Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Stasio Lemežio (kolegijos pirmininko ir pranešejo), teiseju Tereseles Kazlauskienes, Aruno Kisieliaus,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. Š. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5, 6 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisves apribojimu 1 metams 3 menesiams, ipareigojant ji per 6 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikalstama veika padaryta žala.

Tuo paciu nuosprendžiu I. S. (I. S.) pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisves apribojimu 1 metams 3 menesiams, ipareigojant ji per 6 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikalstama veika padaryta žala, taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nera paduotas.

Iš V. Š. ir I. S. Vadovybes apsaugos departamento naudai solidariai priteista 9000 Lt.

V. Š. nuteistas už tai, kad kurste ir padejo I. S. pagrobti svetima turta, o butent: jis 2008-03-15, apie 11.00 val., prie parduotuves „Maxima“, (duomenys neskelbtini), iš anksto sumokedamas 50 Lt., palenke I. S. pagrobti iš saugomos automobiliu stovejimo aikšteles, esancios (duomenys neskelbtini), svetima turta – Vadovybes apsaugos departamentui priklausanti automobili VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) 9000 Lt. vertes, ir siekdamas padeti pagrobti mineta automobili, pateike pastarajam plana-schema, kurioje pažymejo automobilio stovejimo vieta, vieta tvoroje, kur galima nepastebimai patekti i aikštele bei judejimo link automobilio krypti, paaiškino, kad automobilio raktas paliktas automobilio daiktu detuveje, taip pat nurode vieta – aikštele prie Žaliuju ežeru, Vilniuje, kur po vagystes palikti automobili.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti apylinkes teismo nuosprendi kaip neteiseta ir ji išteisinti, nes jo kalte byloje neirodyta.

Apeliantas nurodo, kad I. S. nepažinojo, todel negalejo visiškai nepažistamo asmens sukurstyti nusikalsti. I. S. jam yra teke matyti sukinejantis ir kaulijant pinigu prie parduotuves „Maxima“. Pažymi, kad jis nežinojo, ar teisiamasis moka vairuoti. Nors tai buvo svarbu renkantis nusikaltimo vykdytoja. Taciau ši aplinkybe nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nustatinejama nebuvo.

Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog apeliantas I. S. galejo pateikti teritorijos plana kaip nepastebetam i ja patekti, yra nelogiška. Vadovybes apsaugos departamento ukyje jis dirba jau keliolika metu ir puikiai žino stebejimo kameru išdestyma ir tai, jog nepastebetam patekti i teritorija neimanoma. Be to, iš bylos matyti, kad vaizdo kameros I. S. užfiksavo.

Apelianto manymu, liudytojo E. R. parodymai kelia pagristu abejoniu. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodymu apie tai, kad jis 2008-02-16, apie 10.00 val., mate V. Š. kartu su žmona VAD autoukio teritorijoje, nedave. Tokius parodymus E. R. dave tik atsakydamas i prokurores klausima. Pažymi, kad tadien autoukyje buvo ir jo brolis, kuris taip pat ten dirba, taciau apie tai liudytojas net neužsimine.

Skunde nurodoma, kad teismo išvada del I. S. parodymu nuoseklumo nepagrista. Priešingai, I. S. parodymai neatitinka tikroves. Apeliantas pažymi, kad tuoj po sulaikymo, I. S. paraše nuoširdu prisipažinima ir dave parodymus apie automobilio vagyste, nenurodydamas V. Š. pavardes. Apie tai, kad ivykdyti automobilio vagyste I. S. sukurste V. Š., jis nurode tik velesnese apklausose. Taigi I. S. parodymai negali buti vertinami kaip nuoseklus ir vienodi.

