- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- N1-214-503/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34221-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- D. B., L. M.
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius, Laimutė Bagdzevičienė
- Kategorijos
kaltinamajam L. M., jo įstatyminei atstovei V. D. ir gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamasis D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;
kaltinamasis L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-02-02 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64(1) straipsnį, 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis arba dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti po 10 valandų kiekvieną mėnesį globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-07-10 nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį. 10 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio l dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, subendrinta su 2018-02-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., įpareigojant neišeiti iš namų 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti mokslą arba dirbti.
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-02 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Pritaikius BK 64(1) straipsnį paskirtą bausmę vienu trečdaliu sumažini ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant bausmių keitimo taisykles, numatytas BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018-07-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 (dešimt) mėnesių 10 (dešimt) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 10 (dešimt) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės - 11 parų iš 30 arešto bausmės, paskiriant subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti auklėjamo: poveikio priemones - elgesio apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigoti būti namuose nuo 22 iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias priemones - alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. B., veikdamas kartu su L. M., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau po 2018 m. liepos 17 d. 23.00 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, kito asmens akivaizdoje, L. M. sudavus vieną kartą rankos kumštimi į veido sritį nukentėjusiajam M. L., jis (D. B.), suėmęs nukentėjusiajam M. L. rankomis už kaklo, šį spaudė; D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau po 2018 m. liepos 18 d. 00.01 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sudavė du kartus rankos kumštimi nukentėjusiajam M. L. į veido sritį, ir tokiu būdu D. B. ir L. M. bendrai sukėlė nukentėjusiajam M. L. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltu pagal kaltinimą prisipažino iš dalies. Paaiškino, jog nukentėjusiajam sudavė vieną sykį per ausį, tačiau šio už kaklo nespaudė. Jis pažįsta kaltinamąjį L. M. ir nukentėjusįjį. M. atvykėlis, o L. – kaimo gyventojas. Su nukentėjusiuoju anksčiau konfliktų nebuvę. 2018-07-18 įvykius prisimena. Ar buvo nuėjęs, ar ne į V. namų valdos teritoriją. Jis tuo metu buvo neblaivus. Jis ant laiptų parduotuvės su M. gėrė. Tiksliai laiko nežino, gal apie 21.30 val. pradėjo su M. gerti. Jis (D. B.) turėjo alaus, M., būdamas išgėręs, prisėdo su juo dar išgerti. Paskui M. dingo. Po to jis (D. B.) išgirdo triukšmą V. kieme. M. įšoko į mašiną, pradėjo važiuoti. Šiam jis užstojokelią ir jis atsitrenkė į jį. Šį jis išsitraukė iš automobilio ir šiam sudavė per ausį, kad girtas nevažinėtų. Tikslaus laiko negali nurodyti. Taigi M. nuėjo į V.namus. Ten jis (D. B.) išgirdo triukšmą. O ėjo pro parduotuvės kampą pažiūrėti kas vyksta ir ten atsirado mašina vairuojama M., ši atsimušė į jį. Žinojo, kad M. automobilis, tačiau matė šį jį vairuojantį. Šiam jis užstojo jam