Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-11-12 nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 147 str. 1 d., 147 str. 1 d., 147 str. 1 d., 147 str. 1 d., 147 str. 2 d, 147 str., 2 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-27 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009-11-12 nuosprendžio dalys, kuriomis S. K. nuteistas pagal LR BK 147 str. (trys nusikalstamos veikos), panaikintos ir priimtas naujas nuosprendis – S. K. pagal LR BK 147 str. (3 nusikalstamos veikos) išteisintas. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2007-12-05, bausmės pabaiga – 2016-06-05. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai 29 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-08-06).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-09-21 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors nuteistasis S. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė – nuteistasis S. K. pakartotinai darė nusikaltimus, ir šios aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti. Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką net trylika kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos taisyklių bei elgesio reikalavimus, už tai vienuolika kartų baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2014-06-13, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai. Nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadose taip pat nurodyta, kad nuteistojo kaltės jausmas negilus, nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes analizuoja iš subjektyvių pozicijų, linkęs savo vaidmenį sumenkinti; teismo sprendimu turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nedengia, pataisos namuose nedirba; nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina; reiškia didelę ištikimybę savo bičiuliams ir labiau nei kas kitas rūpinasi tuo, ką apie jį mano jo draugai; nuteistasis labai gerai save vertina, ypač kompanijoje, kurios panašios vertybės; palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą; turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, nes linkęs gretai veikti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Taip pat išskiriami pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys ir kriminogeniniai veiksniai: netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas, ne visuomet pasirenkami tinkami elgesio modeliai, neapgalvojamos visų veiksmų pasekmės, nuostatos; ankstesni ir dabartinis nusikaltimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. O klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 51 balas, taigi sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, psichologinės tarnybos išvadą, pažymas dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis S. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. bausmės atlikimo metu net trylika kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos taisyklių bei elgesio reikalavimus, vienuolika kartų baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2014-06-13, iš viso buvo skatintas penkis kartus, tačiau po paskutinės paskirtos nuobaudos buvo skatintas tik du kartus, taigi akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog S. K. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuojama, kad tikėtina vidutinė nuteistojo S. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Taip pat nustatyta nuteistojo kriminogeninių veiksnių, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo elgesio pokyčių teigiama linkme – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis labiau nei kas kitas rūpinasi tik tuo, ką apie jį mano draugai), taip pat jo mąstymas, elgesys ir nuostatos. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog S. K. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis S. K. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo S. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-21 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo S. K. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.