI 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos, kadangi nėra priimtas jo, kaip darbuotojo, atžvilgiu, t. y. 2010 m. vasario 18 d. buvo tikrinama Įmonė, o ne jos darbuotojai.

Pareiškėjo nuomone, aplinkybės, jog pareiškėjas dirbo, už jį buvo mokami visi mokesčiai Lietuvos Respublikai, jos institucijoms (įskaitant VSDFV) (tai patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012 m. gruodžio 21 d. Įmonės mokestinis tyrimas), VDI atliktas patikrinimas nesutampa su pareiškėjo darbo laikotarpiu, o patikrinimas dėl pareiškėjo darbinės veiklos nebuvo atliktas, sudaro pagrindą teigti, jog Tarnybos ir VSDFV sprendimai priimti be teisinio pagrindo, nemotyvuoti, neparemti jokiomis realiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nepagrįsti ir naikintini.

Pabrėžė, kad pareiškėjui išduoto A1 pažymėjim anuliavimas buvo grindžiamas išimtinai Įmonės ekonomine logika. Pažymėjo, kad Įmonė šiai dienai nėra likviduota ir remdamasis bendra sąžiningumo prezumpcija darė išvadą, jog Įmonė yra veikianti ir sąžiningai vykdanti veiklą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog nėra panaikinta su pareiškėju (ar kitais Įmonės darbuotojais) sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas, kaip Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojas, turi teisę į socialinę apsaugą, socialines išmokas. Šią išvadą grindė ne tik nurodytomis aplinkybėmis, bet ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemos koordinavimo principais, o būtent, draudimo taikyti kelių valstybių socialinio ir sveikatos draudimo teisės aktus, lygių galimybių, įgytų teisių išsaugojimo bei socialinio draudimo laikotarpių sumavimo principais, vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) 11 straipsnio 1 dalimi. Kadangi pareiškėjo darbo sutartis, sudaryta su Lietuvoje veikiančia Įmone, nėra panaikinta, yra galiojanti, pareiškėjui, remiantis minėtais principais bei Reglamentu Nr. 883/2004, taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir, vadovaudamasis jais, prašė skundą patenkinti. Papildomai nurodė, jog ginčijamuose sprendimuose nėra nurodytas konkretus pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjui buvo panaikintas A1 pažymėjimas, o iš sprendimų turinio pareiškėjui šis pagrindas nėra aiškus.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškino, kad VDI 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl Įmonės veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Įmonė jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o joje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėn. pakartotinai atliko patikrinimą dėl Įmonės veiklos Lietuvoje. Įmonės, registruotos adresu: Naugarduko g. 41, Vilnius, surasti nepavyko. Susisiekti su Įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo Įmonėje taip pat nepavyko. 2015 m. vasario 12 d. Įmonės direktorei E. B. K. išsiųstas kvietimas 2015 m. vasario 19 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti su darbuotojų darbo santykiais Įmonėje susijusius dokumentus, tačiau Įmonės direktorė nustatytu laiku neatvyko ir dokumentų nepateikė.

Vilniaus AVMI 2012 m. gruodžio 21 d. atlikto Įmonės mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. metu, išanalizavusi Įmonės patirtas išlaidas, nustatė, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą, kitų išlaidų Įmonė nepatyrė. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad Įmonė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų daugiausia nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuva, Lenkija. Teigė, kad nėra logikos, jog darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė, nei Įmonėje dirbtas laikas. Įmonė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. Vilniaus AVMI išvadoje pažymėjo, kad Įmonė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas. Tai rodo, kad įkurta Įmonė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne siekti ekonominės naudos, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. Vilniaus AVMI mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją dėl Įmonės vykdomos veiklos perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) tolimesniam tyrimui.