kelią ir šio vairuojamas automobilis atsitrenkė į jį. Šį jis išsitraukė iš automobilio ir sudavė šiam per ausį. Be to, šiam dar pasakė, kad girtas nevažinėtų. M. pradėjo rėkauti. Į įvykio vietą atėjo J. ir R. V.. Šiems jis pasakė, kad M. girtas praras teises ir už tai gavo. Policijos pareigūnai jo naktį neieškojo. Atsakė, kad alkoholį vartojo tik su M., daugiau asmenų nebuvo, L. tą vakarą nematė įvykio vietoje. O anksčiau šį matė kaime pravažiuojantį su dviračiu. I. buvo atėjusi prie jų, bet kai pamatė, kad jis su M. geria alkoholį, nuėjo namo. Kai sudavė nukentėjusiajam smūgį, buvo tik jis ir M.. Atėjo pažiūrėti V. jau po to, jie buvo kieme prie namo. Negali pasakyti, ar jie matė kaip automobilis atsitrenkė į jį. Jam sužalojimų nebuvo padaryta, į medikus nesikreipė. Sudavė nukentėjusiajam rankos delnu. Lyg tai iki tol nukentėjusysis buvo sužalotas. Jis, kai nuėjo į kiemą, ten buvo triukšmas, gal pats susižalojo krisdamas. Jis (D. B.) kieme užtruko gal 10 minučių. Kieme, be V., kitų asmenų nebuvo. Ant nukentėjusiojo veido kraują lyg tai matė, šis buvo išsiterliojęs. Nukentėjusysis nieko nešnekėjo. Iki įvykio nukentėjusįjį pažinojo, bet su šiuo nebuvo bendravęs. Jis (D. B.) turėjo alaus, jis ir M. norėjome išgerti. Su V. kaimynai, konfliktų nebuvę. Gali jį apkalbėti savą žmogų gindami, gal jis žentu turėjo būti. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo, tik policijoje per akistatą. Taip pat atsakė, kad automobilis atsitrenkė į jo šoną kairės pusės priekiniu žibintu. O M. po to, kai šiam sudavė, nieko nesakė, gal nesusigaudė kas pasidarė. Blaivus taip pat būtų pasielgęs. Taip pat atsakė, kad kai ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio, priėjo J. ir R. V., jiems pasakė, kad girtas važinėdamas teises praras ir po to jis nuėjo. Automobilio priekis lyg tai nebuvo apgadintas. Gailisi dėl poelgio, kad sudavė. Atsakė, kad jo motyvas suduoti buvo tai, kad nevažinėtų girtas. Neturėjo tikslo sužaloti, nebuvo tikslo, kad skaudėtų. Kai M. išsitraukė iš automobilio, šis pradėjo muistytis, todėl gal instinktyviai šiam sudavė. Negali pasakyti kaip jautėsi nukentėjusysis po suduoto smūgio, jis stovėjo ir žiūrėjo, nešaukė pagalbos. Aplinkui nieks nieko nesakė. Nebuvo kalbos, kad kvies policiją. J. ir R. V. M. ramino, kad automobilį paliktų ir nesėstų šio vairuoti. Jis „pasiuntė ...“ ir nuėjo namo. Taip pat atsakė, kad jiedu gerdami apie I. nešnekėjo. I. matė prie namo stovinčią, bet nebuvo priėjusi. Ten nebuvo apšviesta. Neigia, kad suėmė M. rankomis už kaklo, kad jį spaudė bei sudavė du kartus rankos kumštimi į veido sritį. L. teisiamojo posėdžio metu tiesą kalbėjo, jo ten nebuvo. O jis (D. B.) nukentėjusiajam sudavė į ausį vieną kartą. Taip pat atsakė, kad gali būti, kad panašiai jiedu buvo girti, gal M. girtesnis. Jis (D. B.) buvo išgėręs apie 3 litrus alaus. Prie jo M. išgėrė dvi bonkas alaus stipraus. Su ieškiniu nesutinka. Po ilgoko laiko jį policija išsikvietė. Šiuo metu kalba tą patį, ką kalbėjo pareigūnui. Taip pat atsakė, kad M. buvo pažįstamas. Jis policijai nepranešė, kad M. neblaivus važiavo ir į jį įvažiavo. Nežino kodėl. Be to, M. normaliai ėjo, nesivartė. Prie jo šis prisėdo būdamas jau išgėręs. Šį jis pavaišino.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. kaltu pagal kaltinimą neprisipažino. Paaiškino, jog pažįsta nukentėjusįjį iš matymo. Neatsimena kaip susipažino su nukentėjusiuoju, daug laiko praėję. Buvo pažįstami iki įvykio, ginčų nebuvę. (duomenys neskelbtini), mano tetos kiemas. Nežino kaip ten atsirado M. L.. Buvo kieme (duomenys neskelbtini). Kieme buvo M. L., I. V., daugiau nieko nebuvo, nebent vėliau. Jie visi šnekėjosi. M. pradėjo kabintis prie jo, jis šį pastūmė. Jis (L. M.) buvo blaivus, M. vos ant kojų pastovėjo. I. blaivi buvo. I. jo pusseserė. Nežinau dėl ko