Apeliantas nurodo, kad I. S. parodymu patikrinimo vietoje ((duomenys neskelbtini) teritorijoje) protokole nurodytas laikas neatitinka faktinio procesinio veiksmo atlikimo laiko. Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad pirma buvo atliktas atpažinimas, o tik po to atliktas I. S. parodymu patikrinimas vietoje. Tvirtina, kad faktiškai šie procesiniai veiksmai buvo atlikti atvirkštine tvarka: pradžioje I. S. buvo atvežtas i autoukio teritorija, kurioje tuo metu jis dirbo ir mate vaikšciojanti I. S.. Po to, buvo atliekamas jo atpažinimas. Tokiu budu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, tad vadovautis surinktais irodymais nebuvo galima.

Apelianto nuomone, asmenu ratui, kurie gali buti tikrinami poligrafu, jis nepriskiriamas (LR Poligrafo naudojimo istatymo 5 str. 2 d., 3 d. 3 p.). Nepaisant to, juo jis buvo patikrintas. Svarbu, kad šis procesinis veiksmas buvo atliekamas nedalyvaujant jo gynejui, nors advokato dalyvavimas buvo privalomas (LR BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Taigi teismo išvada, kad šio tyrimo metu nustatytos aplinkybes vertintinos tiek, kiek jos atitinka surinktus ir ištirtus irodymus, yra nepagrista ir prieštarauja LR BPK 20 str. nuostatoms.

Apeliantas pažymi, kad pagrobtasis automobilis Vadovybes apsaugos departamentui buvo perduotas likus dienai iki nuosprendžio priemimo. Todel prokuroras privalejo pranešti teismui apie naujai paaiškejusias aplinkybes ir prašyti atnaujinti irodymu tyrima. Tam buvo realus pagrindas, nes priešingai nei yra nurodyta Vadovybes apsaugos departamento rašte, I. S. teige, kad automobilio langai buvo tamsinti. Be to, nebuvo patikrinti ir I. S. parodymai apie tai, kad pagrobta automobili I. S. jo nurodymu nuvare prie Žaliuju ežeru. Pažymetina, kad apelianto paskaiciavimais, tai turejo sudaryti 12 km atstuma. Tuo tarpu rasto automobilio rida po vagystes iki jo suradimo buvo tik 7 km. Taigi I. S. parodymus vertinti vienodais ir nuosekliais nebuvo jokio pagrindo.