Tarnyba 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. (7.2) S2-21910 kreipėsi į FNTT, prašydama informuoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. FNTT 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. 25/10-1-13-11423 informavo Tarnybą, kad Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą dėl Įmonės atsakingo asmens padarytos neteisėtos veikos užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi 2017 m. sausio 18 d. gautą Lenkijos kompetentingos įstaigos (Zakład Ubezpieczeń Społecznych Oddział w Krakowie) raštą dėl pareiškėjui taikytinų teisės aktų nustatymo pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį, remdamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, ginčijamu Sprendimu anuliavo pareiškėjui išduotą pažymėjimą Nr. 1204218 bei nustatė, kad pareiškėjo darbo sutarties su Įmone galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV teigimu, nustatant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi asmeniui, vienoje valstybėje dirbančiam pagal darbo sutartį, o kitoje vykdančiam savarankišką veiklą, būtina vertinti, ar kiekvienoje valstybėje asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai. Atsižvelgusi į VDI 2010 m. vasario 18 d. atliktą patikrinimą, leidžiantį daryti išvadą, kad Įmonė faktiškai veiklos Lietuvoje nevykdo, Vilniaus AVMI 2012 m. gruodžio 21 d. mokestinį tyrimą, kurio metu nustatytos aplinkybės rodo, kad įkurta Įmonė ekonominių tikslų neturi, ji įkurta ne siekti ekonominės naudos, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų, Lenkijoje vykdančių individualią veiklą ir norinčių nemokėti socialinių draudimo įmokų Lenkijoje, darė išvadą, kad Įmonės sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo.

Nurodė, kad VSDFV duomenimis, iki Tarnybos Sprendimo priėmimo pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje nemokėjo ir neteikė mokestinių prievolių įvykdymui Lietuvoje reikiamos informacijos. Tai rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo, neturėjo tikslo būti draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje, o tiesiog siekė išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje.

VSDFV nuomone, Tarnyba, įvertinusi turimus duomenis, tinkamai nustatė, kad pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, o Tarnybos 2017 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. SPRE-456 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SPRE-456, kuriuo anuliuotas pareiškėjui išduotas A1 pažymėjimas Nr. 1204218 ir nustatyta, kad pareiškėjo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai bei VSDFV 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (1.45)I-4312, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjui, Lenkijos Respublikos piliečiui, dirbusiam bendrovėje „Suzan Mars“ pagal darbo sutartį, taikytini Lietuvos Respublikos ar Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Pareiškėjo atstovo paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui 2012 m. vasario 21 d. buvo išduotas A1 pažymėjimas Nr. 1204218 laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktu 2011 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-790-655/2011 buvo nustatyta, kad 86-ių apdraustųjų įdarbinimas UAB “ Suzan Mars“ pagal sudarytas darbo sutartis (asmenų, sudariusių darbo sutartis ir jų sudarymo datos pateikiami sąraše) buvo fiktyvus, jame nurodyti asmenys, kurie veikdami bendrininkų grupe, vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veiklai nuslėpti, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, apgaule kitų naudai įgijo teisę į socialines išmokas, kurios yra garantuotos 1971-06-14 Europos Sąjungos Ministrų Tarybos priimtu Tarybos Reglamentu dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje Nr. 1408/71. Fiktyvių darbo sutarčių sąraše pareiškėjas nėra nurodomas (su juo darbo sutartys buvo sudarytos vėliau).

Tarnyba 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. (7.2)S2-2710 informavo Vilniaus apskrities VMI, kad dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo į ją kreipiasi Lenkijos Respublikos piliečiai ir gyventojai, kurie yra pasirašę darbo sutartis su Lietuvoje registruotomis įmonėmis, tarp kurių ir su UAB „Suzan Mars“, ir šių sutarčių galiojimo laikotarpiais vykdo savarankiškas veiklas Lenkijoje. Didžiąją dalį darbuotojų anksčiau nurodytose įmonėse sudaro Lenkijos piliečiai ir jos gyventojai, kurie darbo sutarties galiojimo laikotarpiu verčiasi savarankiška veikla Lenkijoje. Pagal darbo sutartis, pasirašytas su Lietuvoje registruotomis įmonėmis, šie asmenys priimami eiti vadybininkų, reklamos agentų pareigas (pagrindinės darbo funkcijos – skrajučių ir lankstinukų dalijimas), t. y. darbo sutartyse numatomos funkcijos nereikalauja aukštos kvalifikacijos ar ypatingų įgūdžių. Tarnybos duomenimis, šie asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje nemoka, neteikia ir mokestinėms prievolėms įvykdyti Lietuvoje reikiamos informacijos. Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, VSDFV, Tarnyba, VDI, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos įstaigos) 2009–2011 metais inicijavo ir atliko panašiu modeliu veikiančių įmonių veiklos patikrinimus, po kurių kelių įmonių veikla Lietuvoje buvo sulėtėjusi, tačiau nuo 2011 metų Tarnybai vėl teikiami prašymai dėl taikomų teisės aktų nustatymo ir tai patvirtinančių dokumentų išdavimo. Atsižvelgdama į tai, prašė inicijuoti patikrinimą dėl rašte nurodytų įmonių galimai fiktyvios veiklos ir dėl šių įmonių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje. Analogišku prašymu Tarnyba 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. (7.2)S2-2689 kreipėsi ir į VDI.