M. kibo, gąsdino, kad atvažiuos (duomenys neskelbtini), kad sudaužys jį. Nežino dėl ko gąsdino. Šį jis silpnai pastūmė į krūtinės sritį dviem rankomis, jis parkrito. Po to išvažiavo namo ir nematė kas vyko. Matė, kaip M. parkrito, tačiau šiam nieko neatsitiko, jis atsisėdo ir jis su dviračiu išvažiavo namo. Nematė ką darė I.. Nepamena kaip I. reagavo. M. atvažiavo pas I.. Vis matydavo jo automobilį stovintį pas I.. M. buvo atvažiavęs BMW automobiliu. Nežino kas automobilį apgadino. Tačiau jis M. tikrai nesudavė. Sako kaip buvo, viską gerai atsimena. Ieškinio nepripažįsta, nes nepadarė nusikaltimo. Negirdėjo kas vyko toje vietoje po to kai jis išvažiavo. Taip pat atsakė, kad normalūs santykiai su pussesere, konfliktų nebuvę, nežino, ar ji turi priežastį kalbėti ne tiesą. Nukentėjusysis gal pradėjo kibti dėl to, kad buvo per daug išgėręs. Jis (L. M.) du ar tris kartus teistas. Turėjo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., t. y. įvykio metu. Jis jau prieš 21 val. buvo namuose. Namo išvažiavo kai buvo šiek tiek po devynių. Tuo metu toje vietoje jis nebuvo. Po pastūmimo ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Nematė kito kaltinamojo (D. B.) įvykio metu toje vietoje. Tėvai gali patvirtinti, kad 21 val. buvo namuose. Be to, atsakė, kad M. rado V. namo kieme. Jie alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis buvo blaivus, alkoholio su savimi neturėjo. Iki įvykio buvo bendravęs su nukentėjusiuoju, nebuvo susipykę. Jis daugiausiai būdavo išgėręs, šiek tiek agresyvus būdavo žodžiais necenzūriniais. Po įvykio su M. daugiau neteko bendrauti, nematė atvykusio pas pusseserę. Už pastūmimą jo atsiprašė, neatsimena kada, matė jį po įvykio tik neatsimena, kur ir kada.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. L. paaiškino (parodė), kad buvo su I. Atvyko į kaimelį pas I. Gėrė tą dieną vienas, turėjo degtinės. Buvo jau po 21 val. Baigiant gerti, ėjo link kiemo. Pastebėjo D. B. ir L. M.. Jis prie šių prisėdo, su jais negėrė, tačiau gal ką ir sakė, bet nepamena. Po to jis, sėdėdamas ant žolės, pajuto smūgį iš priekio. Buvo geras smūgis į nosį. B. stvėrė jį už kaklo ir pradėjo smaugti. Kažkas, gal I., sakė paleisti. Buvo jau sutemę. Kai paleido, paėjo, atsisėdo į automobilį. Atėjo B., šis jam dar du kartus į galvos sritį sudavė. R. V. matė, kad jam bloga, pasakė, kad kviečia policiją. Atvyko policija, jį išsivežė greitoji. Grįžęs rado nulaupytus mašinos numerius, stopą išplėštą, bardačiokas išverstas, paimta kvepalai, striukė, drabužiai. Sako tiesą. Tai įvyko 2018-07-18, savaitės dienos nepamena. Pas I. atvažiavo ryte, vaišinosi. Gėrė kieme. Ten jie visi prie medžio gėrė, buvo daugiau žmonių iš kaimo. Buvo toje vietoje su visais kitais. Sutemus atsistojo ir ėjo pas V. į namus. Ėjo pro seną parduotuvę, pamatė sėdinčius L. ir B.. Jie sėdėjo ant žolės, šone parduotuvės, pakeliui į V. sodybą. Jis prie jų atsisėdo pašnekėti. Jam pirmiausiai trenkė L. kumštimi į veidą, pataikė į nosį. Nežino už ką trenkė. Trenkė jam sėdinčiam. Po smūgio apsvaigo, pradėjo ašaros bėgti, tada pajuto, kad smaugia. Negali pasakyti, neprisimena, ar ką prieš tai jis pasakė. Po smūgio skaudėjo ir iš karto pradėjo smaugti, trūko oro. Nežino, dėl ko smaugė. Atbėgo R. V., buvo I.. I. pradėjo klykti, kad paleistų, išgirdo I. mama ir atbėgo. Kai jos atbėgo, jį paleido B.. Jis nuėjo iki mašinos į V. kiemą, atsisėdo į automobilį. Atėjo B., jam kažką sakė. Buvo R. V., kažką sakė, ką - negali pasakyti. Tada susistumdė, ar jis šį, ar šis jį, tiksliai nežin. Po to B. dar du sykius kumštimi sudavė į galvą. Pradėjo galva svaigti ir jis atsisėdo į automobilį. Jie pabėgo. L. sutrenkė jam ir iš karto pasišalino, tada pradėjo smaugti jį B.. Kai R. pasakė, kad policiją iškvies, B. pasišalino iš kiemo. Ką kalbėjo L. su B., netiesa. Gal kažkur sėdėjo