Apeliantas tvirtina, kad neturejo jokio motyvo prašyti visiškai nepažistamo jaunuolio grobti VAD priklausanti automobili. Jis turi šeima, keliolika metu dirba minetoje istaigoje ir niekada neturejo reikalu su teisesauga. Prokuroro nurodytas motyvas – jo isiskolinimas – tera tik spejimas. Priešingai, po tevo mirties paveldetas turtas parodo, kad jis buvo materialiai apsirupines ir neturejo tikslo daryti nusikaltima.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis V. Š. praše apeliacini skunda tenkinti, ji visiškai išteisinti, jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, nuteistaji V. Š. išteisinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5, 6 d., 178 str. 2 d.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme ir apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis I. S. parode ir paaiškino, kad V. Š. kurste ir padejo jam pagrobti svetima turta, detalias instrukcijas duodamas vagystes diena, dave jam 50 Lt, buvo pažadejes sumoketi 500 Lt, automobilis turejo buti paliktas stovejimo aikšteleje prie Žaliuju ežeru. Apeliacines instancijos teismo posedyje I. S. paaiškino, kad su V. Š. (neapsirinka, atsimena ji), susipažino prie „Maximos“, kur praše pinigu. Jis parode kur bus automobilis, pasake, kad raktai bus daiktu detuveje. Už mašinos pavogima jam buvo pažadeta 500 Lt., bet tiksliai neatsimena, buvo daves 50 Lt., liko dar 450 Lt. V. Š. jam mašina liepe palikti prie Žaliuju ežeru stovejimo aikšteleje. Jis išvare mašina iš garažo apie 8 val. ir važinejo, kol paliko ja prie Žaliuju ežeru 12 val. Pakeite parodymus, nes pasake, kaip viskas buvo. Pirmosios instancijos teismo posedyje I. S. paaiškino (t.2, b.l. 138-139), kad 208-03-15 buvo prie (duomenys neskelbtini) g. esancios parduotuves „Maxima“ ir praše pinigu. Prie jo priejo V. Š., paklause ko jis prašineja ir pasake, kad gali duoti darbo, - yra automobilis, kuri reikia pavogti, dave jam 2 Lt ir pasake, kad susitiks kita diena. 2008-05-16 apie 16 h. susitiko su V. Š., kuris pasake, kad reikes perlipti tvora, nušokti i kiema, už mikroautobuso bus VW Venta su tamsintais stiklais, o smulkiu daiktu detuveje yra paliktas raktas. V. Š. pasake, kad reikia ir kitas mašinas paliesti, todel jis ir kitus automobilius už rankenu patampe ir tik tada ilipo i VW Venta, privažiavo prie vartu, pasignalino ir jam atidare vartus. Jam V. Š. nurode automobili palikti prie parduotuves „Maxima“ mažoje aikšteleje prie Žaliuju ežeru. V. Š. jam sumokejo 2008-03-15 – 2 Lt, 2008-03-16 – 50 Lt ir žadejo dar sumoketi 500 Lt. V. Š. turejo jo adresa ir telefona V. Š. pirma diena buvo su užtamsintais stiklais. Policijai iš pradžiu nieko nepasakojo, nes bijojo, kadangi V. Š. žinojo jo adresa. Ikiteisminio tyrimo, jau 2008-04-09 itariamojo papildomos apklausos metu, I. S. parode (t.1, b.l. 80-81), kad kovo menesio viduryje jis buvo prie parduotuves „Maxima“ Žalgirio gatveje, norejo nusipirkti alaus, papraše pro šali einancio vyriškio duoti jam 50 centu ir jam pasake ko cia prašineja ir kad gali duoti galimybe užsidirbti pinigu. Tada jam dave 2 litus ir pasake, kad reikia pavogti automobili, nuvaryti prie Žaliuju ežeru ir ten ji palikti, kad už tai jam duos 500 Lt, paklause ar moka vairuoti automobili, pasake, kad turi ateiti rytoj ant kalniuko prie greitosios pagalbos stoties (duomenys neskelbtini) gatveje puse aštuoniu ryto. Kita diena jis nuvede i kažkoki kiema ir iš ten parode baltos spalvos aukšta tvora, esancia 50 m atstumu. Vyras jam pasake, kad turi perlipti ta tvora, apeiti budetoju posta, užlipti ant posto stogo, nušokti nuo jo ant šalia stovincio automobilio ir surasti tamsiai melynos spalvos VW VENTO markes tamsintais stiklais automobili. Vyras jam pasake, kad jis bus neužrakintas, kad