- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 2-649/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė (pran.)
- Ieškovas
- AB „DFDS Lisco“
- Kreditorius
- AB „DFDS Lisco“
- Skolininkas
- UAB „Transmota “
- Kategorijos
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės (pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „DFDS Lisco“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. L2-825-253/2008 pagal kreditoriaus AB „DFDS Lisco“ pareiškimą skolininkui UAB „Transmota “ dėl 759477,23 Lt skolos, 24006,35 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB „DFDS Lisco“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Transmota “. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. išdavė teismo įsakymą ir kartu su pranešimu išsiuntė skolininkui. Teismo išsiųsti procesiniai dokumentai teismui grįžo su žyma, jog kreditoriaus nurodytu adresu skolininko nerasta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. įsakymą dėl 759477,23 Lt skolos, 24006,35 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Transmota“ ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Taip pat panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad CPK 431 straipsnis numato, jog bylos pagal kreditoriaus pareiškimą išduoti teismo įsakymą nenagrinėjamos, jeigu skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos nežinomos. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinami ir pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (LR CPK 435 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantas nurodo, kad:
1. Vadovaujantis CPK 117 straipsnio nuostatomis teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, per kurjerius, o taip pat dalyvaujantis byloje asmuo gali įteikti procesinį dokumentą pats. Kreditorius žinojo ir kitą atsakovo adresą, todėl galėjo procesinius dokumentus įteikti pats arba per antstolį.
2. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiamas kreditoriaus teisėtas interesas, nes apeliantui kreipusis į teismą pagal ginčo taisykles, nebus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovo įsiskolinimo suma yra didelė, skolininkas ne kartą buvo raginamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau nesumokėjo, todėl yra reali grėsmė, kad atsakovas gali turtą perleisti arba paslėpti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja CPK XXIII skyriaus normos. Šio skyriaus 436 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad, išdavęs kreditoriui teismo įsakymą, teismas kartu išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas CPK 144 – 152 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į kai kuriuos įstatymo nustatytus teismo įsakymo išdavimo procedūros ypatumus. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis bendrąja nuostata – CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, nustatančia, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Grėsmę tinkamam teismo įsakymo įvykdymui įrodo tokios aplinkybės, kaip reikalaujamos priteisti pinigų sumos dydis, skolininko turtinė padėtis ir elgesys. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių labiau, nei būtina tikslui pasiekti.
Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. išdavė teismo įsakymą ir pritaikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Grįžus neįteiktiems teismo procesiniams dokumentams, vadovaudamasis CPK 431 straipsniu, Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. įsakymą ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes panaikinus teismo įsakymą ir palikus pareiškimą nenagrinėtu, nelieka pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones.
Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas, grįžus neįteiktiems procesiniams dokumentams kreditoriaus nurodytu adresu, turėjo kreiptis į apeliantą dėl atsakovo adreso patikslinimo arba įpareigoti patį kreditorių juos įteikti atsakovui. Skirtingai nuo bylų nagrinėjimo bendrosios ginčo teisenos tvarka, teismo įsakymo procesas pasižymi specifika. Vienas iš šio proceso ypatumų – neegzistuoja pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl teismas pagrįstai panaikino teismo įsakymą. Tačiau pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio apeliantui, nurodžius kitą žinomą atsakovo adresą, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo, ar su ieškiniu bendra tvarka, o tuo pačiu ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartis yra pagrįsta ir atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.