Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Bronislovas Liatukas Baudž. byla Nr. 1A-763-579/2012

2012 m. gruodžio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistiesiems J. Š., E. J., gynėjams advokatams Valdui Venckūnui, Linai Svirinavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus ir nuteistojo E. J. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo

J. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2012-07-01 BK redakcija) laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. Š. tęsti mokslą; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas – 1 diena. J. Š. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam G. K. turtinę žalą – 2 219,09 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniolika litų 9 centus);

E. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2010-03-14 veika) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2010-05-28 veika) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 290 str. (2010-05-28 veika) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis 2011-11-25 paskirtų ir neatliktų bausmių ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. (BK 2012-07-01 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. J. tęsti darbą; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas - 1 diena. E. J. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam G. K. turtinę žalą - 2 219,09 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniolika litų 9 centus);

Iš J. Š. ir E. J. solidariai nukentėjusiajam G. K. priteista 2 219,09 Lt (du tūkstančiai du šimtai devyniolika litų 9 centai) turtinei žalai atlyginti, 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlydinti bei 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) atstovavimo išlaidoms padengti. Taip pat iš J. Š. ir E. J. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 3 372,25 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt du litai 25 centai) išlaidoms, kurios skirtos nukentėjusiųjų gydymui, padengti. Be to, iš J. Š. ir E. J. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista 933,70 Lt (devyni šimtai trisdešimt trys litai 70 centų) patirtai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. ir E. J. pagal BK 284 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2010 m. kovo 14 d., apie 0.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), E. J. tyčia trenkė kumščiu nukentėjusiajam S. P. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant žemės J. Š. spyrė kojomis S. P. į galvą ne mažiau 8 smūgių, į nugarą, šoną, kairę ranką – ne mažiau 7 smūgių; nukentėjusiajam S. P. atsikėlus nuo žemės J. Š. ir E. J. nuvedė jį iki kiosko, esančio šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) , užėjus į kiosko vidų E. J. spjovė S. P. į veidą, vadindamas jį „žertvele“ ir kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, po to kumščiu trenkė į veidą; išėjus iš kiosko S. P. priėjo prie automobilių aikštelėje stovėjusio automobilio, kuriame sėdėjo jo pažįstamas G. K., tikėdamasis pabėgti nuo J. Š. ir E. J. ir jį užkalbino; tuo metu J. Š. tyčia trenkė kumščiu S. P. į sprandą ir nustūmė jį nuo automobilio; E. J. sudavė kumščiu smūgį į veidą G. K., sėdėjusiam automobilyje; S. P. nustūmė E. J. nuo G. K., tada E. J. puolė S. P. ir smūgiavo jam kumščiu į įvairias kūno vietas – galvą, krūtinę, rankas, pečius, o jam nukritus ant žemės, spardė kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą, kojas, rankas, kumščiais tyčia sudavė ne mažiau 20 smūgių, o kojomis – ne mažiau 10 smūgių; tuo pačiu metu, kai E. J. mušė S. P., J. Š. puolė išlipusį iš automobilio nukentėjusįjį G. K., suduodamas jam kumščiais į veidą, galvą, pečius, rankas, krūtinę ne mažiau 10 smūgių, po to stipriai patraukė už striukės rankovės, nuo ko G. K. nugriuvo ant žemės ir kelis kartus apsivertė, užsigaudamas kairės kojos čiurną; nukentėjusiajam G. K. atsistojus, J. Š. iš šalia buvusio E. J. striukės kišenės ištraukė dujinį pistoletą ir šovė G. K. tris kartus į veidą; tokiais savo veiksmais, įžūliu elgesiu, patyčiomis kaltinamieji J. Š. ir E. J. demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam S. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

J. Š. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 14 d., apie 0.30 val., viešoje vietoje, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), viešosios tvarkos pažeidimo metu, dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius kumščiais nukentėjusiajam G. K. į veidą, galvą, pečius, rankas, krūtinę, pargriaudamas jį ant žemės ir šaudamas iš dujinio pistoleto 3 kartus į veidą, padarė G. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės čiurnos, pėdos sumušimus su poodine kraujosruva, kas komplikavosi kairės blauzdos pūliniu ir pūlingu kairės čiurnos artritu – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

E. J. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 28 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje, bare (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius K. Ž. ir L. M., sugniaužęs kumščius grasino tuoj pat suduoti smūgius L. M., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

E. J. pagal BK 290 str. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 28 d., apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie baro (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), pažeidęs viešąją tvarką, vengdamas sulaikymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK PR mobilaus būrio vyresnįjį patrulį R. G. ir patrulį R. B..