Vilniaus apskrities VMI 2014 m. spalio 29 d. raštu Nr. (12.12-30-8.)-46-KD-7110 informavo Tarnybą, kad atlikusi 2014 m. sausio 22 d. rašte Nr. (7.2)S2-2710 nurodytų įmonių operatyviuosius patikrinimus, padarė išvadą, kad šių įmonių veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas, kurios yra garantuotos 1971 m. birželio 14 d. ES Ministrų Tarybos priimtu Tarybos Reglamentu „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ Nr. 1408/71, bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijos Respublikoje.

Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (25)SD-2582 atsakydama į Užsienio išmokos tarnybos 2015 m. sausio 26 d. prašymą informavo, kad, be kita ko, atliko UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimą ir nustatė, kad UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu : Naugarduko g. 41, Vilnius, surasti nepavyko. Minėtos bendrovės savininkai pasikeitė 2014 m. rugsėjo 29 d., buvęs jos akcininkas G. R. B. nurodė, kad buveinės adresu bendrovė veiklos nevykdė, tačiau prieš pasikeičiant savininkams buvo sudaryta subnuomos sutartis su UAB „Almand“ dėl patalpų, esančių Pylimo g. 2, Vilniuje, tačiau šiuo metu ji nutraukta. Susisiekti su Įmonės atstovais ir atlikti patikrinimo nepavyko, o gauti dokumentų, susijusių su darbuotojų darbo santykiais, nebuvo pateikta, nors 2015 m. vasario 12 d. UAB „Suzan Mars“ direktorei E. B. K., kuri nuo 2009 m. birželio 3 d. eina Įmonės direktorės pareigas, buvo išsiųstas kvietimas 2015 m. vasario 19 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti atitinkamus dokumentus. Kvietimas taip pat buvo siųstas galimos Įmonės veiklos adresu Pylimo g. 2, Vilnius, tačiau korespondencija buvo grąžinta neįteikta nurodant, jog adresatas persikraustė. 2015 m. vasario 10 d. Įmonės buveinės adresu: Naugarduko g. 41, Vilniuje, Įmonė ir jos atstovai nerasti, VĮ „Registrų centras“ nurodytu kontaktiniu Įmonės telefonu niekas neatsiliepia (pranešama, kad sujungimas negalimas). VDI šiame rašte paminėjo, jog Įmonės direktorės E. B. K. gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje, Krokuvoje, Įmonėje socialiai drausta tik jos direktorė, ji taip pat yra paskirta UAB „Almand“ ir UAB „Martenas“ direktore.

Tarnyba 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. (7.16)S2-9109, 2015 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (7.16) S2-15327 kreipėsi į UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovą dėl duomenų apie įmonės veiklą ir sudarytas darbo sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pateikimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdyba (toliau -FNTT) 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 25/10-1-13-163 informavo Tarnybą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 203 str. 1 d. dėl UAB „Suzan Mars“ galimai padarytos nusikalstamos veikos, procesinis sprendimas nėra priimtas. FNTT 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. 25/10-1-13-11423 informavo Tarnybą, kad Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Suzan Mars“ atsakingo asmens padarytos neteisėtos veikos procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Tarnyboje gavus ir išnagrinėjus Lenkijos kompetentingos įstaigos raštą dėl pareiškėjui taikytinų teisės aktų nustatymo pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį, Tarnybos direktorius 2017 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE-456, kuriuo anuliavo pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą Nr. 1204218 ir nustatė, kad pareiškėjo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Skundžiamame sprendime Tarnyba, įvertinusi VDI, Vilniaus AVMI atliktų UAB „Suzan Mars“ patikrinimo rezultatus, nustatė, kad ši bendrovė jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o joje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo.