jo raktai bus daiktu detuveje, kad jis turi važiuoti prie užkardo, viena karta nuspausti garsini signala, tada budetojas ji atidarys ir jis turi nuvaryti automobili i automobiliu stovejimo aikštele, esancia prie Žaliuju ežeru apie 18.00 val. arba 19.00 val. Jis taip pat liepe automobilio raktus palikti automobilyje. Vyras jam pasake, kad neitu iš karto prie VW „VENTO“, o pabandytu atidaryti kitus automobilius. Jis jo paklause kur jis gyvena, o pasakius adresa pasake, kad atneš likusia suma pinigu i namus. Jis padare viska taip, kaip jam sake ir kaip jis nurode savo 2008-04-08 dienos apklausoje. Automobili prie Žaliuju ežeru paliko apie 14.00 val. su ijungtu varikliu ir neužgesintais žibintais. Iš karto nepapasakojo kaip viskas buvo iš tikruju, nes bijojo to vyro, kuris žinojo jo adresa ir bijojo, kad jeigu jis sužinos, kad jis viska papasakojo policijos pareigunams, padarys jam ka nors bloga. 2008-01-10 asmens parodymo atpažinti metu (t.1, b.l. 88-89) I. S. paaiškino, kad atpažintas asmuo jam dave 50 Lt. Jis šiuos parodymus patvirtino ir itariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu (t.1, b.l. 107-108). Pažymetina, kad I. S. 2008-04-08 nuoširdžiame prisipažinime (t.1, b.l. 65) ir 2008-04-08 itariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 78-79) neparode apie V. Š. ir jo veiksmus, taciau, kaip veliau paaiškino, tai padare iš baimes, nes V. Š. žinojo kur jis gyvena. Taciau jau kitos dienos ryta (nuo 9 h. iki 11 h.) patikslino savo anksciau duotus parodymus (t.1, b.l. 80) ir pažymejo, kad iš karto visko nepapasakojo, nes bijojo to vyro. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo I. S. paaiškinimu ir jo duotais parodymais, kadangi jie yra iš esmes nuoseklus, jais I. S. nesieke išvengti baudžiamosios atsakomybes, juos patvirtina kita byloje esanti medžiaga.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme ir apeliacines instancijos teismo posedyje V. Š. aiškino, kad yra nekaltas. Apeliacines instancijos teismo posedyje V. Š. palaike savo ankstesnius parodymus, duotus teisme. Pirmosios instancijos teismo posedyje jis paaiškino, kad (t.2, b.l. 139-140) I. S. jis nepažista ir nera su juo bendraves. 2008-03-15 baiges darba jis su žmona, dukra ir broliu išvažiavo i (duomenys neskelbtini), kur buvo iki pirmadienio. Ikiteisminio tyrimo, 2008-05-22 itariamojo papildomos apklausos metu V. Š. parode (t.1, b.l. 159), kad 2008-03-15, šeštadieni, tiesiai iš darbovietes, nuvažiavo i sodyba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo iki pirmadienio ryto, t.y. iki 2008-03-17 6.00 val. Nuo šeštadienio iki nurodyto laiko pirmadieni niekur nebuvo išvykes. Ikiteisminio tyrimo, 2008-04-10 itariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 138-139) jis parode, kad su jam pareikštu itarimu jis nesutinka, apie vagyste iš (duomenys neskelbtini) teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), nieko paaiškinti negali, nes nieko nežino. Kolegija mano, kad V. Š., taip pateikdamas ivykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. V. Š. versija atmetama todel, kad ja pilnai paneigia kiti byloje esantys irodymai (liudytoju parodymai, psichofiziologine išvada, gauta V. Š. apklausus poligrafu psichofiziologiniu metodu), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismo posedyje liudytojas E. R. parode (b.l. 146-147), kad 2008-03-16 sekmadieni jis budejo. Sekmadieni i teritorija buvo atejes V. Š., su kuriuo kalbejo gal apie 10 min., lauke savo žmonos, kuri atvažiavo su savo mašina, kuria V. Š. nuplove ju plovykloje ir jie išvažiavo. V. Š. 2008-03-16 atvyko iškarto po ivykio – automobilio vagystes. Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas E. R. savo parodymu nepakeite.