ant laiptų, nepamena, bet viskas vyko kai sėdėjo ant žolės. Policija greitai atvyko, gal po 15 minučių. Atvažiavo greitoji, greitoji jį išsivežė. Kai grįžo, rado automobilį aplaupytą. Kai medikai jį išsivežė, išvažiavo ir policija. R. jį namo parsivežė. Grįžęs rado automobilį be numerių. Po pusantros valandos grįžo po sumušimo. Pareiškimą parašė sekančios dienos rytą. Dėl automobilio apgadinimo nieks nieko nerado. Kai daktaras pradėjo klausti kas jam yra, pasakė, kad nieko jam nėra. Tada pasakė, kad gali eiti ir išėjo. Nebuvo jokio apžiūrėjimo, jokio gydymo. Sutinka, kad nebuvo įrašo apie sužalojimus. Tuo metu socialiai buvo draustas, su daktaru nėjo susišnekėti. Nežino, ar medikai rašė kokius nors dokumentus. Klausinėjo jo, pasakė ką skauda. Kiek suprato, apžiūrai vežėsi į priimamąjį. Į priimamąjį ėjo vienas. Buvo pakviestas gydytojas. Nepamena kaip gydytojas atrodė. Ieškinį palaiko dėl 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes smaugė, mušė, daužė, buvo sužalotas ir skaudėjo. Neturi įrodymų dėl sužalojimų. Patikslino reikalavimą dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš abiejų kaltinamųjų priteisimo. Nežino dėl ko L. jį mušė, nežino dėl ko D. smaugė. Po smaugimo, netrukus, sudavė dar du kartus prie mašinos B.. Nieko nesakė suduodamas. Niekas su juo nesusisiekė, nebandė tartis. Kai atsisėdo į automobilį, bėgo iš nosies kraujas. Taip pat atsakė, kad kai L. sudavė smūgį, I. buvo šalia, ji pradėjo klykti ir atbėgo R.. Negali pasakyti, dar J. gal buvo. Automobilis iki tol nebuvo apgadintas. Kai jį išvežė į ligoninę, nieks su juo nevažiavo, vienas važiavo, o pasiimti jo R. atvažiavo, neprisimena, ar ir I. atvažiavo. Po įvykio L. atsiprašė dėl smūgio. Jiedu buvo susitikę Vilkaviškio rajone, jiedu dviese važiavome ar dar kažkas, nepamena. Šiuo metu su I. bendrauja, su L. bendrauja, piktumų nėra. Kai sudavė L., pajuto fizinį skausmą, skaudėjo galvą, svaigo. Kai B. spaudė kaklą, trūko oro, tirpo galva, jautė skausmą, buvo nemalonu. Kai B. sudavė du kartus į veidą, skaudėjo dar labiau galvą. Jautė fizinį skausmą. Be to, sėdo į automobilį, nes šis buvo arčiausiai. Negali pasakyti, nežino, ar bandė šiuo važiuoti. Nepamena, ar buvo užvedęs automobilį; nepamena, gal ir važiavo, negali tiksliai pasakyti. Prisimena kur blaivas paliko automobilį. Jį paliko ant kiemo. Rakteliai, kiek pamena buvo pas R. ar I. kažkur buvo padėjusi. Kai atsisėdo į automobilį nežino, ar buvo rakteliai, neprisimena ar jų prašė kieno nors. Kai grįžo iš ligoninės, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje kurioje paliko blaivus. Automobilis buvo kieme, bet nebuvo užrakintas. Jo parsivežti atvažiavo R., ar dar kas nors negali pasakyti. Buvo gerokai išgėręs. Pareigūnai jo blaivumo nenustatinėjo. Nebuvę, kad gerdamas prarastų sąmonę, viską atsimena. Taip pat atsakė, kad kartas nuo karto išgeria, kartą į savaitę pusę litro alaus. Policijos pareigūnai į ligoninę nebuvo atvykę, buvo atvykę tik į kiemą, liepė sekančią dieną atvykti išsiblaivius parašyti pareiškimą. Pareigūnams sakė, kad jį sumušė. Priėmimo skyriuje nesakė dėl girtumo pasitikrinimo. Jis vienas degtinę gėrė. I. buvo su juo. Su I. ėjo link namų. Kaltinamuosius matė po medžiu ant žolės. Buvo išgėręs pusę litro degtinės ir alaus. Su kaltinamaisiais negėrė. Kaltinamieji gėrė alų. Vilkaviškio PK rašė pareiškimą dėl sužalojimo. Negali pasakyti, nepamena, kada išvyko į (duomenys neskelbtini), gal rytojaus dieną. Sekančią dieną po įvykio parašė pareiškimą. Pats išvyko į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tėtis atvažiavo. Daiktus grąžino, R. sakė, kad rado prie šiukšlinės padėtus po savaitės. Policijai parašė, kad dingo dokumentai, nors asmens pasą turėjo su savimi, bet baigimo atestatas ir dar kažkas buvo paimta. B. sudavė į kairę galvos sritį virš ausies. Kai