Pareiškėja Tarnybos sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (1.45)I-4312, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjo skundą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo atmetė, pripažinusi, kad jis yra iš esmės teisingas ir pagrįstas. VSDFV papildomai konstatavo, kad UAB „Suzan Mars“ sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, todėl pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis. Tarnyba skundžiamame sprendime nustatė, kad VDI 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje, kurio metu buvo nustatyta, kad ši bendrovė jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o UAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. Vilniaus AVMI 2014 metais informavo Tarnybą apie 2012 m. gruodžio 21 d. atliktą UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą bei 2014 metais vykdytą operatyvų patikrinimą, kurių metu surinkta informacija dėl įmonės galimai tęsiamos neteisėtos veiklos perduota FNTT. VSDFV skundžiamame sprendime nurodė, kad VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl bendrovės veiklos Lietuvoje ir UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu: Naugarduko g. 41, Vilnius, tačiau jos surasti nepavyko. Minėtos įmonės savininkai pasikeitė 2014 m. rugsėjo 29 d., buvęs bendrovės akcininkas G. R. B. nurodė, kad buveinės adresu bendrovė veiklos nevykdė, tačiau prieš pasikeičiant savininkams buvo sudaryta subnuomos sutartis su UAB „Almand“ dėl patalpų, esančių Pylimo g. 2, Vilniuje, tačiau šiuo metu ji nutraukta. Susisiekti su įmonės atstovais ir atlikti patikrinimo nepavyko, o gauti dokumentų, susijusių su darbuotojų darbo santykiais, nebuvo pateikta, nors 2015 m. vasario 12 d. UAB „Suzan Mars“ direktorei E. B. K., kuri nuo 2009 m. birželio 3 d. eina įmonės direktorės pareigas, buvo išsiųstas kvietimas 2015 m. vasario 19 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti atitinkamus dokumentus. VSDFV skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad Vilniaus AVMI atliko bendrovės mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d., kurio metu nustatė, kad bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekti, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. Tyrimo metu surinkta informacija perduota FNTT tolimesniam tyrimui. VSDFV, įvertinusi turimus duomenis, pažymėjo, kad bendrovės sudarytos sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinių įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje išieškojimo, todėl sprendė, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis, o Tarnybos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliko jį galioti. VSDFV ginčijamame sprendime pažymėjo, kad Tarnyba panaikino pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą dėl paaiškėjusių aplinkybių, kad UAB „Suzan Mars“ faktiškai veiklos Lietuvoje nevykdė, todėl Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnyje nustatytos tvarkos nepažeidė, nes neturėjo pareigos jos vykdyti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas (EB)Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentas (EB)Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB)Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gegužės 22 d. reglamentas (ES)Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB)Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką bei Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 su vėlesniais pakeitimais (toliau – Tvarkos aprašas).

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 antraštinėje dalyje, įtvirtinančioje bendruosius principus, nurodyta, kad nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas, būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik koordinavimo sistemą.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Šio straipsnio 3 d. a) punkte nurodyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Šio Reglamento 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalis nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (Reglamento (EB) Nr. 883) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą.

