Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį 38 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 7 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, skiriant įpareigojimus (įsiteisėjo 2022 m. gegužės 3 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. vakare buvo bendro naudojimo koridoriuje, kai eidama pro šalį kaimynė Ž. pradėjo jam priekaištauti dėl keliamo triukšmo. Prieš tai jis buvo koridoriuje su draugu, gal šiek tiek garsiai kalbėjosi. Iki įvykio draugas jau buvo nuėjęs. Tarp jų su Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji galimai išsigando ir pradėjo jam purkšti į veidą dujomis iš balionėlio. Jis spėjo prisidengti veidą ranka, tačiau tai jį labai supykdė ir jis puolė link jos. Ž. pabėgo į savo kambarį, o jos vyras S. jį sustabdė ties durimis ir jas užrakino. Tada jis, paėmęs iš bendro naudojimo koridoriaus medinę kėdę, pradėjo su ja daužyti į jų duris, kol kėdė susilaužė. Paskui jis sulūžusios kėdės dalis išmetė pro balkoną, prieš mesdamas, pasižiūrėjo į apačią ir įsitikino, kad lauke nieko nėra. Koridoriuje buvo trys kėdės, sulaužė tik vieną iš jų ir su ja apgadino savo kaimynų Ž. ir S. kambario duris. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio ir nori geranoriškai atlyginti jiems padarytą žalą. Taip pat nori atsiprašyti ir kitų šalia gyvenančių kaimynų, kad tokiu savo elgesiu sukėlė jiems išgąstį. Pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos (1 t., el. b. l. 148–151).

Apklausiamas papildomai kaltinamasis D. G. parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. visiškai atlygino padarytą žalą – 180 Eur nukentėjusiesiems savo kaimynams S. ir Ž. S. (2 t., el. b. l. 1–2).

Nukentėjusioji Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas D. G. bendrojo naudojimo koridoriuje vartojo alkoholį, triukšmavo, daužė daiktus ir grasino jai susidorojimu, norėjo suduoti jai bei sužaloti. Jai einant iš bendro naudojimo patalpose esančio tualeto, prie jos prisikabino neblaivus D. G., kuris pradėjo garsiai rėkauti, grasinti, kad užsuks jiems vandenį, sakė jai „tu esi s...a, užmušiu, niekas čia nevaikščios“, bandė veržtis į jos butą, norėjo ją sužeisti. Namuose buvo ir ją gynė jos vyras S. S., kuriam D. G. sugriebė už rankos, suplėšė marškinius, ant odos buvo įdrėskimo žymės. Jie D. G. iš buto išstūmė, užsidarė, po to D. G., paėmęs koridoriuje buvusią kėdę, pradėjo su ja daužyti jų buto duris. Buto durys apgadintos. Kiek girdėjo, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto nustūmė D. G. nuo jų durų ir daugiau tą vakarą jo nematė ir negirdėjo. Durų dar neremontavo, žalą patikslins eigoje. Po kiek laiko buvo išėjusi į bendro naudojimo patalpas, kur rado dvi sulaužytas kėdes. Dėl įvykio labai išsigando, dabar bijo vaikščioti bendro naudojimo patalpose. D. G. taip elgiasi nuolat, beveik kasdien vartoja alkoholį, o apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus ir neprognozuojamas (1 t., el. b. l. 60–63).

Apklausiama papildomai Ž. S. parodė, kad apgadintų durų remontas kainavo 180 Eur. Po įvykio jai padėjo surašyti ir per e-policiją pateikti pareiškimą jos marti J. L.. Sutinka, kad D. G. atlygintų padarytą žalą iki 2022 m. lapkričio 23 d. ir kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 64–66).

Apklausiama papildomai Ž. S. parodė, kad įvykio dieną, prieš einant į bendro naudojimo tualetą dėl savo saugumo pasiėmė dujų balionėlį, kadangi koridoriuje pastoviai susirenka kompanija buvusių nuteistųjų, kurie geria ir triukšmauja. Kai tarp jos ir D. G. kilo konfliktas ir pradėjo pulti į jos pusę, ji gindamasi ištraukė balionėlį iš savo kišenės ir papurškė į D. G. pusę (1 t., el. b. l. 67–69).

Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. vakaro metu, kai jo žmona Ž. S. buvo išėjusi į bendro naudojimo koridorių, išgirdo jos šauksmą ir savo kaimyno D. G. rėkimą necenzūriniais žodžiais „s...a“. Išėjęs į koridorių pamatė, kaip jo žmona purškia į D. G. iš dujų balionėlio. Tarp jų buvo apie 1,5 metro atstumas. D. G. puolė link jos, o ji greitai įbėgo į jų kambarį. D. G. brovėsi paskui ją į jų kambarį, iš jo elgesio buvo aišku, kad jis ketina ją sumušti. Laikydamas kambario duris, stūmė D. G. atgal į koridorių. Tuo metu D. G. įsigriebė jam į ranką, nestipriai įdrėskė ties riešu ir suplėšė marškinių rankovę. Dėl to jam medikų pagalbos neprireikė, pretenzijų neturi. Kai išstūmė D. G. iš kambario ir užrakino duris, jis pradėjo stipriai daužyti į tas duris su kėde. Iš viso bendro naudojimo koridoriuje jų trečiame aukšte buvo trys kėdės, o po šio įvykio liko tik viena. D. G. tęsė daužymą su kėde į jų kambario duris apie 3–4 min., o žmona kvietė pagalbą telefonu 112. Po to D. G. išmetė sudužusių kėdžių dalis pro bendro naudojimo trečio aukšto balkoną ir pats kažkur pasišalino. Apie tai, kad D. G. daužė į jų duris su kėdėmis, suprato iš daužymo garsų ir vėliau pamatęs smulkias kėdžių nuolaužas prie jų durų. Jų durys buvo įstatytos maždaug prieš 13 m., už jas mokėjo virš 1000 Lt, tad šiai dienai, mano, jų vertė yra apie 200 Eur (1 t., el. b. l. 158–161).

Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas D. G. bendrojo naudojimo koridoriuje triukšmavo, daužė daiktus ir grasino kaimynei. Jai ruošiantis į darbą ir būnant savo bute, girdėjo, kaip minėtas asmuo bendrabučio koridoriuje trečiame aukšte garsiai rėkavo, keikėsi įvairiausiais žodžiais, tokiais kaip „bl..., na...“, taip pat girdėjo grasinimus, tokius kaip „užmušiu“, šie žodžiai buvo skirti kaimynei iš (duomenys neskelbtini) buto. Minėtas vyras triukšmaudamas daužė baldus ir kaimynės buto duris. Po to, galimai, išsigandęs, kad gali atvažiuoti policija, pabėgo į lauką. 22.30 val. ji išvyko į darbą ir negali pasakyti, ar konfliktas tęsėsi, ar D. G. nusiramino. Išeidama matė, kad prie kaimynės durų buvo numesta į šipulius sudaužyta kėdė. Pačio konflikto nematė, viską girdėjo iš savo buto, nes triukšmas buvo labai didelis, o D. G. rėkavo labai garsiai. Jis taip elgiasi nuolat, beveik kasdien vartoja alkoholį, o apsvaigęs tampa agresyvus ir neprognozuojamas. 2022 m. balandžio 10 d. apie 6.45 val. grįžo iš darbo namo, prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) rado su plokšte iš koridoriaus pusės užremtas savo buto duris, o sudaužyta kėdė buvo išmesta per balkoną netoli automobilių stovėjimo aikštelės. Dėl minėto asmens veiksmų patiria nuolatinius išgyvenimus, jis nuolat tokiais veiksmais terorizuoja ją ir kitus kaimynus, yra susirūpinusi dėl savo turto (1 t., el. b. l. 50–53).

2022 m. balandžio 11 d. J. L. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 9 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji Ž. S. ėjo i tualetą, kuris yra bendro naudojimo koridoriuje. Koridoriuje kaip visada sėdėjo kaimynai ir gėrė, tarp jų buvo D., kuris užsipuolė. Jis pradėjo rėkti, kad Ž. S. parašė kažkokį skundą ir dėl to iš kaimyno buvo atimti vaikai. Ji pasakė, kad to nedarė, kad jis prasiblaivytų ir eitų dirbti. Tada jis užsipuolė, rėkė, įžeidinėjo, bandė brautis į butą, sužalojo ranką nukentėjusios vyrui S. S.. Bendromis jėgomis išstūmė D. iš buto ir paskui jis pradėjo daužyti duris ir jas apgadino (1 t., el. b. l. 1–5).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjos J. L. pranešimas apie jos pareiškime nurodytą įvykį 2022 m. balandžio 9 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 6–11).