Prokuroras taip pat nurodo, jog E. J. nuteistas už veikas, padarytas 2010-03-14 ir 2010-05-28. Šių veikų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo Kauno miesto apylinkės teisme laikotarpiu padarė dar dvi naujas nusikalstamas, analogiško pobūdžio veikas ir buvo nuteistas 2011-01-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 25 str. 2 d., 284 str. l d.-10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, 2011-11-25 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 2 d., 63 str. 9 d., 65 str. 2 d.- laisvės apribojimu 1 metams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, kas taip pat rodo nuteistojo nenorą pasitaisyti, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis E. J. skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti; panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš E. J. priteista G. K. turtinė žala 2 219,09 Lt, neturtinė žala 20 000 Lt ir atstovavimo išlaidos 2000 Lt. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš apelianto priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos 3 372,25 Lt; Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 933,70 Lt. Apeliantas prašo G. K. ieškinio reikalavimus E. J. atmesti, taip pat atmesti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus reikalavimus E. J.. Teigia, jog nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam G. K. yra padarytas ne apelianto veiksmais, todėl jis neprivalo atlyginti turtinės, neturtinės žalos, atstovavimo išlaidų ir valstybinių institucijų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus skundas tenkinamas, nuteistojo E. J. skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl prokuroro skundo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal apeliantų skundus, konstatuoja, jog šis skundo argumentas pagrįstas, todėl prokuroro skundas turi būti tenkinamas.

Pagal BK 75 straipsnį (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012).

Tiek J. Š., tiek ir E. J. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. J. Š. nuteistas už nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, E. J. nuteistas už tris nesunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistųjų asmenybė, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, pavojingumas, padarytų veikų pavojingumas, net ir įvertinus nuteistųjų amžių, socialinę, šeimyninę padėtį, nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas neįvertino visų šių aplinkybių visumos, sprendimą atidėti bausmės vykdymą grindė vien tik nuteistųjų amžiumi, socialine bei šeimynine padėtimi, visiškai nemotyvuodamas išvadų, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Š. teisiamas antrą kartą. Jis šiuos naujus nusikaltimus, kurie susiję su smurto vartojimu, ir vienas iš jų priskirimas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą. Šias sveikas jis padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, nepraėjus nei dviems mėnesiams po to, kai buvo priimtas nuosprendis dėl ankstesnių veikų. Be to, J. Š. metų laikotarpyje iki šių veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, dėl pažeidimo, susijusios su viešosios tvarkos pažeidimus. Už tokį pažeidimą J. Š. baustas ir po veikos padarymo – 2012 m. kovo 6 d. Šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, įstatymus, pažeidinėti viešąją tvarką. Pažymėtina ir tai, kad po šių veikų padarymo J. Š. nesiėmė jokių realių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei du metai. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, o tame trape ir individualioji bei bendroji prevencija gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Nors nuteistasis mokosi, augina mažametį vaiką, tačiau net ir augindamas mažametį vaiką neblaivus pažeidinėjo viešąją tvarką, (2012-01-14 administracinis teisės pažeidimas), niekur nedirbo, išlaikomas tėvų, jokių priemonių atlyginti žalą nesiėmė. Todėl įvertinus nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai.

E. J. nors iki veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo E. J. nebuvo teistas, tačiau jo atžvilgiu net du kartus buvo nutrauktos bylos BK 38 str. 1 d. pagrindu. Paskutinį kartą 2009-05-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl BK 180 str. 1 d. numatytos veikos, kuri susijusi su smurto vartojimu. Nauja veika – viešosios tvarkos pažeidimas, kuri taip pat susijusi su fizinio smurto vartojimu, padaryta 2010 m. kovo mėnesį, tai yra nepraėjus nei matams po ankstesnio nuosprendžio priėmimo. BK 38 str. 4 dalis numato, jog tokiu atveju asmeniui turėtų būti skiriama bausmė ir už tą veiką, dėl kurios nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Kadangi dėl šios aplinkybės skundas nepaduotas, teismas neperžengdamas skundo ribų ir vadovaudamasis BPK 320 str. 4 d., šios aplinkybės detaliau nenagrinėja, tačiau atsižvelgia į tai, kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę. Be to, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad E. J. po veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, dar du kartus padarė analogiškas veikas – viešosios tvarkos pažeidimus ir už tai nuteistas 2011-01-04 baudžiamuoju įsakymu bei 2011-11-25 nuosprendžiu. Įvertintina ir tai, kad E. J. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tarp jų ir už pažeidimą, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu. Administracine tvarka E. J. baustas ir po nusikalstamų veikų padarymo. Už tai, kad plūdo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, nevykdė jų reikalavimų baustas 2010 m. lapkričio 29 d., 2011-11-29 baustas už tai, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje garsiai šūkavo, rėkavo, triukšmavo ir taip trikdė viešąją rimtį. Šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti visuomenei priimtinas elgesio taisykles, įstatymus, pažeidinėti viešąją tvarką. Akivaizdu, kad anksčiau taikytos priemonės bei bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nedaro, nuteistasis toliau savo elgesiu pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog po nusikalstamų veikų padarymo E. J. nepadarė jokių realių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei du metai. Tai rodo, jog nuteistasis nesuvokia, neįvertina ir neprisiima savo pavojingo elgesio pasekmių. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidą pagrįstai abejoti tuo, kad bausmės tikslai, o tame trape ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą E. J.. Tai, kad nuteistasis dirba, jauno amžiaus, nepakankamas pagrindas paneigti anksčiau išvardintų aplinkybių neigiamą reikšmę sprendžiant dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos E. J. atžvilgiu taikytos nepagrįstai, nesant duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistasis gali būti pakankamai nubaustas bei pataisytas ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Šiuo atveju įvertinus E. J. ir J. Š. charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo principą bei būtų prielaida formuotis nebaudžiamumo nuostatoms. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendis nuteistųjų J. Š. ir E. J. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio normų (BPK 328 str. 1 p.)

Dėl nuteistojo E. J. skundo

Skunde nuteistasis E. J. teigia, jog nepagrįstai civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų priteisti solidariai iš abiejų nuteistųjų. Mano, jog visa žala padaryta J. Š. veiksmais, todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat turėtų būti keistinas, visą žalą priteisiant tik iš J. Š..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.

Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagrindinis žalos atlyginimo principas – žalą turi atlyginti asmuo, atsakingas už jos padarymą, tai yra kaltas asmuo. Tais atvejais kai žala padaroma bendrais kelių asmenų veiksmais, atsakomybė yra solidari. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas „vienas už visus, visi už vieną“, kuriuo ir yra grindžiamas solidarumas. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

Šioje byloje nustatyta, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, viešosios tvarkos pažeidimas, kurios pagrindinis objektas yra visuomenės rimtis ir tvarka, padaryta bendrais nuteistųjų J. Š. ir E. J. veiksmais. Neteisėta nuteistųjų veika pasireiškė tuo, jog viešoje vietoje buvo vartojamas smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusiajam G. K. E. J. sudavė tik vieną smūgį į kairę veido pusę, tuo tarpu visus kitus veiksmus, dėl kurių taip pat kilo ir pagrindinės nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasekmės –nesunkus sveikatos sutrikdymas, atliko J. Š.. Būtent jis vienas nuteistas dėl veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, byloje turėtų būti atskirta, kokia žala ir kokio dydžio, buvo padaryta dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, ir kokia žala, padaryta dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos. Pirmuoju atveju (BK 284 str. 1 d.) žala padaryta bendrais veiksmais ir ją turi atlyginti nuteistieji solidariai, antruoju atveju, kilusios pasekmės yra išimtinai J. Š. neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl ją privalo atlyginti būtent šis nuteistasis.

Iš bylos aplinkybių matyti, jog sutrikdant viešąją tvarką smurtą nukentėjusiųjų G. K. bei S. P. atžvilgiu panaudojo abu nuteistieji, todėl tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, kuri atsirado dėl šios veikos laikoma bendrai padaryta žala. Tuo tarpu J. Š. veika peržengė BK 284 str. 1 d. numatytas pasekmes, padarė BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimą, todėl dėl šia veika padarytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos jis turi atsakyti vienas.

Byloje nustatyta, jog tiek J. Š., tiek ir E. J. viešoje vietoje vartojo smurtą, buvo sužaloti S. P. ir G. K., tačiau šie sužalojimai buvo lengvesni ir nekvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta, jog po šio įvykio buvo kviesta greitoji med. pagalba. S. P. 2010-03-14 bei 2010-03-24 buvo suteiktos gydymo paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija, konsultuota dėl galvos paviršinio sužalojimo. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos ministerijos dėl to patyrė 188,73 Lt + 68,20 Lt = 256,93 Lt išlaidų. Visos kitos civilinio ieškovo išlaidos išimtinai susijusios su G. K. čiurnos gydymu, todėl konstatuotina, jog Valstybinė ligonių kasa dėl BK 284 str. 1 d. numatytos veikos patyrė 256,93 Lt išlaidų ir jas nuteistieji turi atlyginti solidariai, o likusią dalį turi atlyginti nuteistasis J. Š., nes šių išlaidų būtinybė buvo būtent J. Š. neteistų veiksmų, kurie kvalifikuoti kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta veika, pasekmė.