Nuteistojo V. Š. kaltes nepaneigia net ir liudytoju V. Š. ir R. Š. parodymai, kadangi mineti parodymai nenuoseklus ir prieštaringi, o liudytojai yra nuteistojo žmona ir brolis, kurie taip pateikdami ivykius, kolegijos manymu, siekia padeti V. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybes. Ikiteisminio tyrimo, 2008-05-22 liudytojo apklausos metu, R. Š. parode (t.1, b.l. 38-39), kad ji 2008-03-15, tai buvo šeštadienis, grižo po darbo namo su dukra V. Š. ir išvažiavo i sodyba, esancia (duomenys neskelbtini). Kai jie atvažiavo i sodyba, jos vyras jau buvo ten. Jie visi ten nakvojo, 2008-03-16 visa diena Š. buvo ten ir niekur išvažiaves nebuvo. Kartu su jais buvo vyro brolis V. Š., kuris i sodyba atvažiavo 2008-03-16 ryte. V. Š. ikiteisminio tyrimo, 2008-05-22 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 40-41) parode, kad V. Š. yra jo brolis. Jis tikrai prisimena, kad 2008-03-16 visa diena buvo ju sodyboje (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvo apie 8.30, o kai nuvažiavo i sodyba, brolis jau ten buvo. Iš sodybos išvažiavo apie 18.00 val. Pirmosios instancijos teismo posedyje R. Š. parode (t.2, b.l. 141-142), kad 2008-03-15 po darbo grižo namo ir su dukra nuvažiavo i (duomenys neskelbtini), kur jau buvo jos vyras. Vyras remontavo sodyboje grindis. Sekmadieni vyras niekur išvažiaves nebuvo, o namo grižo po pietu. Pirmosios instancijos teismo posedyje liudytojas V. Š. parode, kad V. Š. jo brolis (t.2, b.l. 142), kad 15 d. atidirbo, pakrove mašina. Kai jis atvažiavo, sodyboje buvo brolis su jaunesne dukterimi ir jo žmona. Sekmadieni sudejo grindis. Brolis iš sodybos išvykes nebuvo, jie visa ta laika kartu dejo grindis. 2008-11-04 pirmosios instancijos teismo posedyje prokurorui paprašius prie bylos prijungti V. Š. nuotraukas, paneigiancias V. Š. versija, kad jis su V. Š. buvo kartu nuo pat ryto (t.2, b.l. 153) ir šias nuotraukas nutarus teisejai prijungti prie bylos, liudytojas V. Š. jau parode (t.2, b.l. 154), kad galejo buti, kad 2008-03-16 apie 8.36 jis galejo užvažiuoti i darboviete. Jis nemelavo, tik to fakto nepamena. Pirmosios instancijos teismo posedyje liudytojas D. B. (t.2, b.l. 154-155) parode, kad po teismo posedžio jis pakalbejo su vadovu, kuris pasiule peržiureti vagystes vaizdo iraša. Jam peržiurint iraša jis pastebejo, kad i teritorija apie 8.36 ivažiuoja V. Š. automobilis Toyot Picnic, žalios spalvos. Irašas baigiasi 8.40. Vagystes momento irašas išsaugotas, o kita dalis irašo automatiškai ištrinta.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas nera atmetes psichofiziologinio tyrimo (poligrafo, melo detektoriaus) taikymo galimybes ir yra minetu tyrimu atžvilgiu pasisakes, kad (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus išplestine septyniu teiseju kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006) jokiems irodymams baudžiamojoje byloje istatymas nesuteikia prioritetines ar kitokios išskirtines reikšmes. Lietuvos Respublikos Poligrafo naudojimo istatymo 2 straipsnio 2 d. yra apibrežta tyrimo poligrafu savoka. Tyrimas poligrafu – tai kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, skirtas asmens teiginiu teisingumui ivertinti, naudojant poligrafa. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esancioje Valstybes apsaugos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos 2008 m. balandžio 14 d. specialisto išvados (t.1, b.l. 146), V. Š. teiginiu teisingumas vertintas nebuvo, t.y. tyrimas poligrafu atliekamas nebuvo. Buvo registruojamos V. Š. psichofiziologines reakcijos i atsakymu variantus, t.y., kaip ivardinta minetoje išvadoje, atliekama piliecio V. Š. apklausa poligrafu psichofiziologiniu metodu. Tokia apklausa nera reglamentuojama Lietuvos Respublikos Poligrafo naudojimo istatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1131 del tyrimo poligrafu taisykliu ir leidimo atlikti tyrimus poligrafu formos patvirtinimo. Kolegija nemano, kad aiškiai istatymo apibrežta tyrimo poligrafu savoka aiškintina kitaip. Atsižvelgus i išdestyta, manytina, kad apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas asmenu, kurie gali buti tikrinami poligrafu, ratui nepriskiriamas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Poligrafo naudojimo istatymo 5 str. 2 d., 3 d. 3 p, šiuo atveju neturi reikšmes.