L. sudavė pradėjo kraujas bėgti. L. atrodo nuoširdžiai atsiprašė. Sakė, kad atsiprašo už smūgį. Kai grįžo namo, galvą skaudėjo, išgėrė vaistų, į medikus nesikreipė. Taip pat atsakė, kad R. iškvietė policiją. Nepamena, ar tikrino blaivumą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. V. paaiškino (parodė), jog L. jos pusbrolis. Nelabai prisimena 2018 vasaros įvykio. Tačiau buvo muštynės. D. B. ir L. M. mušė M. L.. Neprisimena, kada mušė. Mušė (duomenys neskelbtini), prie senos parduotuvės. O netoli jos tėvų namų valdoje esančio namo yra parduotuvė. M. mušė prie medžio, ant žolės. Buvo vakaras, valandos neprisimena. Matė kaip šį mušė. Neprisimena, kuris pirmas mušė. L. M. sudavė ranka. Nematė, kiek kartų šis M. sudavė. Sudavė ranka į veidą. Sudavė vieną kartą. M. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jis gulėjo ant pievos. Jau prieš tai jis buvo atsigulęs. Jam sudavė gulinčiam. B. M. smaugė už kaklo apkabinęs rankomis. Neilgai smaugė. Neprisimena dėl ko muštynės įvyko. Neprašė niekas neprisiminti. M. neblaivus buvo. L. su B. girti buvo. Mačiau kaip jie visi trys kartu gėrė prie tos parduotuvės ant žolės. Ji išgirdo, tačiau neprisimena ką. Buvo viena kai matė mušant M.. Ji kvietė mamą ir bėgo į tą vietą kur muša M.. Abi su mama į tą vietą bėgo. M., B. ją su mama atpažino. L. jau nebuvo. Ji pradėjo šaukti, kad nemuštų. Atpažino L., matė, kad jis mušė. Kai atėjo su mama, bandė juos raminti. M. nuėjo į kiemą. B. irgi pas juos į kiemą atėjo. Neprisimena ką kieme darė M.. B. kieme M. sudavė du kartus kumščiu į galvą. Neprisimena, kur kieme buvo M., kur B.. Nežino už ką sudavė. M. buvo atvažiavęs pas ją su BMW automobiliu. Nematė, kad M., po įvykio, būtų važiavęs automobiliu. Buvo M. įlipęs į mašiną. B. jį mušė sėdintį mašinoje. Nežino už ką mušė. Mama kvietė greitąją, negirdėjo, kad kviestų policiją. B. išėjo. Atvyko greitoji ir policija. Tėtė vardu J.. Tėtė atėjo, kai grįžo į kiemą. Tėtė buvo kieme, kai B. mušė M.. Greitoji išsivežė M.. Ji su mama jį parsivežė iš ligoninės. Tėtis liko namuose. Nedaug laiko buvo praėję po įvykio kai klausinėjo policijoje. Tada geriau prisiminė. Mama B. ramino, liepė nesimušti. Ji (liudytoja) buvo arti muštynių vietos. Neatsimena, ką išeidamas sakė B.. Matė kaip jie visi trys gėrė alų. Nežino, kada pradėjo gerti. Buvo prie jų priėjusi, su jais nebuvo (nesėdėjo ant žolės).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. V. paaiškino, jog kaltinamuosius pažįsta, šie ne giminės. Pačių muštynių nematė. Matė, kaip M. L. įsėdo į mašiną, bandė išvažiuoti, D. B. jį bandė stabdyti, dar jį kliudė. D. B. sudavė smūgį į galvą M. L.. Ji išsigando, kvietė greitąją. Tai galėjo būti 2018-07-18. Buvo nakties metas. Tai vyko (duomenys neskelbtini), jos (R. V.) namų valdos kieme. M. L. sėdo į mašiną, buvo daug girtas, bandė važiuoti, nedaug rūko, kad būtų kliudęs D. B.. D. B. priėjo prie M. L. ir šiam, besėdint automobilyje, sudavė vieną smūgį M. L. ranka. Matė smūgį. Ji išsigando, nes M. L. atsisėdo, - susmuko. Po to ji iškvietė greitąją med. pagalbą. Nei ji, nei dukra su juo su greitąja nevažiavo. Jos tik paskui jį važiavo parsivežti. Be to, prie M. L. daugiau asmenų nebuvo, buvo tik D. B. ir ji šalia. Ji bandė juos nuraminti. Kas vyko prieš tai, ji nematė. Atsakė, kad ji išgirdo triukšmą. Jos dukra šaukė „mama gelbėk“. Nuėjo pažiūrėti. M. L. buvo sumuštas. Girdėjo dukrą šaukiant „mama gelbėk, muša M.