2022 m. balandžio 20 d. vyresniosios tyrėjos N. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 11 d. į tarnybinį paštą gautas el. laiškas, kuriame pranešėja S. G. pateikė informaciją, kad 2022 m. balandžio 9 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas D. G., bendrojo naudojimo koridoriuje triukšmavo, daužė daiktus ir grasino kaimynei (1 t., el. b. l. 12–13).

2022 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra daugiabučio, (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte esančios bendrojo naudojimo patalpos. Į trečią aukštą patenkama pro metalines duris, turinčias magnetinį užraktą. Iš abiejų koridoriaus pusių yra butai. Dešiniau nuo įėjimo yra Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas butas, ant kurio durų matomi apgadinimai. Durys nufotografuotos (1 t., el. b. l. 84–92).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).??? Tuo tarpu vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina D. G. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – bendro naudojimo laiptinės koridoriuje. Tai, kad D. G. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų Ž. S. ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, liudytojos S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, J. L. pareiškime ir vyresniosios tyrėjos N. M. nurodytos aplinkybės bei įvykio vietos apžiūros protokole išdėstytos aplinkybės.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G. 2022 m. balandžio 9 d. apie 22.15 val. viešoje vietoje, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto bendro naudojimo laiptinės koridoriuje, girdint pašaliniams asmenims, be priežasties keikėsi necenzūriniais žodžiais prieš nukentėjusiąją Ž. S., grasino su ja susidoroti, bandė jai suduoti, nukentėjusiai Ž. S. ginantis papurškus jam ašarinėmis dujomis ir įbėgus į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini), pro buto duris bandė patekti į nukentėjusiosios butą, nukentėjusiajam S. S. ginant sutuoktinę ir stumiant D. G. pro duris iš buto, D. G. sugriebė nukentėjusiajam S. S. už rankos, taip įdrėskė ties riešu ir suplėšė marškinių rankovę, išstumtas iš buto koridoriuje paimta materialinės vertės neturinčia kėde daužė į nukentėjusiųjų Ž. S. ir S. S. buto duris, taip sugadino durų paviršių ir padarė 180 Eur turtinę žalą, po to kėdę išmetė pro trečio aukšto bendro naudojimo balkoną, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo atidėti bausmės vykdymą, kaip tai buvo nustatyta 2022 m. vasario 2 d. nuosprendyje, kuris dabar yra vykdomas, pailginant bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2 t., el. b. l. 36–38).

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris nors ir buvo neįsiteisėjęs, tačiau tai jį charakterizuoja neigiamai (1 t., el. b. l. 110–116). Byloje nėra duomenų apie D. G. baustumą administracine tvarka. Bylos duomenimis, kaltinamasis nedirba (1 t., el. b. l. 117–118). D. G. praeityje nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą ir negydytas psichiatrinėse ligoninėse (1 t., el. b. l. 107–109).

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio teismo baudžiamojo įsakymo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendis. Todėl yra teisinis pagrindas bendrinti paskirtas bausmes.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta 38 parų arešto bausme, prie griežčiausios – 40 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 20 arešto – bausmės ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto bausmę. Švelnesnės bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas nemano, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas atidėti D. G. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes praėjus neilgam laikui po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio priėmimo kaltinamasis vėl nusikalto.

V. Kiti klausimai

Šioje byloje nukentėjusioji Ž. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 180 Eur turtinės žalos atlyginimo už durų sugadinimą (1 t., el. b. l. 181), kuris yra atlygintas ir nukentėjusieji pretenzijų dėl to neturi (2 t., el. b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, bylos procesas dėl nukentėjusios Ž. S. civilinio ieškinio nutrauktinas.

D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 162–165). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti bausmę – 40 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta 38 parų arešto bausme, prie griežčiausios – 40 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 20 parų arešto – bausmės, ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusios Ž. S. civilinio ieškinio nutraukti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) D. G. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninis paštas info@kaunoti.lt).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.