Paprastai teismai vertindami parodymu patikimuma remiasi parodymu nuoseklumo kriterijumi, vertina kitas bylos aplinkybes, taciau, šiuo atveju, ivertines aplinkybiu visuma, teismas vertina ir duomenimis, kurie buvo rinkti poligrafu psichofiziologiniu metodu apklausiant V. Š., nors, kolegijos manymu, net atmetus V. Š. psichofiziologine išvada, šiuo atveju, pakanka irodymu V. Š. kaltei pagristi.

Teismas spresdamas ar mineti duomenys gali buti vertinami, atsižvelgia i tai, kad V. Š. sutiko del psichofiziologinio tyrimo taikymo (t.1, b.l. 192, t.2, b.l. 144). Iš bylos medžiagos nematyti, kad V. Š. iki mineto tyrimo pareikštu itarimu (t.1, b.l. 136) ar jo apklausoje (b.l. 138-139) butu buve pateikti duomenys del kuriu jis poligrafu psichofiziologiniu metodu buvo apklaustas, nors iš 2008-04-10 itariamojo apklausos protokolo (t.1, b.l. 139) matyti, kad jo galimai buvo klausta ar jis buvo informuotas apie siulyma vaikinui pavogti mineta automobili, už tai siulytus, duotus pinigus, todel teismas atmeta tokiu duomenu itaka tyrimo rezultatams. 2008-04-14 Apklausos metu buvo nustatyta nuteistojo V. Š. reakcija i teiginius del to, kad automobilio vagiui VAD garažo teritorija buvo aprodyta vagystes diena, jis automobilio vagiui jau atidave 50 Lt, vogta automobili vagis jam turejo perduoti prie Žaliuju ežeru, vagis gyvena Saracenu gatveje, sureagavo i I. S. nuotrauka (iš pateiktu šešiu). Tokio atsakymu viseto atsitiktinio išsidestymo tikimybe, jei apie tas aplinkybes prieš patikra V. Š. nežinojo, teismo vertinimu, yra (1/6)5, - 1/7776, t.y. maža. Pažymetina, kad šie duomenys atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir iš esmes sutampa ir su I. S. iki psichofiziologinio tyrimo atlikimo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Pirmosios instancijos teismo posedžio metu V. S., atlikes apklausa poligrafu psichofiziologiniu metodu (t.2, b.l. 147-148) parode, kad klausimus jis su tyreja nederino, o juos derino su operatyviniu darbuotoju L.. Poligrafas turi paklaida, bet nedidele. Jie su kolega nustate, kad pas juos tikimybe viršija 90 %. Šiuo atveju buvo pritaikyta ivykio žinojimo metodika. I Š. klausima jis parode, kad jam nebuvo žinoma detales ivykio, kuriuo jis buvo kaltinamas. V. S. patikslino, kad pradžioje jis suformuluoja klausima – klausia kur gyvena vagis? V. Š. atsake, kad nežino. Tada jis tikrina ar pas V. Š. organizmas suveike del Saracenu gatves. Tai jei V. Š. teisme sužinojo, kad vagis gyvena (duomenys neskelbtini) g., jis jam iš karto pasakytu, jis užprotokoluotu ir V. Š. nereiketu tikrinti. O V. Š., matomai, atsakydamas neigiamai, prieš patikrinima, bande nuslepti ryši su vagimi. Jis šiuo metu (t.2, b.l. 149) kriminaliniam tyrimui poligrafu dirba vienintelis, todel pas ji patenka su antrankiais, saugomi, nes tai dažniausiai žmogžudžiai, o V. Š. vaikšciojo laisvai po kabineta.