“. Ši jai sakė, kad mušė D. B.. Kai išėjo, M. L. gulėjo ant žolės. Tyrėjui teisingai pasakė. Dabar sako tiesą, ikiteisminio tyrimo metu matyt susimaišė. Gal po dviejų savaičių buvo apklausta po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Nukentėjusiojo buvo lūpa sutinusi. Be to, jai I. pasakojo, kas nutiko. M. jai nieko nepasakojo. Patikslino, jog pasakojo nukentėjusysis, sakė, kad L. irgi kažką, ar įspyrė, ar kumščiu sudavė. Be to, sakė, jog ją pamatęs L. pabėgo. Ji tik medikus kvietė. Atvyko policijos pareigūnai. Kai šie atvyko, D. B. kažkur dingo, o kur nespėjo pastebėti. Neatsimena dėl smaugimo, gal buvo taip. L. tą vakarą ji iš vis nematė. M. gulėjo ant žolės. Ji jį prikėlė, bandė nuvesti į kambarį. Tačiau šis ištrūko iš jos ir nuėjo į automobilį, šį užvedė, įjungė atbulinę pavarą, prieš jį stovėjo D. B. ir bandė stabdyti. M. ant žolės kai gulėjo, buvo kraujuotas, lūpa prakirsta. D. B. sudavė smūgį M. vieną sykį. Gal ir du kartus sudavė, gerai neatsimena. Kai sudavė D. B. M., ji nematė, kad šiam naujų sužalojimų būtų atsiradę. Tvirtina, kad du kartus sudavė M. D. B. į veido sritį. Ji važiavo M. parsivežti, I. nevažiavo. Jai I. nieko nepasakojo, ji miegoti nuėjo. Po to pasakojo I., kad M. rankos kumštimi į veidą sudavė L. Galėjo būti, kad tai pasakojo kitą dieną, gerai nepamena. Pasakojo I., kad D. M. smaugė. I. tai pasakojo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. V. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, šie ne giminės. Nukentėjusį pažįsta, draugavo su dukra, dabar nedraugauja. Nėra priežasties sakyti ne tiesą. Nebuvo įvykio metu ir nematė įvykio. Tuo metu jis buvo atsigulęs. Kai išėjo į lauką, M. L. rėkė, kad išmušė dantį, išspyrė. Galėjo tai būti 2018-07-18. Tai buvo vakare, galėjo būti apie 24 val. Duktė parbėgo namo, kad kviesti greitąją, kad sumušė, kad M. visas kruvinas. Žmona pirma išbėgo, jis išėjo paskui. Atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios medicinos darbuotojai. Jam M. sakė, kad L. spyrė. I. nesakė, sakė pats M. lauke. Gal ir sakė I. kažką, tačiau sakė, kad L.. M. sakė, kad L. jam iš kojos spyrė. Tai sakė prieš atvažiuojant greitosios medicinos darbuotojams ir policijos pareigūnams. Tačiau M. buvo sumuštas. Šio buvo sutinusi lūpa, buvo apibėgę kraujo. Jis (liudytojas) to išmušto danties nematė. Tačiau M. sakė, kad išmušė dantį. Neturėtų dukra prisigalvoti, sakyti ne tiesą. Be to, jis matė kaip M. šoko girtas važiuoti su mašina, norėjo vytis L. sudaužyti, jie jo su D. tai daryti neleido ir tuo tarpu atvažiavo greitosios medicinos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Be to, jis matė kaip už rankos D. M. lupo iš automobilio, o kad suduotų smūgius nematė. Kai atvažiavo greitosios medicinos darbuotojai D. B. išėjo iš kiemo. Policijos pareigūnai tuoj pat prisistatė. M., D. buvo neblaivūs, nepasakytų, kad stipriai. Atsakė, kad nepasakojo M. ir dukra, kad be L. kas nors kitas būtų vartojęs smurtą. Taip pat, kad jis teisingai tyrėjai paaiškino. Be to, M. pasakojo, kad jo atžvilgiu ir D. smurtavo, bet to jis nematė. Patikslino, jog kai grįžo M. po medikų apžiūros, tai pasakojo, kad jį mušė L. M. ir D. B.. O kai norėjo M. išvažiuoti, kieme buvo jis, dukra, jo žmona ir D..
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. D. paaiškino, kad kaltinamieji pažįstami, nukentėjusįjį pažįsta, neturi priežasties sakyti netiesą. Jis su M. gėrė prie laiptų, paskui jis (liudytojas) išvažiavo namo. Gėrė pernai, galėjo būti liepos 18 d. praeitų metų. Gėrė prie senos parduotuvės. Apie 18 val. išėjo namo. Rytojaus dieną sužinojo, kad jie mušėsi. Sužinojo iš R. V.. Ji sakė, kad jie susimušė, t. y. D.ir L. buvo, susimušė su M. Sakė, kad M. sumušė L. ar D. Senas laikas, nepamena. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiesą šnekėjo. Pasakojo R., kad M. buvo išvežtas į ligoninę, nes jį sumušė D. B. ir L. M.. Tvirtina, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Jis su M. kalbėjo kitą dieną. Jis sakė, kad jie susitiko ir susimušė. Nepamena, ar matėsi sumušimai, gal ant rankos, ar veide. Gal buvo ten prie akies. Tvirtina, taip buvo. Be to, M. sakė, kad buvo L. ir D., sakė, kad L. davė jam ir D., o kuris ką tiksliai nesakė.