Nukentėjusysis S. P. civilinio ieškinio nereiškė. G. K. reiškė civilinį ieškinį. Nukentėjusysis įrodinėdamas patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodė, jog anksčiau buvo nepriklausomas žmogus, o dabar neįgalus, patyrė 8 operacijas, sunkiai gydytas čiurnos sąnarys. Parodė, jog turtinę žalą sudaro vaistai ir tvarsliava. Dėl E. J. pirmo smūgio išlaidų nukentėjusysis nepatyrė ir operacijos yra ne dėl E. J. smūgių. Taip pat nurodė, jog dėl narkozių ir antibiotikų apnuodijo organizmą, pašlijo sveikata, nusilpo širdis. Taigi, nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą ir sužalojimus, dėl kurių buvo priverstas gydytis, jis patyrė būtent dėl čiurnos sužalojimo, o ne dėl kraujosruvos, kuri buvo padaryta E. J. veiksmais. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog visos nukentėjusiojo patirtos išlaidos, susijusios išimtinai su J. Š. veika – BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytu nusikaltimu ir dėl to kilusiomis pasekmėmis, todėl dėl G. K. patirtų išlaidų E. J. nėra atsakingas ir visą turtinę žalą turi padengti kaltas dėl to asmuo, tai yra J. Š..

Tuo tarpu neturtinė žala G. K. neabejotinai buvo padaryta tiek dėl BK 284 str. 1 d. numatytos veikos, kuri padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais, tiek ir dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos, už kurią atsakingas tik J. Š..

Vertinant neturtinę žalą, padarytą BK 284 str. 1 d. numatyta veika, ir neigiamas pasekmes dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos, vadovaujamasi CK 6.250 str. įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiama į tai, kad veikos tyčinės, smurtinės, pirmoji padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais, nukentėjusysis dėl to patyrė fizinį skausmą bei buvo pažemintas, tačiau BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta veika G. K. sukėlė žymiai didesnes neigiamas pasekmes, nes jis dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, jam atliktos 8 operacijos, buvo apribota judėjimo laisvė, nukentėjusysis neteko dalies darbingumo, pasekmės sveikatai ilgalaikės. Įvertinus šių aplinkybių visumą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, jog neturtinei žalai dėl BK 284 str. 1 d. numatytos veikos kompensuoti G. K. priteistina 2000 litų, dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos - 18 000 Lt. Kadangi BK 284 str. 1 d. numatyta veika padaryta bendrais nuteistųjų J. Š. ir E. J. veiksmais, jų prievolė šiuo atveju yra solidari, ši žala priteistina solidariai iš abiejų nuteistųjų. BK 138 str. 2 d. 8 p. sukeltos pasekmės kilo išimtinai dėl J. Š. neteisėtų veiksmų, todėl ir patirtą neturtinę žalą turi atlyginti tik J. Š..

Byloje civilinį ieškinį pareiškė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius dėl 933,70 Lt patirtų išlaidų nukentėjusiajam G. K. išmokant netekto darbingumo pensiją.

Atsižvelgiant į tai, kad netektas darbingumas susijęs su kojos trauma, kuri yra J. Š. neteisėtų veiksmų pasekmė, ši suma taip pat nepagrįstai priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų. Šiuo atveju atsakingas tik J. Š. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išlaidos priteistinos tik iš vieno nuteistojo – J. Š..

Byla buvo nagrinėjama tiek dėl nuteistojo J. Š. padarytos veikos, tiek ir dėl BK 284 str. 1 d. numatytos veikos, už kurią atsakingi abu nuteistieji. Byloje buvo aiškintasi konkrečios sužalojimo aplinkybės ir kas būtent tai padarė, todėl darytina išvada, jog nukentėjusysis atstovavimo išlaidas patyrė dėl abiejų nuteistųjų neteisėtų veiksmų, ir šios išlaidos pagrįstai priteistos solidariai iš abiejų nuteistųjų. Esant šioms aplinkybėms skundo argumentas dėl nepagrįstai pritaikytos solidarios atsakomybės priteisiant atstovavimo išlaidas, laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas. Nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas taip pat ir dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. (BPK 328 str. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 330 str. kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juozo Bagdonavičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį J. Š. ir E. J. atžvilgiu dalyje, kurioje jiems atidėtas paskirtų bausmių vykdymas bei skirti įpareigojimai. Panaikinti šią dalį ir paskirti nuteistiesiems J. Š. bei E. J. bausmes atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje išspręsti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai bei G. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalo atlyginimo.

Iš nuteistojo J. Š. ir E. J. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 256,93 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis litus, 93 centus.)

Iš nuteistojo J. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 3 115,32 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkiolika litų 32 centus).

Iš nuteistojo J. Š. ir E. J. solidariai G. K. priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) BK 284 str. 1 d. numatytu nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo J. Š. nukentėjusiajam G. K. priteisti 18 000 litų (aštuoniolika tūkstančių litų) BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytu nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo J. Š. nukentėjusiajam G. K. priteisti 2 219,09 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniolika litų 9 centus) BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytu nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo J. Š. Valstybinio socialino draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisti 933,70 Lt (devynis šimtus trisdešimt tris litus 70 centų) išlaidų, išmokėtų G. K. kaip netekto darbingumo pensija.

Nuosprendžio dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nekeisti.