Pirmosios instancijos teismo posedyje V. Š. parode (t.2, b.l. 149), kad iš operatyvininku jis žinojo, jog V. S. gyvena „Šanchajuje“, bet nežinojo tikslaus adreso, todel pasake, kad nežino, o vardijant gatves, matomai, del to ir sureagavo i Saracenu g. Akistata vyko po poligrafo tikrinimo. Teismo posedžio metu V. Š. nebande paaiškinti kodel buvo fiksuota jo reakcija i teiginius del to, kad automobilio vagiui VAD garažo teritorija buvo aprodyta vagystes diena, jis automobilio vagiui jau atidave 50 Lt, vogta automobili vagis jam turejo perduoti prie žaliuju ežeru, todel iš minetos psichofiziologines išvados darytina išvada, kad V. Š. žinojo nusikalstamu veiksmu, kuriu padarymu jis buvo itariamas aplinkybes, kurios nebuvo fiksuotos jam pateiktame itarime. Pažymetina, kad V. Š. nesieke nurodyti šias aplinkybes tyrimo metu, paaiškinti, kaip jas sužinojo, o tai, kolegijos manymu, rodo, ivertinus aplinkybiu visuma, jo sieki išvengti baudžiamosios atsakomybes ir patvirtina jo kalte.

Apeliacinio skundo argumentas, kad V. Š. I. S. nepažinojo, todel negalejo visiškai nepažistamo asmens sukurstyti nusikalsti, nepagristas, kadangi ji paneigia irodymu visuma, kuria tiketi kolegija neturi pagrindo – I. S. atpažino V. Š. iš jam parodytu keturiu nuotrauku (t.1, b.l. 83-84) ir 2008-04-10 asmens parodymo atpažinti metu (t.1, b.l. 88-90) per stikla iš triju asmenu. Pažymetina, kad 2008-04-14 Apklausos metu buvo nustatyta nuteistojo V. Š. reakcija ir i I. S. nuotrauka (iš pateiktu šešiu). Be to, kolegijos manymu, šiuo atveju, nusikaltimo motyvui esant pinigams, sukurstymui nera butina artima pažintis. Apelianto argumentas apie I. S. vairavima nepagristas, kadangi jau ikiteisminio tyrimo, 2008-04-09 itariamojo papildomos apklausos, metu I. S. parode (t.1, b.l. 80-81), kad jam V. Š. pasakes, kad reikia pavogti automobili, paklause ar pastarasis moka vairuoti automobili, be to, nuteistasis I. S. apeliacines instancijos metu patvirtino, kad moka vairuoti automobili, ta patvirtino ir su juo atliktas 2009-03-12 eksperimentas (t.3, b.l. 21-22). Apelianto argumentas, kad teismo išvada jog jis I. S. galejo pateikti teritorijos plana kaip nepastebetam i ja patekti, yra nelogiška, nes negalima nepastebetam patekti i teritorija, nepagristas, nes I. S. patekes i teritorija galejo buti pastebetas ir sulaikytas nespejus pagrobti automobilio. Kaip matyti iš byloje esancios medžiagos, V. Š. I. S. nurode imituoti ir kitu automobiliu bandyma pagrobti. Pažymetina, kad teismas atsižvelges i byloje nustatytu aplinkybiu visuma ir tai, kad E. R. teismo posedžio metu parode, kad su V. Š. nesipyksta, abejoti E. R. parodymais pagrindo neturi.

Apelianto argumentai del automobilio tyrimo butinumo, nes automobilio langai pagal tyrimo medžiaga buvo tamsinti, o rasto – netamsinti ir automobilio rida po vagystes iki jo suradimo buvo tik 7 km., o ne 12, kurie, jo skaiciavimais, butu jei automobilis butu gabentas iki Žaliuju ežeru, nelaikytini reikšmingais, kadangi, kolegijos nuomone, nuteistasis V. Š. automobili, ji nugabenus i sutarta vieta, galejo pasiimti, o po to, siekdamas paneigti I. S. parodymus ir Vidaus reikalu ministerijos 2008 m. Balandžio 14 d. specialisto išvada (t.1, b.l. 146), budamas automobiliu specialistas ir budamas laisveje, galejo suklastoti ridos parodymus bei pakeisti automobilio stiklus.