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė V. D. paaiškino, jog, mano, jog L. nekaltas, jis buvo namie, nes turi būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Jis namuose buvo apie 21.30 val. Jis buvo blaivus. Sesuo R. paskambino rytojaus ryte, kad atseit L. susimušė. Jis tą vakarą buvo nuvažiavęs į kaimą ant aikštelės žaisti, bet tokiu laiku tai jis jau namie buvo. L. po 21val. jau buvo namie. Jis turi atskirą kambarį, neturi galimybės išeiti, nes eina pro mano kambarį, kur ji gali. Kiti gal prieš tai jį matė, jis buvo kaime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nors tiek kaltinamasis D. B., tiek L. M. kaltais padarius teismo nustatytą nusikaltimą neprisipažino. Tačiau tiek D. B., tiek L. M. kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis, būtent nukentėjusiojo M. L., liudytojų I. V., R. V., J. V., N. D. teismo posėdžio metu duotais, anksčiau aprašytais paaiškinimais. Nukentėjusysis M. L. iš esmės paaiškino, jog tiksliai gerai nežinomu laiku, tačiau po 2018 m. liepos 17 d. 23.00 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, D. B. ir L. M. susižvalgė, ir I. V. akivaizdoje L. M. staiga jam sudavė vieną kartą rankos kumštimi į veido sritį, ir po to tuoj pat D. B., suėmęs jam (M. L.) rankomis už kaklo, šį spaudė. Po to I. šaukė mamą, L. pasišalino. Po to D. B. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau po 2018 m. liepos 18 d. 00.01 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sudavė du kartus rankos kumštimi jam į veido sritį, tokiu būdu D. B. ir L. M. bendrai sukėlė jam fizinį skausmą. Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog matė kaip L. M. ir D. B. smurtavo M. atžvilgiu. Jos teisme duoti paaiškinimai iš esmės atitinka nukentėjusiojo M. L. anksčiau aprašytus paaiškinimus. Teisiamojo posėdžio metu R. V. iš esmės nurodė, jog ji, pakviesta dukros, nuėjo į lauką prie namo ir pamatė sumuštą M. L.. Po to matė, kaip jos namų valdos kieme D. B. M. sudavė rankos kumštimi du kartus į veido sritį. J. V. teisiamojo posėdžio metu iš esmės paaiškino, jog, išgirdęs triukšmą kieme ir į kiemą atėjęs, pamatė M. L. sumuštą. Kieme buvo ir D. B.. Po to jam M. sakė, kad jį sumušė D. B. ir L. M.. Teisiamojo posėdžio metu N. D. paaiškino, jog jam 2018-07-18 R. V. sakė, kad M. L. buvo išvežtas į ligoninę, nes šį vakare sumušė d. B. ir L. M.. Šių, - nukentėjusiojo, liudytojų, paaiškinimai vienas kietam neprieštarauja. Šių asmenų anksčiau aprašytais paaiškinimais nenustatyta priežasties netikėti, nes šie nuoseklūs, aiškūs. Šių asmenų paaiškinimų visuma, patvirtina teismo nustatytas, anksčiau aprašytas tiek D. B., tiek L. M. bendros nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl šių asmenų paaiškinimai yra tiek D. B., tiek L. M. kaltės įrodymai.
Be to, tiek D. B., tiek L. M. kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais rašytiniais duomenimis:
Rašytiniais duomenimis, jog R. V. 2018-07-18 00:14 val., paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą pranešė, jog sumuštas vyras 22 metų; sumušė pažįstami asmenys; visi vietoje (I t., b. l. 6);
2018-07-18 M. L. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2018-07-16 išgertuvių metu adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu naudojo fizinius veiksmus iš matymo pažįstamas asmuo L. M. sudavė ra kumščiu ne mažiau vieną smūgį į veido sritį vėliau jam sėdint pradėjo smaugti D. B., kuris dar sudavė ne mažiau du smūgius į galvos sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą, iškart kreipėsi į medikus. Asmenys po konflikto pasišalino. Jam grįžus iš ligoninės rado apgadintą jam priklausantį automobilį BMW Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jam buvo padaryta apie 500 eurų turtinė žala (I t., b. l. 20-23);
2018-07-21 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei kieme stovėjęs automobilis „BMW“, be valstybinių numerio ženklų. Ant automobilio fiksuotos dėmės panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: nuoplova nuo vairo (vokas Nr. l), nuoplova nuo perjungimo svirties (vokas Nr. 2), šluostė su raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują nuo automobilio bagažinės (vokas Nr.3), šluostė su raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują nuo automobilio priekinių durelių vidinės durų staktos (vokas Nr.4), daktiloskopinė plokštelė su delno pėdsaku, nuimta nuo automobilio kairės pusės galinio lango (vokas Nr. 5). Daiktai prijungti saugojimui į Vilkaviškio rajono PK saugyklą, 2018-12-11 kvitas Nt.0006655 (I t., b. 1.49, 24-46).
Anksčiau aprašytoje rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina teismo nustatytas, D. B. ir L. M. nusikalstamos veikos aprašytas aplinkybes bei neprieštarauja nukentėjusiojo M. L. ir liudytojų I. V., R. V., J. V., N. D. minėtiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad minėtoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šie rašytiniai duomenys yra tiek D. B., tiek L. M. kaltės įrodymai.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus, anksčiau aprašytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad tiek D. B., tiek L. M. kaltė, padarius jų teismo nustatytas, anksčiau jų padarymo nusikalstamos veikos arašytas aplinkybes yra visiškai įrodyta sekančiais duomenimis - minėtų nukentėjusiojo ir liudytojų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, bei anksčiau aprašyta rašytine, kuriuos teismas įvertinęs pripažino tiek D. B., tiek L. M. kaltės įrodymais. Tiek D. B., tiek L. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes anksčiau nurodytais įrodymais įrodyta, kad jie darydami anksčiau aprašytus veiksmus suvokė mušimo, smurtavimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių tiek D. B., tiek L. M. kaltę, padarius anksčiau aprašytą nusikaltimą.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą asmuo atsako viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis D. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, tikslas buvo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, o bendravykdytojas. D. B. neteistas. D. B. niekur nedirbo, darbo biržoje nėra registruotas, jis administracine tvarka nebaustas. D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam neskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o skirtina bausmė – laisvės apribojimas. Šios dydis parenkamas įvertinus tai, kad nustatyta D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinanti nenustatyta. Be to, jog nusikaltimą padarė kartu su nepilnamečiu L. M..
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas teistas, tačiau ne už analogiško nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme, šios vykdymą atidedant. Jis turi galiojančia administracinę nuobaudą (I t., b. l. 150-151). Šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis. Nėra duomenų, jog jis piktybiškai, sistemingai nevykdė bausmės vykdymo metu paskirtų vykdyti įpareigojimų. Atsižvelgiant į šias išvardintas visas aplinkybes jam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant 45 paras. Teismo skiriama bausme, pagrįstai tikėtina, bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 80 straipsnyje. Ypač atkreipiant į tai, kad viena iš šios paskirties dalių yra riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiui galimybes. BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t. y. nuteistasis sau pasunkina padėtį.
Nepilnametis L. M. augęs socialinės rizikos šeimoje. Šiuo metu šiai šeimai teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos. L. M. buvo teikiama psichologo pagalba. Šis ir jo ankstesni padaryti nusikaltimai padaryti kartu su kitais asmenimis, galimai jų įtakoje, be to pagal savo pobūdį nėra labai pavojingi. Šiuo metu L. M. mokosi. Įvertinus L. M. elgesį teisme, neatmetama tikimybė, kad jis apsvarstys savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, ir imsis teigiamų veiksmų. Teismas, pagal paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad, bendrinant bausmes, netikslingas L. M. realios laisvės atėmimo bausmės taikymas, kadangi jo atžvilgiu bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo švelnesnėmis priemonėmis – terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, skiriant teismo draudimus ir įpareigojimus. Tuo bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, 80 straipsnyje, t. y. sulaikys kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiks laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti; užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą; padės pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį.
BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas 1 metų ir devynių mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Jam skirtini elgesio apribojimai – įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; įpareigojimas mokytis, tęsti mokslą ar dirbti; bei įstatyme nenumatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias priemones - alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas.
Byloje nukentėjusysis M. L. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš kaltinamųjų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta tiek kaltinamųjų D. B., tiek kaltinamojo L. M. kaltė bendrai padarius M. L. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jie padarė šį nusikaltimą prieš M. L., šiam esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje M. L. surašytus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog M. L. dėl D. B. ir L. M. bendros nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. M. L. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 500 EUR. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, bei kad minėtų kaltinamųjų nusikalstama veika M. L. padaryti padariniai nebuvo nežymūs, jog M. L. neprireikė gydymo, psichologo pagalbos, o byloje nėra duomenų, kad kaltinamųjų turtinė padėtis gera, ar labai gera, sprendžia, kad 500 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistinas mažesnis nei jo prašomas priteisti iš kaltinamųjų neturtinės žalos atlyginimo dydis, būtent 200,00 EUR. Šis dydis nustatomas ir dėl to, jog pagal byloje esančius duomenis (anksčiau aprašytus kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimus) neabejotina, kad M. L. nekviestas, be jokios būtinos priežasties priėjo prie kaltinamųjų, jis su kaltinamuoju D. B. prie nepilnamečio vartojo alkoholį, šio metu įsivėlė į žodinį konfliktą. Be to, jis, būdamas neblaivus, nukentėjęs, dar bandė automobiliu važiuoti pasivyti kaltininką L. M. ir su šiuo aiškintis santykius. Todėl neabejotina, kad M. L. iki jam fizinių skausmų sukėlimų elgėsi neapdairiai, neatsakingai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -
nusprendė:
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtas nuosprendžio vykdymas.
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant bausmių keitimo taisykles, numatytas BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienuolikos mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – dvidešimt parų iš keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių ir dvidešimčiai dienų.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, L. M. bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigoti L. M. būti namuose nuo 22 iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias priemones - alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas,
terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus: nuoplovą nuo vairo (vokas Nr. l), nuoplovą nuo perjungimo svirties (vokas Nr.2), šluostę su raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują nuo automobilio bagažinės (vokas Nr.3), šluostę su raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują nuo automobilio priekinių durelių vidinės durų staktos (vokas Nr.4), daktiloskopinę plokštelę su delno pėdsaku, nuimtu nuo automobilio kairės pusės galinio lango (vokas Nr.5), priduotus saugoti į Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK saugyklą (2018-12-11 kvitas Nt.0006655), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.
Nukentėjusiojo M. L. civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. B. ir L. M. solidariai M. L. naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. L. M. šios pinigų sumos neturint, ar neišgalint turėti, įpareigoti jo motiną V. D. iki 2019-10-01 šią pinigų sumą sumokėti M. L.. Likusią M. L. civilinio ieškinio dalį netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.