Pareiškėjas argumentuoja, kad ginčijami sprendimai priimti nesant pakankamai duomenų apie pareiškėjo darbo veiklą UAB „Suzan Mars“, neįvertinus, jog jo darbo sutartis sudaryta su Lietuvoje veikiančia UAB „Suzan Mars“ nėra panaikinta, todėl jis, kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas, turi teisę į socialinės apsaugos garantijas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių, pareiškėjui nėra taikytinos Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, gyvenantis Lenkijos Respublikoje, Krokuvoje, individualia veikla užsiima Lenkijos Respublikoje, o su Lietuvoje registruota įmone UAB „Suzan Mars“ buvo sudaręs darbo sutartis, ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovo į bylą pateika 2011 m. rugsėjo 1 d. sudaryta terminuota darbo sutartis, galiojusi iki 2013 m. rugsėjo 30 d., ir 2013 m. spalio 1 d. sudaryta terminuota darbo sutartis, galiojusi iki 2014 m. spalio 31 d., tik formaliai patvirtina, kad pareiškėjas atitinka Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje keliamą sąlygą, pagal kurią jam galėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, tačiau Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlygos taikymui būtina, kad asmuo realiai dirbtų pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas dėl reklamos agento darbo ir už jį mokamo atlygio iš savo gyvenamosios vietovės Krokuvoje turėjo savo ar visuomeniniu transportu vykti į darbą Vilniuje, tarp kurių yra pakankamai didelis atstumas (790 km), todėl dėl kelionės į darbą ir iš jo patirtos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionėje sugaištas laikas kelis kartus viršytų bendrovėje dirbtą laiką. Vilniaus AVMI 2012 m. gruodžio 21 d. atlikto UAB „Suzan Mars“ mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d., t. y. apimantį ir laikotarpį, kuomet pareiškėjas turėjo 2011 m. rugsėjo 1 d. su Įmone sudarytą terminuotą darbo sutartį, galiojusią iki 2013 m. rugsėjo 30 d., metu nenustatė, kad Įmonė būtų patyrusi išlaidų, susijusių su darbuotojų vežimu į darbą savo transportu ar būtų pirkusi transporto paslaugas. Tai patvirtina, kad tokios pareiškėjo darbo sąlygos ir užmokestis už jį nėra pagrįsti ekonomine logika, neatitinka protingumo kriterijų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nesiekė pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet siekė kitų tikslų, galimai vengė mokesčių mokėjimo. Pareiškėjo darbo santykių realumą paneigia Valstybinės darbo inspekcijos ir VMI atliktų UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimo rezultatai, kurių teismas papildomai nekartoja ir kuriais pagrįstai remiamasi ginčo sprendimuose. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo darbinė veikla Lietuvos Respublikoje ginčo laikotarpiu buvo reali, nes net skunde nenurodė ir nepagrindė, kur, kada ir kokias reklamos agento paslaugas Lietuvoje yra teikęs, nors jo darbinės veiklos laikotarpis joje pagal pateiktas darbo sutartis truko daugiau kaip trejus metus.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijami sprendimai yra neadekvatūs bei grindžiami objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. buvo tikrinama įmonė UAB „Suzan Mars“, o ne jos darbuotojai. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, nes ginčijami sprendimai priimti pagal pareiškėjo skundus kompetentingo viešojo administravimo subjekto, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, sprendimai pasirašyti viešojo administravimo subjekto vadovo ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Sprendimuose akivaizdžiai ir aiškiai konstatuota, kad bendrovė „Suzan Mars“ faktiškai nevykdo veiklos Lietuvoje, tad jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis, tame tarpe ir pareiškėju, laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo. Todėl vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, viešojo administravimo subjektai neviršijo savo kompetencijos, procedūrinių pažeidimų nepadarė, sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad VDI ir Vilniaus AVMI raštuose nurodyti duomenys apie tai, kad UAB „Suzan Mars“ galbūt iš viso jokios veiklos nevykdė ir su pareiškėju sudarė tik fiktyvias darbo sutartis, šiuo atveju nėra tiesiogiai susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, nes, kaip jau minėta, skundžiami Tarnybos ir VSDFV sprendimai nebuvo grindžiami būtent sudarytų darbo sutarčių fiktyvumu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog iš ginčijamų sprendimų jam nėra aišku, kokiu konkrečiu Tvarkos aprašo punktu buvo vadovaujamasi panaikinant pareiškėjui A1 pažymėjimą, nes joks punktas nėra įvardintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui, šiam atvejui) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog skundžiamuose sprendimuose nenurodomas konkretus Tvarkos aprašo punktas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjui anuliuotas A1 pažymėjimas, nesudaro pagrindo šių individualių administracinių aktų pripažinti visiškai nemotyvuotais, nes, teismo vertinimu, pažymėjimo A1 panaikinimo pagrindą vienareikšmiai galima suprasti iš ginčijamų sprendimų turinio – juose nurodoma, jog Tarnyba anuliavo pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą dėl to, jog paaiškėjo aplinkybės, kad UAB „Suzan Mars“ faktiškai veiklos Lietuvoje nevykdė, o tai atitinka Tvarkos aprašo 44.2 punkto, nustatančio, kad Užsienio išmokų tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus Tvarkos aprašo 12.1–12.3 punktuose nurodytoms aplinkybėms, nuostatas (Tvarkos aprašo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gegužės 9 d.).

Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Užsienio išmokų tarnyba surinko pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kuriais remdamasi tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis negali būti taikytina, o pareiškėjo darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant ginčą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi vyraujančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose, kurias inicijavo Lenkijos piliečiai, sudarę darbo sutartis su UAB „Suzan Mars“, kurioje yra pritariama tokiam teisės aiškinimui ir taikymui bei faktinių aplinkybių vertinimui, koks yra pateiktas skundžiamuose Tarnybos ir VSDFV sprendimuose, t. y. kad UAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos piliečiai realiai nedirbo Lietuvoje, todėl jiems išduoti A1 pažymėjimai galėjo būti anuliuoti (žr. 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-427-552/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-502/2017, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1417-525/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1627-525/2017).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. S. (R. A. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė