Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Delta Logistik“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Delta Logistic“ ieškinį atsakovui UAB „ASR Transport“ dėl sutartinių netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Krovinio vežimo sutarties sampratoje nurodytos tokios esminės vežimo sutarties sąlygos: šalys turi susitarti dėl konkretaus krovinio vežimo, dėl krovinio siuntėjo, gavėjo, krovinio priėmimo vežti ir jo pristatymo vietos, taip pat krovinio vežimo kainos. Šalys po tarpusavio derybų Skype kompiuterine programa susitarė, kad atsakovas perveš įrengimus, kurių bendras svoris vienai transporto priemonei – 40 t, kad krovinius reikės pervežti iš Rusijos (Kursko) į Lietuvą (Vilnių), suderino atsakovo atvykimo į pakrovimo vietą datą (2013-12-10), taip pat krovinių nugabenimo į paskirties vietą datą (2013-12-19), susitarė dėl 600 Eur atlyginimo už vieno krovinio pervežimą. Susitarus dėl šių sąlygų, ieškovas nurodė, kad kitą dieną atsiųs atsakovui užsakymus kroviniams pervežti, atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovas patvirtino ieškovui, kad automobiliai į krovinio pakrovimo vietą atvyks 10 val., nurodė konkrečių automobilių, vešiančių krovinius, valstybinius numerius, vairuotojų kontaktus, derino muitinės postus, per kuriuos reikės vežti krovinius. Ikisutartiniuose santykiuose tokios detalios informacijos joks vežėjas nenurodo, nes ši informacija derybų stadijoje būna perteklinė, kas dar įrodo, kad šalys susitarė dėl krovinių pervežimo.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas gavo ieškovo siųstas krovinių pervežimo sutartis. Sutarčių 4 p. nurodyta: „Ši sutartis įsigalioja ir tuo atveju, jei vežėjas jos nepasirašo, tačiau faktiškai pradeda ją vykdyti. Dviejų valandų laikotarpyje raštiškai neatsisakius užsakymo bus traktuojama kaip priėmus jį be išlygų“. Gavęs sutartis, atsakovas ne tik nepareiškė ieškovui, kad nepriima užsakymo, tačiau priešingai – susipažino su sutarčių nuostatomis, prašė pakeisti sutartyje nurodytą muitinės postą, ieškovas su tuo sutiko, kitų neaiškumų tarp šalių nekilo. Todėl akivaizdu, kad susitarimas dėl krovinių pervežimo buvo pasiektas.

2013 m. gruodžio 5-10 d. tarp šalių vykęs bendravimas buvo tik pasikeitimas tam tikra informacija ir negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl krovinių pervežimo. Ieškovas nutylėjo atsakovui esminę informaciją, kad krovinys, dėl kurio pervežimo tarėsi šalys, bus gabenamas pagal vieną PVM sąskaitą faktūrą ne keturiais, kaip atsakovui nurodė ieškovas, o dvylika automobilių. Kadangi dėl to kelis kartus išauga prastovos rizika, o šalys nebuvo aptarusios prastovos išlaidų atlyginimo sąlygų, atsakovas sutarties atsisakė ir apie tai informavo ieškovą telefonu. Be to, techniškai neįmanoma per vežti ieškovo pateiktose sutartyse nurodyto krovinio, nes krovinio svoris (40 t) kartu su automobilio svoriu viršija teisės aktais nustatytas maksimalias transporto priemonių apkrovas.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR Konvencijos 4, 9 str., CK 6.808 str. 2 d.). Tai reiškia, kad sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011).

Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Iš šalių nurodytų aplinkybių, išrašo iš Skype kompiuterinės programos (29-31 b.l.) matyti, kad šalys krovinių pervežimo sutarčių sąlygas derino telefonu, taip pat Skype kompiuterine programa. 2013-12-06 po pietų ieškovas nusiuntė atsakovui ieškovo pasirašytas pervežimo sutartis (3-4, 29-31 b.l.), kuriose nurodytos visos esminės krovinių vežimo sutarties sąlygos: atsakovo kaip vežėjo įsipareigojimas ieškovui kaip siuntėjui pervežti krovinį, duomenys apie krovinį, krovinio paėmimo vežti vieta, krovinio paskirties vieta ir atlyginimas už vežimą. Pervežimo sutarčių 4 p. nustatyta, kad sutartis galioja ir tuo atveju, jei vežėjas jos nepasirašo, bet faktiškai pradeda ją vykdyti; dviejų valandų laikotarpyje raštiškai neatsisakius užsakymo bus traktuojama kaip priėmus jį be išlygų. Jei ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešus apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į jau egzistuojančius šalių santykius ar papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (CK 6.173 str. 3 d.). Nors atsakovas ieškovo atsiųstų pervežimo sutarčių nepasirašė, tačiau tolesni atsakovo veiksmai rodo atsakovo sutikimą sudaryti sutartis jose nurodytomis sąlygomis. Iš bendravimo Skype kompiuterine programa matyti, kad, gavęs ieškovo siųstas pervežimo sutartis, atsakovas jokių pastabų dėl sutartyse nurodytų sutarčių sąlygų nepareiškė, tik paprašė pakeisti sutarties sąlygą dėl sienos perėjimo punkto, nurodant kitą punktą nei sutartyse, tam ieškovas neprieštaravo. 2013-12-09 ieškovas teiravosi atsakovo apie pervežimo sutarčių vykdymo eigą, t.y. klausė, kada atvažiuos mašinos, ar jau įforminti muitinės dokumentai mašinoms (pagal pervežimo sutarčių sąlygas mašinos į krovinio paėmimo vežti vietą turėjo atvažiuoti 2013-12-10), į ką atsakovas atsakė, kad mašinos dar muitinėje, muitinės dokumentai mašinoms dar neįforminti, kada mašinos atvažiuos, atsakovas žinos vėliau. Šie atsakovo atsakymai vertintini kaip informacijos apie sutarčių vykdymo eigą suteikimas. Pervežimo sutarčių sudarymą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas 2013-12-06 nusiuntė ieškovui užpildytą lentelę „Muitinei užpildyti“, t.y. duomenis, reikalingus muitinės procedūroms sutvarkyti, o šios procedūros tvarkomos po sutarties sudarymo.

Atsakovo teiginiai, kad ieškovas neinformavo atsakovo dėl atsakovui esminės pervežimo sutarčių sąlygos, t.y. kad krovinys pagal vieną PVM sąskaitą-faktūrą bus vežamas dvylika automobilių, o ne keturiais, kaip atsakovui buvo nurodęs ieškovas, todėl atsakovas atsisakė sudaryti pervežimo sutartis ir apie tai informavo ieškovą telefonu, neįrodyti (CPK 178 str.). Pervežimo sutartyse yra nurodyta sąlyga, kad kelios mašinos važiuos pagal vieną deklaraciją. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų tikslinęs šią sąlygą, būtų gavęs iš ieškovo informaciją, kad krovinys bus vežamas keturiais automobiliais, nors krovinys turėjo būti vežamas dvylika automobilių, kad atsakovas būtų nurodęs ieškovui, jog krovinį vežančių automobilių skaičius atsakovui yra esminė sutarties sąlyga, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą, jog nesutinka sudaryti sutarties paaiškėjus, kad krovinys bus vežamas dvylika automobilių. Kaip jau nurodyta, atsakovas 2013-12-09 bendravo su ieškovu pervežimo sutarčių vykdymo klausimais, tačiau nei apie krovinį vešiančių automobilių skaičių, nei apie atsakovo nesutikimą atlikti vežimus nebuvo kalbama, nors pagal pervežimo sutarčių sąlygas automobiliai į krovinio paėmimo vežti vietą turėjo atvykti jau kitą dieną, t.y. 2013-12-10.

Neįrodytas atsakovo teiginys, kad pervežimo sutartys negalėjo būti sudarytos, nes krovinio svoris (40 t) kartu su automobilio svoriu viršija teisės aktais nustatytas maksimalias transporto priemonių apkrovas (CPK 178 str.). Pervežimo sutartyse nurodytas apytikslis krovinio svoris (~ 40 t). Atsakovas nepaėmė krovinio vežti, todėl nėra įrodymų, koks buvo tikslus krovinio svoris ir bendras krovinio bei automobilio svoris, ir ar būtų viršytos maksimalios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakyme Nr.3-66 nustatytos apkrovos.

Pripažinus, kad ieškovas ir atsakovas sudarė pervežimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo pervežti krovinius iš Rusijos į Lietuvą, tačiau krovinius pervežti atsisakė, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos sutarčių 11 p. nustatytos netesybos – po 100 Eur pagal kiekvieną sutartį, iš viso 200 Eur (CK 6.71 str. 1 d.), taip pat 8,40 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas). Nors CK 6.72 str. nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o atsakovas nėra pasirašęs pervežimo sutarčių, tačiau CK 6.72 str. nėra nurodyta, kad rašytinės formos nesilaikymas tokį susitarimą daro negaliojančiu (CK 1.93 str. 1 d.). Susitarimo dėl netesybų rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl tokio susitarimo sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.), tačiau byloje buvo nustatyta, kad šalys sudarė pervežimo sutartis ieškovo atsakovui siųstose pervežimo sutartyse nustatytomis sąlygomis, taigi, susitarimas dėl 100 Eur netesybų atsisakius pervežti krovinius yra įrodytas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 96, 98 str.): iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 20,85 Eur (72 Lt) žyminis mokestis už ieškinį ir 20,85 Eur (72 Lt) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, taip pat 490,62 Eur (1 694 Lt) išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 350,44 Eur (1 210 Lt) išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „ARS transport“ ieškovo UAB „Delta Logistik“ naudai 200 Eur netesybas, 8,40 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014-06-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 882,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.