Apeliantas apeliaciniame skunde nepagristai pažymi, kad pirma buvo atliktas atpažinimas, o tik po to atliktas I. S. parodymu patikrinimas vietoje, kurioje tuo metu jis dirbo ir mate vaikšciojanti I. S. ir tai laikytina esminiu BP pažeidimu. Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. nustatyta, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimu pažeidimai, del kuriu buvo suvaržytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises ar kurie sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi ar nutarti. Šiuo atveju, BPK nenustato ar asmens parodymas atpažinti (BPK 192 str.), ar parodymu patikrinimas vietoje (BPK 196 str.) turi buti atliktas pirmiau, todel BPK reikalavimai pažeisti nebuvo. Istatymas taip pat imperatyviai nedraudžia šalia parodymu patikrinimo vietos buti pašaliniams asmenims.

Pažymetina, kad, sutinkamai su BPK 48 str. 1 d. 4 p., gynejas turi teise dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su itariamuoju, taciau BPK nenustato, kad (kaip teigiama apeliaciniame skunde) gynejas privalo dalyvauti specialistui atliekant tyrima (BPK 90 str.) itariamajam.

Apeliacinio skundo argumentas del nusikalstamos veikos motyvo nebuvimo taip pat neduoda pagrindo išteisinti apelianta, kadangi nusikalstamos veikos motyvas nera butinas BK 4 str. 5, 6 d., 178 str. 2 d. numatytos veikos kvalifikavimui.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 18 d. nuosprendis, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas yra pagristas, nuteistojo kalte padarius jam inkriminuojama veika visiškai irodyta. Taciau teismui išejus i pasitarimo kambari priimti procesini sprendima, paaiškejo, kad pavogtas automobilis rastas, automobilio savininkas del gražinto automobilio turtiniu pretenziju neturi (T. 2, b. l. 185-195). Pirmosios instancijos teismui skelbiant nuosprendi šios aplinkybes nebuvo žinomos. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistuju V. Š. ir I. S. priteista solidariai 9000 Lt. Vadovybes apsaugos departamentui žalos atlyginimo už pagrobta automobili ir jie ipareigoti per 6 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti padaryta žala. Kadangi automobilis iki nuosprendžio paskelbimo dienos gražintas savininkui, kuris turtiniu pretenziju neturi, todel nuteisus laisves apribojimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p., paskirtas ipareigojimas atlyginti nusikalstama veika padaryta žala, neteko prasmes. Apeliacine byla nagrinejama paduoto apeliacinio skundo ribose, pabloginti nuteistojo padeties pagal nuteistojo skunda negalima, taciau švelninant nuosprendi, tokios pat taisykles taikomos ir asmeniui, nepadavusiam apeliacinio skundo. Kadangi netinkamai išspresti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.), nuosprendis keistinas, panaikinant nuteistiesiems ipareigojima atlyginti 9000 Lt. turtine žala ir žalos atlyginimo priteisima. Vykdant nuosprendi vadovaujamasi BK 48 str. 3 d. nustatytais privalomais apribojimais.

Priimdamas nuosprendi teismas turejo išspresti ir nušalinimo nuo pareigu klausima.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nuteistojo V. Š. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 18 d. nuosprendi pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dali del 9000 Lt. priteisimo iš V. Š. ir I. S. solidariai Vadovybes apsaugos departamento naudai ir ipareigojima V. Š. ir I. S. per 6 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikalstama veika padaryta turtine žala.

Panaikinti V. Š. laikina nušalinima nuo Vadovybes apsaugos departamento vyriausiojo mechaniko pareigu.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.